Ambasadorius pasakoja, kokį darbą nuveikė rinkimų kampanijos metu ir kaip pelnė rinkėjų pasitikėjimą.
Žydrūnė Jankauskienė
Tuo metu, kai Palangos ir Kretingos socialdemokratai akivaizdžiai švytėjo iš laimės – jų bendrapartiečiui antrajame ture pavyko iškovoti mandatą į šalies Seimą, pats Antanas Vinkus tiesiog visiems dėkojo, kiekvienam spaudė dešinę, linkėjo gerų darbų ateityje. Vėliau kalbintas politikas sakė, kad toks jis buvęs visą gyvenimą – stengėsi valdyti emocijas, o sulaukęs teigiamo įvertinimo neskubėjo džiūgauti. Po rinkimų nakties išaušus pirmadienio rytui ir pasipylus sveikinimams, A.Vinkus išskubėjo į Kretingą – prie savo mamos kapo.
Tikslas – tarnauti pajūrio žmonėms
Paklaustas, kaip vertina praūžusius rinkimus, jų rezultatus, A.Vinkus netikėtai pasakė, kad toks užmanymas jam kilęs prieš ketverius metus. „Mano mama man visada sakydavo, kad turiu pasirūpinti šiuo kraštu, gimtąja Kretinga ir Palanga. Tad strategiją kandidatuoti į Seimą pradėjau prieš ketverius metus. Džiaugiuosi, kad Šventosios, Palangos, Vydmantų ir Kretingos gyventojų dėka man pavyko pasiekti tikslą – iškovoti mandatą, — atvirai kalba būsimais Seimo narys. – Rezultatai negali nedžiuginti. Juk su savo rinkėjais akis į akį pradėjau bendrauti vos prieš 4-5 mėnesius. Tad rodikliai, kai iš maždaug pusantro tūkstančio apylinkės rinkėjų manimi, mano profesiniais gabumais patikėjo trečdalis žmonių, gali būti vertinami tik puikiai. Džiaugiuosi, kad rinkėjai manimi patikėjo, suprato, kad aš noriu jiems tarnauti“.
Pirmadienio rytą A.Vinkus išskubėjo į Kretingą, kur pasimeldęs bažnyčioje ir padėkojęs Dievui nešė gėlių svarbiausiam savo žmogui – mamai. Parlamentaras priminė, kad šią rinkimų kovą, o dabar – ir pergalę, skyrė savo prieš 24 metus mirusiai mamai, kurios nuostatomis gyvenime tebesivadovauja iki šiol. Vėliau politikas užsuko į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, susitiko su jos vadovais ir vietos politikais, o antradienį apsilankė Palangos miesto savivaldybės administracijoje bei bendravo su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi. „Iki paskutinės rinkimų akimirkos meldžiausi, kad man pavyktų pasiekti užsibrėžto tikslo. Esu labai patenkintas ir be galo dėkingas mane supusiems, palaikiusiems, supratusiems žmonėms. Galbūt daugelį stebina, kad nepuolu džiūgauti ir išoriškai išlieku ramus. Noriu paaiškinti, kad kiekviena pergalė, pasiekimas mane daro dar kuklesniu ir labiau susikaupusiu“, — sakė rinkimų kovą pergalingai užbaigęs socialdemokratas.
Palankumą liudija ne vien skaičiai
Politikas prisiminė, kaip apie jį atsiliepė politiniai oponentai, kurie rinkėjams bandė įteigti, kad jo Palangoje niekas nepriims už savą, kad jis čia – svetimas. „Ne tik skaičiai viską pasako. Daug ką galima spręsti iš besiformuojančios tendencijos. O ji neįtikėtinai teigiama. Apie tai sprendžiu iš pačių palangiškių elgesio, jų atsiliepimų, sveikinimų gausos, — pasakodamas apie tai, kaip jį miestelėnai sveikina tiesiog žingsniuojant kurorto gatvėmis, kalba A.Vinkus. – Ir pats patyriau, ir kitiems politikams galiu patarti, ko reikia rinkėjams. Žmonėms reikia netarpiško bendravimo, artimo kontakto, paprasčiausio pažinimo. Todėl, neslėpsiu, daug vaikštinėjau po palangiškių namus, su rinkėjais kalbėjausi. Žinoma, tik su tais, kurie buvo atviri bendrauti. Buvo tokių, kurie nieko apie mane nenorėjo girdėti, kiti pakviesdavo arbatos puodeliui ir artimesniam pokalbiui. Bendraudamas su vietos gyventojais išties radau daug bendro: aš teiravausi, kokie rūpesčiai juos slegia, ko trūksta, ką reikėtų keisti, kad gyvenimas pagerėtų“.
Palangiškiai ir šventojiškiai praturtino
Į svarbiausią įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją išrinktas A.Vinkus ateityje savo bendravimo stiliaus su vietos gyventojais keisti neketina. „Esu pratęs labai daug dirbti. Tokia mano natūra buvo ir išliks visam gyvenimui. Dirbdamas ambasadoriumi esu sakęs, kad svarbiausi glaudaus bendradarbiavimo bruožai yra atsakomybė, profesionalumas ir komunikavimo santarvė. O klausimai gali būti ir jau buvo man užduoti patys įvairiausi: nuo ekonomikos iki dirbtinio apvaisinimo, nuo infrastruktūros plėtros iki emigracijos. Tad šis laikas, kurį praleidau glaudžiai bendraudamas su palangiškiais, šventojiškiais bei kretingiškiais, mane labai praturtino. Ir iki šiol žinojau daug, bet nuo šiol esu įsipareigojęs akiratį dar labiau plėsti, — apie ateities darbus pasakoja išrinktas naujasis parlamentaras. – Jau sakiau, kad esu dėkingas rinkėjams, bet noriu pastebėti, kad ir jie buvo kelių kategorijų: vieni – santūrus, akivaizdžiai pritariantys mano pozicijai, antri – tik pritariamai linkčiojantys ir nežinia, ką galvojantys, treti — tiesiai šviesiai sakantys, kad yra nusistatę priešiškai. Tokius žmones aš gerbiu net labiau už pritariamai linkčiojančius, nes pastarieji atvirai sako tiesą“.
Rinkimai – diplomatija po atviru dangumi
A.Vinkus pasakoja gyvenime išmokęs laikytis taikdario pozicijos. Toks darbas reikalaująs nemažų pastangų – toli gražu, ne kiekvienas sutiktas žmogus yra nusiteikęs taikiai ar pozityvai. „Visada sakau, kad blogiausia taika yra geriau nei geriausias karas. Tačiau tam, kad to pasiekčiau, turiu ne tik aš norėti taikos, būti geranoriškas, to privalo laikytis ir prieštaraujanti pusė. Taip pat ne mažiau svarbi taisyklė – abi pusės privalo būti pasirengusios sumažinti savo principus. Manau, kad mano įgyta darbo patirtis padės dirbant naujai formuojamame Seime, nesvarbu, kad socialdemokratų šįkart bus vos septyniolika, — neslepia savo darbo taktikos buvęs diplomatas. – O grįžtant prie jau pasibaigusios rinkiminės kovos, galiu pasakyti, kad čia diplomatijos taip pat prireikė. Kampanija buvo tikrų tikriausia diplomatija po atviru dangumi ar rinkėjų namuose“.
Pašnekovas neslepia, kad toks jo būdas buvo ne visada. Tai – laiko išbandymų suformuotas charakteris. „Jaunystėje dažnai pykau už kritiką. Ji niekam nėra maloni. Tačiau gyvenimas išmokė, kaip ją reikia vertinti, kaip reaguoti. Juk tai – būdas atkreipti dėmesį į save, savo elgesį, kritika moko analizuoti ir mąstantį žmogų verčia keistis. Natūralu, kad visiems geras niekada nebūsi. Yra žmonių, kurie mus mylėjo, myli ir mylės, gerbė, gerbia ir gerbs, o yra ir mąstančių ar nusiteikusių priešingai. Pastebėjau, kad pastarųjų kategorijai priklauso pavydūs žmonės, kurie patys nesugebėjo kažko pasiekti gyvenime, nerealizavo savo siekių“, – neatskleisdamas, ką turi galvoje, kalba A.Vinkus.
Darbų spektras – platus
Paklaustas apie būsimą darbą Seime, politikas neslepia, jog galėtų dirbti įvairiose srityse, bet arčiau širdies – jau pažįstamos sritys. „Darbui Seime jau esu pasirengęs. Apsvarsčiau, kur, kokiuose komitetuose aš galėčiau būti naudingas. Tačiau, kur būsiu paskirtas, priklauso ne nuo mano norų, — dėsto būsimasis parlamentaras. – Kur aš save matau? Sveikatos apsaugos, užsienio reikalų, savivaldybių ir aplinkos apsaugos komitetuose. Sveikatos komitete galiu dirbti dėl suprantamos priežasties – pats esu medikas, vadovavau ne vienai ligoninei. Užsienio reikalų komiteto veikla man taip pat artima – dešimt metų atidaviau ambasadoriaus darbui. Savivaldybių komitete galėčiau pasitarnauti, nes buvau Neringos meru, Lietuvos kurortų asociacijos narys (dabar – garbės narys), esu šios asociacijos Kurortologų tarybos pirmininkas. Tad mano veikla Seime gali būti labai įvairi, o svarbiausia – naudinga“.
Svarbu – ne partija, o žmogiškumas
Politikas negaili šiltų žodžių Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui. „Šis politikas visada buvo ir išliko tolerantiškas bei nuolat mane kaip politiką palaikė. Kurorto meras buvo vienas pirmųjų mane pasveikinusių žmonių – paskambino sekmadienio vakarą, kai rezultatai buvo tik daugmaž aiškūs, ne galutiniai. Tokia konservatoriaus pozicija mane nuteikia energingam darbui, skatina veikti. Tad tiems, kurie man nuolat oponavo, noriu pasakyti: nereikia skubėti kitų teisti, klijuoti „etikečių“, — pasakojo Kretingos ir Palangos gyventojų išrinktasis būsimas Seimo narys. – Kadangi Palangoje išties mažai kam buvau asmeniškai žinomas, pažįstamas, jaučiau tyrinėjančius žvilgsnius, nuostabą, kad siekiu su kiekvienu pasilabinti, susipažinti. Bet ilgainiui vietos gyventojai apsiprato ir dabar jau esame ne tik pažįstami, o ir puikūs draugai. Taip pat savo populiarumą, žinomumą pasitikrinau ir per pirmąjį rinkimų turą, kai rinkėjai galėjo reitinguoti partijos sąraše įtrauktus kandidatus. Socialdemokratai mane buvo įrašę 61 numeriu, o žmonės mane perkėlė per beveik keturiasdešimt pozicijų į viršų – partijos sąraše dabar esu dvidešimt trečias“.
Politikas sako, kad ne partinės nuostatos veda žmones į priekį, o žmogiškumas, bendrų sąsajų, o ne skirtumų ieškojimas. „Ar aš būsiu daugumoje, ar mažumoje, rasiu kalbą su kolegomis Seime. Tai liudija ir mano ankstesni, ir dabartiniai darbo rezultatai. Pavyzdžiui, konservatorių lyderis Andrius Kubilius Neringoje, kai buvau meras, surengė išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį, nuo ko prasidėjo šio nuostabaus kampelio infrastruktūros plėtra. O dirbdamas Sveikatos apsaugos ministru pirmąja savo pavaduotoja pasiskyriau Ireną Degutienę, kuri taip pat yra konservatorė, — šypsodamasis pasakoja socialdemokratas. – Aš manau, kad žmonės vertina gebėjimus, ir į tai būtina atsižvelgti. O ateityje, tikiu, rinkėjams bus suteikta teisė rinkti ne partijos narius, o žmones“.
