Iškeliavusiesiems iš šio pasaulio galime padovanoti tik savo nuoširdžias maldas.

 

Kristina Abromavičiūtė

 

Artėjant liturginei šventųjų atminimo šventei dažnai žmonių gyvenimuose įsiviešpatauja rimties ir susikaupimo metas. Kiekvienas stengiamės prisiminti jau išėjusius savo brangius mylimuosius ir artimuosius. Susikaupiame, lankome kapines, uždegame žvakutes. Tačiau ar to pakanka? Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas vikaras Romas Starkutis teigia, jog tikroji Vėlinių prasmė slypi maldoje.

„Vakarinei Palangai“ kunigas sakė, jog visų šventųjų dieną žmonės paprastai stengiasi savo maldose atsiminti visus tuos, kurie mirė, išėjo amžinybės link, tiek ramiai užgesusius, tiek netikėtai pasitraukusius iš gyvenimo, katastrofose, žuvusius karuose, iškankintus ligų. „Vėlinių dieną norėčiau pakviesti pamąstyti apie tai, ką iš tikrųjų švenčiame šia ramia, kupina rimties švente. Iš pirmojo žvilgsnio gali atrodyti, jog mūsų dėmesys krypsta į mirtį, į išsiskyrimo skausmą, kurį atnešė brangių žmonių netektis. Negalime paneigti, kad artimo žmogaus mirtis yra skaudi. Juk nelengva išsiskirti su brangiu žmogumi net tada, kai jis ilgesniam laikui kur nors išvyksta, o ką jau kalbėti apie mylimo žmogaus iškeliavimą į amžinybę“, — kalbėjo vikaras R. Starkutis. Kunigas tikina, jog ši šventė yra ne tam, jog draskytų netekties žaizdas. „Brangius mirusiuosius atidavėme Dievui, kad jie gyventų jo artumoje, tačiau tuo pačiu metu pripažįstame, jog visi šiame pasaulyje esame laikinai, o tarp mirusiųjų ir mūsų yra tik vienas skirtumas – jie iškeliavo anksčiau“, — pažymėjo R. Starkutis.

 

Galime padovanoti tik maldą

 

– Ar prieš Vėlines daugiau žmonių užsako šventas mišias?

– Iš tikrųjų tiek keista, tiek ir įdomu, bet tai tiesa. Kita vertus, džiaugiuosi, kad artėjant Visų šventųjų dienai padaugėja žmonių, užsakančių šventąsias mišias. Jie jaučia ne tik pareigą, bet ir būtinybę melstis už mirusiuosius. Ypač prieš svarbią Vėlinių šventę.

– Bet ar galime sakyti, jog būtent dabar, kai artėja svarbi šventė, už išėjusiuosius yra melstis geriausiai? Ar yra tam tikras metas, laikotarpis, kada tai daryti labiausiai būtina?

– Visas laikas melstis už mirusiuosius yra geriausias. Tačiau pagal papročius, tradicijas žmonės per Vėlines stabteli ir meldžiasi dažniau. Nepasakyčiau, jog tai sureikšminimas, galbūt labiau tam tikros pareigos jausmas. Juk kapinės yra lankomos ištisus metus, nes išlydėti artimą žmogų į amžinybę yra be galo skausminga. Bet Visų šventųjų šventės laikotarpis žmonėms ypač jautrus, tad ir tą metą stengiasi išnaudoti maldai, prisiminimams apie savo brangius mirusiuosius. Mes, gyvenantys šiame pasaulyje, mirusiajam jau nieko nebegalime duoti. Nieko. Išskyrus šventą mišių auką. Aukščiausiąją Viešpaties garbinimo formą. Tai yra didžiausia dovana iškeliavusiajam. Ir žmonės tą suprasdami užsako šventąsias mišias.

– Tai reiškia, kad vien aplankyti kapines nepakanka?

– Žinoma, ne. Gražu, bet to tikrai neužtenka. Asmuo, kuris yra tikintis, ateina į bažnyčią ir užsako šventąsias mišias, kadangi supranta to dalyko reikšmę. Myli savo artimąjį ir suvokia, jog būtent tai jam yra svarbiausia ir reikalingiausia.

Helovinas ar Vėlinės?

– Dabar vis dažniau kalbame, jog per tokias progas, kaip, pavyzdžiui, šventų Kalėdų šventė, žmonės galvoja, jog svarbiausia – dovanos. Pasiklystame nuolatiniame priešventiniame šurmulyje, tikroji prasmė lieka to „triukšmo“ nuošalyje. Ar nepastebima tokia tendencija ir su Vėlinėmis?

– Jeigu šventos Kalėdos jau tarsi neatsiejamos nuo „blizgučių“, dovanų pirkimo, tai Visų šventųjų dieną galime palyginti su Vaiduoklių švente, Helovinu. Dabar sunkiai įsivaizduojame šį laikotarpi be kaukių, tam tikrų gąsdinimų ar kitokių papročių. Ačiū, Dievui, jog Lietuvoje šie dalykai nėra tiek įsitvirtinę kaip kitose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Australijoje ar Amerikoje. Moliūgų pjaustymai, bauginimai yra tiek įsišakniję, jog nebelieka tos tikrosios šventės prasmės. Visgi Lietuvoje yra kitaip: lankomės kapinėse, užsakome mišias, meldžiamės ir žvelgiame į dangų. Turime daug gilesnį suvokimą.

– Bet pačių gėlių ir žvakių pirkimas?

– Tai nėra blogai. Priešingai. Gerai, kad tai vyksta. Taip žmonės išreiškia tam tikrą pagarbą, be to, tai ir gražu. Bet vėlgi nereikia pamiršti, kad svarbu ir melstis. Mišių užsakymas yra pats svarbiausiai ir esminis šios šventės elementas. Vėlinės – tai laikas, kada keliame savo akis, savo maldą į dangų, prašome Dievo atleidimo už nuodėmes. Norime, kad jo artumą jaustų jau iškeliavę iš šio pasaulio, meldžiame globos.

 

Galimybė pasisveikinti

 

– Vieni kapus aplanko tik per Vėlines, kiti – daug dažniau. Ar gali žmonės persistengti?

– Čia net sunku suvokti, ar tai apskritai įmanoma? Suprantu, jeigu kapinėse jau yra „miegama“, tuomet taip, tai būtų tikrai per daug. Bet kapų lankymas, jų sutvarkymas – tai tam tikras bendravimas. Norime, jog atėję į kapines patirtume jaukumą. Kita vertus, čia apsilankęs žmogus ne tik įmerkia gėles į vazą, bet ir sukalba „Amžinąjį atilsį“ arba kokią kitą savo maldą. Tad persistengti vargu ar įmanoma.

– Ką jums asmeniškai reiškia mirusiųjų atminimo šventė – Visų šventųjų diena?

– Man asmeniškai tai reiškia pasisveikinimą ir atsisveikinimą su brangiu, artimu, į amžinybę iškeliavusiu žmogumi. Vienu sakiniu. Kitaip tariant, to žmogaus prisiminimas. Prisiminimas ne tik mintyse ar širdyje, bet ir maldoje.

 

Didžiausia problema – krentantys lapai

• Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyriausiosios vadybininkė Gražinos Kuleševičienės, Palangos kapinės prižiūrimos visada.

• „Kada mūsų kapinės neblizgėjo? Jos tvarkomos kiekvieną diena, o ypač šiuo laikotarpiu. Pastauoju metu daugiausia triūso prireikia surenkant medžių lapus“, – sako G.Kuleševičienė.

• Antradienį į pagalbą suskubo ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai.

• Daugiau kaip du šimtai vaikų, pasitelkę įvairius įrankius, švarino kapines, šlavė ir rinko lapus.

