Šventąją garsinantis Žemaičių alkas lankytojus pasitinka gerokai sutvarkytas

 

Ties Šventąją garsinančiu Žemaičių alku intensyviai triūsia kurorto komunalininkai – atnaujinami ant kopos įrengti stulpai, paklotas naujas medinis takas per kopą, rengiama aikštelė automobiliams.

 

Padovanojo ąžuolų

 

Archeologai ir senąją lietuvių religiją išpažįstantys pagonys svarsto, kam buvo skirti Palangoje, ant Birutės kalno, kadaise įrengti mediniai stulpai. Kasinėjimus čia atlikęs profesorius Vladas Žulkus priėjo prie išvados, jog čia buvusi paleoastronominė observatorija, o pagonys linkę tikėti alkakalnio tikimybe. Pagal profesoriaus radinius observatorija arba alkakalnis Šventojoje atkurtas 1998 metais, tačiau ilgainiui ši vietovė pasikeitė ir reikalavo dėmesio bei investicijų.

Apsilankiusieji Žemaičių alke prieš metus šiandien jį sunkiai beatpažintų – pokyčiai prasidėjo jau metų pradžioje. „Kadangi dar rugsėjį du pagonybę ir žemaičių kultūrą gerbiantys vyrai (Egidijus Jokūbauskas ir Gytis Tijūnėlis) aštuoniems šio kalno stulpams atkurti padovanojo ąžuolų, nuspręsta veikti nedelsiant – Žemaičių alko tvarkymo darbai įtraukti į Šventosios strateginį planą, numatytos darbams būtinos lėšos, tad jau metų pradžioje pradėta tvarkytis“, – kalbėjo Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė. Ji atkreipė dėmesį, jog Žemaičių alkas yra labai populiari vieta susiėjimams, alkakalnį mėgsta lankyti ir jaunavedžiai, tad tvarkyti šią daugelio pamėgtą vietą yra būtina.

Šiuo metu atnaujinti trys Žemaičių alko stulpai, likusieji alkakalnį turėtų papuošti iki Joninių.

 

Išskirtinė vieta

Žemaičių alko stulpus atkurti sutiko Plungės tautodailininkas Virginijus Narkus. „Niekada kitos religijos neišpažinau – visada buvau pagonis. Tai – geriausias tikėjimas: nereikia vaikščioti į jokias bažnyčias – prisilieti prie ąžuolo ir kalbiesi, – kalbėjo tris pirmąsias skulptūras Žemaičių alkui paruošęs menininkas. – Atkuriami stulpai yra apdirbami taip, kaip tai darydavo senieji meistrai. O jie juk jokių kitų medžiagų, išskyrus kirvį ir ugnį, neturėjo. Tiesa, kad ąžuolas dar geriau impregnuotųsi, apsisaugotų nuo temperatūrų svyravimų, medžiai buvo ne tik apdeginti, bet ir įtepti ruonių taukais bei bičių vašku. Kol kas ant alkakalnio (esu linkęs šią vietą vadinti būtent taip, o ne dangaus kūnų stebykla) pastatyti trys, svarbiausiems dievams skirti stulpai: Saulė, Mėnulis ir Aušrinė-Vakarinė žvaigždė“.

Skulptorius pripažino – apsilankius Žemaičių alke reikia žinoti, kurioje alkakalnio vietoje atsistoti, kad galėtum matyti dangaus kūnų judėjimą, ir priminė, jog į šią šventą vietą reikia ateiti nusiteikus kitaip nei įprasta. V. Narkaus teigimu, Žemaičių alkas nėra kino filmų salė, kur galima greit pasižiūrėti ir bėgti toliau: alkakalnis yra vieta, skirta medituoti, čia esą juntama išskirtinė energetika.

Menininkas yra Šventajai įsipareigojęs ne tik atkurti aštuonis alkakalnio stulpus, sukurti tiek pat suoliukų, bet ir Žemaičių alko statinius prižiūrėti dar trejus metus.

V. Narkus teigė stebėsiąs, kaip, keičiantis metų laikams, kinta medinės skulptūros ir, žinoma, ar nedrausmingi lankytojai nepalieka nepageidautinų įrašų.

 

Atnaujintas takas

Į naujus, ąžuolinius, keičiami alkakalnio stulpai – ne vienintelis Žemaičių alko pokytis. Šį pavasarį kopa buvo sutvirtinta žabtvorėmis. Tokių priemonių, pasak Šventosios seniūnės, nuspręsta imtis ne tik siekiant apsaugoti kalną nuo korozijos, bet ir norint pristabdyti nedrausmingus alkakalnio lankytojus – pastebėta, kad dažnas smalsuolis į kopą kyla ne taku, o tiesiog šlaitu. Tad lankytojams šį pavasarį nutiesti ir nauji pėsčiųjų takai.

Anot Žemaičių alką tvarkančios UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojo Stepo Šepučio, naujasis takas, vedantis link Žemaičių alko bei per šią kopą link jūros (iš viso nutiesta apie 150 metrų medinio tako), įrengtas maždaug metru aukščiau nei jo pirmtakas. „Dirbome pusantros savaitės, o takus nutiesti užgaišome dar ilgiau, – pasakojo S. Šeputis. – Reikėjo gerai pasukti galvą, kaip ąžuolus, kurie kiekvienas sveria mažiausiai po toną, užkelti į kopos viršūnę“.

Mediniai, masyvūs stulpai, patikino S. Šeputis, laikosi labai tvirtai ir yra sumontuoti kur kas patikimiau nei senieji. „Į žemę yra įleistas betoninis žiedas, stulpus laiko keturi 130 cm ilgio armatūros strypai, o tarp žemės ir ąžuolo palikome maždaug 10 cm oro tarpą, kad čia smėlis galėtų laisvai cirkuliuoti. Statant stulpus dalyvavo ir juos sukūręs menininkas V. Narkus. Alkakalnyje įrengėme ir aštuonis ąžuolinius suoliukus“, – kalbėjo S. Šeputis.

 

Garsina Šventąją

Žemaičių alko papėdėje šiemet atsirado vietos ne tik dviračiams, bet ir automobiliams pastatyti. Pasak V. Skeberdytės, toks poreikis buvo juntamas jau seniai, kadangi alkas yra dažnai lankoma, ne tik Šventąją, bet ir Palangą garsinanti vieta, o pėsčiomis ateiti iki jo patogu ne kiekvienam.

Žemaičių alko tvarkymo darbų numatoma ir daugiau, tačiau visų jų šiais metais atlikti nepavyks – vasara, o kartu ir aktyvusis poilsio sezonas – jau čia pat. „Ateityje Žemaičių alką ketinama sutvarkyti pagal profesorius V. Žulkaus tyrinėjimų medžiagą“, – sakė Šventosios seniūnė.

Palangos savivaldybės inf.

Aplink Žemaičių alką nutiesta maždaug 150 metrų naujo pėsčiųjų tako

Naujieji alkakalnio stulpai iškyla gerokai aukščiau, bet ateityje viliamasi kopą

dar labiau paaukštinti

Kalno papėdėje šiemet atsirado automobiliams skirta aikštelė

 

Taip pat skaitykite: