Po kelerių metų bylos nagrinėjimo liko nepatenkintos abi šalys.
Žydrūnė Jankauskienė
Pirmadienį Palangos miesto apylinkės teismas paskelbė trejus metus nagrinėtos civilinės bylos nutartį dėl Kurhauzo nudegusios dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Aukšta tvora aptvertos istorinės vilos dalies savininkai – Jackų šeima. Turtą, kaip netinkamai prižiūrimą, iš palangiškių nori atsiimti Kultūros paveldo departamentas. Pastarasis, teismo sprendimu, neįrodė, kad Jackos turto neprižiūri tiek, kad jį būtų galima nusavinti. Teisėsaugos išvadomis liko nepatenkinti visi – abi šalys ketina Palangos teismo sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Teismui pritrūko įrodymų
Teisėja Diana Vercinskė pirmadienį paskelbė, kad teismas baigė nagrinėti civilinę bylą pagal Kultūros paveldo departamento ieškinį Jackų šeimai ir tretiesiems asmenims dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės paėmimo valstybės nuosavybėn, atlyginimo už paėmimą ir žalą, o taip pat pagal Jackų šeimos narių teiktą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. „Išnagrinėjus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus ir įvertinus visumą, teismas nusprendė ieškinį dėl turto paėmimo ir atlyginimo už paimamą turtą bei atsakovų priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Priteisti iš atsakovų po 255,91 euro žyminio mokesčio. Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas“, – perskaitė teisėja.
Teismas tokį sprendimą priėmė, nes padarė išvadą, kad ieškovas savo reikalavimų (paimti turtą valstybės žinion kaip netinkamai prižiūrimą) neįrodė. Jackų šeima, anot teisėjos, taip pat neįrodė savo priešieškinio teiginių. „Nepakako įrodymų, kad savininkai neprižiūri turto, kad tai vyksta dėl atsakovų kaltės. Atsakovai įrodė priešingas aplinkybes, bet nepagrindė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, — aiškino D.Vercinskė. -– Tam, kad žala būtų atlyginta, ją būtina įrodyti. To nepadarė nė viena šalis: nei ieškovas, nei atsakovas“.
Savininkai nesiėmė jokių veiksmų
Kultūros paveldo departamentas už nudegusią Kurhauzo dalį Jackų šeimai siūlė apie 10 tūkstančių eurų kompensaciją, bet tuo pačiu teismo prašė valstybės naudai už kultūros vertybės nepriežiūrą iš palangiškių priteisti trigubai didesnę sumą. Ieškovo atstovas teisme Arūnas Umbrasas neslėpė – teismo sprendimas jam neaiškus. „Žinoma, perskaitytas tik sutrumpintas sprendimo variantas. Reikia su medžiaga susipažinti išsamiau. Tačiau viena aišku – Kultūros paveldo departamento tokia teismo išvada netenkina. Tad, be abejo, teiksime apeliacinį skundą. Patys žinote, kas yra likę iš Palangos kurhauzo. Per visus tuos metus nudegusios statinio dalies savininkai nesiėmė jokių realių veiksmų. Tik visos valstybės institucijos buvo užverstos įvairiais skundais. Atsakovai nesilaikė nustatytos tvarkos statiniui atkurti ir jokių pasiūlymų iki šios dienos nėra pateikę“.
Atkurti Kurhauzo neleidžia… valdžia
Vienas iš atsakovų Gediminas Jacka taip pat sakė esąs nepatenkintas teismo sprendimu ir rengiasi jį skųsti. „Jeigu ne Savivaldybės ir asmeniškas mero Šarūno Vaitkaus bei Kultūros paveldo departamento ir asmeniškas jo direktorės Dianos Varnaitės nusistatymas, Kurhauzas seniai būtų atstatytas. Kol turtas areštuotas, kol neturim žemės sklypo, nieko negalime daryti. Mums ne pinigai svarbu, o tai, kad Kurhauzas būtų atstatytas, bet mums šito neleidžia daryti. Šį teismo sprendimą skųsim. Juk nuo šios bylos priklauso ir kitos su ja susijusios bylos. Ketverius metus bylinėjamės, kad nuimtų areštą, o šešiolika metų mūsų turtas stovi nenešdamas jokių dividendų. Einu pro Kurhauzą ir man kaip šeimininkui gėda matyti nuodėgulius. Jokiais būdais Kurhauzo iš mūsų negali atimti: jį prižiūrėjom, sutvarkėm, nuodėgulius sutvirtinom. Bet nieko daugiau negalime daryti tol, kol neturim žemės. Tąsyk grafui sumokėjau didelius pinigus, bet jis mirė, dokumentai liko nebaigti tvarkyti. Kai Savivaldybė atstatinėjo savo dalį, mes prašėme – darom kartu, bet Savivaldybė nesutiko, nes mūsų turtas areštuotas. Pasaka be galo“.
Miestas – įkalintas
Teismo sprendimui neliko abejingas ir kurorto vadovas – meras Š.Vaitkus taip pat išklausė sprendimą teismo salėje. Jis sakė norįs savo akimis pamatyti ir savo ausimis išgirsti, ką nusprendė teismas, žadėjo pakomentuoti priimtą sprendimą. Tačiau atsakovo tiesiog teismo salėje apkaltintas meras atsiliepė tik į G.Jackos išsakytas replikas. „Galima užsiimti demagogija ir cirku, bet palangiškiai žino, kokia buvo Kurhauzo istorija, kaip jis sudegė, kas buvo padegimo iniciatorius. Nuo 2002 iki 2013 metų kurorto centre stovėjo griuvėsiai. Esu įsitikinęs, kad Kurhauzo bendarasavininkiai nenori atstatyti savo dalies, nes trukdė tai daryti ir Savivaldybei. Dėl to valstybė, ne Savivaldybė, kreipėsi į teismą ir prašė šitą Kurhauzo dalį perimti valstybės žinion. Kurortui grožio neteikiantis sudegusio pastato vaizdas Palangai daro gėdą, ir tai tęsiasi jau nuo 2002 metų. Miestas yra įkalintas, priklausomas nuo tos nudegusios dalies. Net ir Savivaldybei atkuriant savo Kurhauzo dalį bendrasavininkai mums kaišiojo pagalius į ratus, juos nuramino tik teismo nutartis, įpareigojusi skubai pradėti Kurhauzo atkūrimo darbus, — sakė Š.Vaitkus. – Melas, kad Jackoms trukdome atkurti šeimai priklausančią Kurhauzo dalį. Buvo priešingai – ne kartą siūliau rengti projektą kartu ir net derėjausi su Kultūros paveldo departamentu, kad valstybė iš dalies dengtų jų išlaidas. Žemės sklypas šioje miesto vietoje taip pat jau yra suformuotas, Savivaldybė jo dalį nuomojasi iš valstybės. Tą patį gali padaryti ir Jackų šeima – tereikia nueiti į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį ir pateikti prašymą. Juk mes taip pat negalėjome pradėti Kurhauzo atkūrimo darbų, kol buvo neišspręstas žemės klausimas. Tikiu, kad valstybė gins savo ir Palangos gyventojų interesą iki galo, o mes taip pat jį ginsime. Juk kalbame apie devynioliktojo amžiaus kultūros paveldo objektą, nuo kurio, galima sakyti, prasidėjo Palangos kaip kurorto klestėjimas“.