• „Pagrindinius takus šluojame ir specialiomis mašinomis“, — pasakojo vyriausioji vadybininkė.

• Prieš šventes buvo apipjaustyto ir medžių šakos, o šiukšlės iš konteinerių išvežamos nuolat. „Šiomis dienomis kapinėse lankosi labai daug žmonių. Pastatėme tikrai daug konteinerių, o juos reikia kasdieną išvežti. Tačiau žmonės elgiasi tikrai kultūringai. Ne taip kaip anksčiau, įvairias atliekas mesdavo už tvoros arba palikdavo prie kaimyno kapų“, — prisimena pašnekovė ir patikino, jog šiukšlių kapinėse tikrai nebus.

• Pasak G. Kuleševičienės, Palangos kapinėse laidojimo vietų dar pakanka. „Vietų tikrai yra ir užteks maždaug trejiems metams. Šiuo metu pilnai užlaidoti du kvartalai, dar du yra laisvi“, — komentavo specialistė.

 

Didžiausias mirtingumas – lapkričio mėnesį

• Kaip teigia Palangos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Ernesta Girininkienė, mieste mirtingumo skaičius viršija gimstamumo.

• „Per 2016 metus užregistravome 187 mirties atvejus, o gimė – 153 miestiečiai. Tai nėra koks nors labai akivaizdus ir didelis skirtumas, tuo labiau jog apskritai Lietuvoje gyventojų mažėja. Praėjusiais metais mirtingumo rodiklis buvo perkopęs ir dviejų šimtų ribą, užfiksavome, jog mirė 232 asmenys. Tačiau ir gimimų buvo daugiau — 187“, — sakė E. Girininkienė.

• Anot pašnekovės, tai susiję su Palangos demografine padėtimi — mieste gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių.

• „Pastebime tendenciją, kad didžiausi mirtingumo rodikliai – lapkričio mėnesį. Tuo laikotarpiu akivaizdžiai sumažėja ir santuokų, žmonės pateikia mažiau prašymų. Kodėl? Nežinau, gal tiesiog toks sutapimas“, — svarstė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja E. Girininkienė.

——

Visų šventųjų ir vėlinių pamaldų tvarka Palangos parapijoje

Lapkričio 1 dieną – visų šventųjų iškilmė

Šv. Mišios bažnyčioje aukojamos: 8, 10 ir 12 val.

Lapkričio 1 dieną – Vėlinių procesija

Gedulinė procesija miesto kapinėse. Po procesijos, tikintiesiems paprašius, kunigai pašventins naujai pastatytus paminklus.

Procesijos prasidės: 15 val. – prie kapinių koplyčios (senosios kapinės) bei prie kolumbariumo (naujosios kapinės).

Lapkričio 1 dieną – Vėlinių išvakarės

18 val. – bažnyčioje aukojamos vėlinių Šv. Mišios už mirusiuosius.

Po mišių bažnyčioje eisime procesiją prisimindami visus mirusiuosius.

Lapkričio 2 dieną – Vėlinės (maldų už mirusiuosius diena)

Šv. Mišios bažnyčioje aukojamos: 8, 10, 12 ir 18 val.

Visą vėlinių aštundienį (lapkričio 1-8 d.)

18 val. – bažnyčioje bus aukojamos gedulinės Šv. Mišios sudėtinėmis tikinčiųjų intencijomis už mirusiuosius. Po šv. Mišių bažnyčioje eisime gedulinę procesiją.

Išpažinčių bus klausoma nuo 17.30 iki 18 val.

Visą aštundienį tikintieji gali pelnyti mirusiesiems visuotinius atlaidus: priimdami šv. Komuniją; sukalbėdami „Tėve mūsų“ ir „Tikėjimo išpažinimą“ bei aplankydami kapines ir pasimelsdami už mirusiuosius.

Palangos parapijos inf.

Taip pat skaitykite: