Šventosios miestelio sąsajų su kaimynine Latvija liudininkai – senieji šventojiškiai, latvių, dar prieš keletą šimtmečių apsigyvenusių šiame pajūrio ruože, palikuonys. Kaip jie čia įsikūrė, padėtų suprasti ištrauka iš Mikelio Balčiaus „ Šventosios žemupio istorijos“.
„Pagal 1410 metų Torunės taikos sutarties ir patikslintas 1422 metų Melno taikos sutarties sąlygas Šventosios upė tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos konfederacijos valstybine siena. Palanga atiteko Lietuvai. Pajūryje prie sienos, dešiniajame Šventosios upės krante, Livonijos ordinas įkurdino savo pareigūną, kranto vaitą. Greta jo įsikūrė jam patarnaujantys kuršiai, iš tolimesnių vietovių, arčiausiai nuo Rucavos, atėję savo noru ar atkelti komtūro įsakymu. Tai buvo miestelio, vokiškai pavadinto Heilige Aa, pradžia. Kuršiai jį pervardijo į Ēlija.“
1921 m. prie Lietuvos buvo prijungta ir Šventosios seniūnija: taip pajūrio senbuviai tapo Lietuvos latviais. Patys save jie vadina Šventosios kuršiais ir yra susivieniję į draugiją. Senieji kuršiai puikiai kalba lietuviškai, žemaitiškai, tačiau neužmiršta savo šaknų, puoselėja latviškas tradicijas. Tarpusavyje jie bendrauja savita latvių tarme, vieni kitus vadina giminėmis. Kuršius vienija Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, gražios kapinių šventės, susitikimai su Rucavos bendruomenės nariais bei kiti „giminių susiėjimai“.
Šventosios pagrindinėje mokykloje vyko edukacinis renginys, skirtas Latvijos Nepriklausomybės dienai paminėti. Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Jarulytė mokytojus ir mokinius pakvietė žiūrėti ilgametražį dokumentinį filmą „Vėjų žemė“. Filmo metu buvo priminti Šventosios istorijos fragmentai, parodytos senųjų žvejų sodybos ir jų gyventojai, senoviški buities ir žvejybos reikmenys, moterų rankdarbiai. Žiūrovai turėjo progą ne tik susipažinti su senaisiais Šventosios žvejais kuršiais, bet ir išgirsti jų šeimų istorijas, pasiklausyti dainų apie jūrą, linksmų ir liūdnų pasakojimų apie žvejybą, įsiklausyti į savitą kalbėjimą žemaičių ir latvių tarmėmis. Filmo veikėjai – miestelyje gyvenantys žmonės, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės nariai: kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas M.Balčius, mezgėja, dainininkė Alma Flaksienė, buvę žvejai Konstantas Dejus, Jonas Vindigis, kapitonas „nuo 14-os metų“ Mikelis Piparas , bažnyčios raktininkas Edmundas Brigmanas, senutė bitininkė Milda Freimanienė, pajūrio latvių kultūrinio gyvenimo puoselėtojas Edvinas Freimanas, Šventojoje „savo identiteto“ ieškantys palangiškis Ernestas Flaksas ir Vilniuje gyvenantis jo sūnus Valdis, su Šventąja bendraujantys Rucavos kultūros centro atstovai. Filme lietuviškai prabyla ir kuršių gyvenimo tyrinėtojas, latvių istorikas Krišas Kapeniekas.
Šio unikalaus dokumentinio filmo, žavinčio tiek nuostabiais gamtos vaizdais, tiek gražiais, dvasingais, kupinais meilės Šventajai žmonėmis, iniciatorius – Palangos kultūros ir jaunimo centro aktyvas. Filmą kūrė gabių jaunų profesionalų komanda, jo režisierius, scenarijaus autorius – Ernestas Samsonas, kompozitorius – Kyle Raub.
Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkės M.Jarulytės, vienos iš šio filmo prodiuserių, mokyklai dovanota filmo „Vėjų žemė“ kopija svariai papildys mokykloje kaupiamą kraštotyrinę medžiagą, bus naudojama kaip metodinė priemonė.
Pažiūrėję filmą, mokiniai galėjo išbandyti laimę renginio organizatorės surengtoje loterijoje.
Latvijos Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiai padeda Šventosios mokiniams pažinti gimtojo miestelio istoriją.
Mokytoja Nijolė Šauklienė
