Bibliotekoje vyko mokslo ir technologijų seminaras.
Kristina Abromavičiūtė
Ar kada teko girdėti žirafos skleidžiamus garsus? O pastatyti teatro pastatą? Tikriausiai, ne kiekvienam. Tačiau tam nebūti vykti į tolimąją Afriką ar tapti architektu. Viskas pasiekiama vien šiuolaikinėmis technologijomis. Tuo galėjo įsitikinti projekto „Kitokia realybė bibliotekoje“ jaunieji dalyviai, susipažinę su papildytos realybės technologija.
Egzistuoja per keturiasdešimt metų
Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje svečiavosi Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriaus atstovai. Svečiai pristatė savo sėkmingai įgyvendinamą Kultūros ministerijos finansuojamą projektą. Jo metu jaunieji palangiškiai turėjo galimybę ne tik klausytis įdomių paskaitų apie vienas iš naujausių šiais laikais sukurtų technologijų, bet kartu ir išbandyti jas praktiškai. Šio projekto tikslas – skatinti jaunimą daugiau domėtis technologijų mokslais. Tikimasi, kad ateityje vis daugiau jaunuolių rinksis naujųjų technologijų ar inžinerines specialybes. Projekto pristatymo metu susirinkusiems paskaitą skaitė lektorius, papildytos realybės knygučių programuotojas Edgaras Artemčiukas. Pasak jo, papildytos realybės technologija egzistuoja jau gana seniai, per keturiasdešimt metų. Tačiau pats terminas imtas vartoti ir tokio didelio susidomėjimo technologija sulaukė tik tada, kai atsirado išmanieji telefonai, turintys kameras, globalias padėties nustatymo sistemas bei kitas programas.
Technologijos esmė – turinys
Papildyta realybė, pasak lektoriaus, labai susijusi su virtualia realybe. „Paprastai tariant, tai skaitmeninis arba virtualus turinys, atvaizduojamas realybėje, mūsų aplinkoje, naudojant kameras turinčius įrenginius. Šiuo atveju tai gali būti išorinė kamera prijungta prie kompiuterio, išmaniojo telefono ar planšetės, kompiuteryje jau integruota kamera. Taip pat galima naudoti ir specialius papildytos realybės akinius. Šios technologijos esmė – turinys. Tai gali būti tam tikri trimačiai objektai, į kompiuterinių žaidimų personažus panašūs veikėjai, kurie gali tarpusavyje sąveikauti. Kitaip tariant, turinį gali sudaryti vaizdo medžiaga, tekstas ar net garsas. Visus šiuos dalykus galima perteikti papildytos realybės srityje“, — kalbėjo E. Artemčiukas. Visą tai lektorius ir pademonstravo naudodamasis papildytos realybės knyga, atvirukais, specialiomis kortelėmis, vaizdo kamera bei kompiuteryje įdiegta „Unity Personal“ programa. Nukreipus kamerą į papildytos realybės knygą apie gyvūnus, dalyviai ekrane iš karto išvydo tam tikrą gyvūną trimačiu vaizdu. Pasigirdo ir muzikos garsai, gyvūnai skleidė jiems būdingus garsus, vaikščiodavo, kąsdavo ar net iššokdavo iš knygos ir nusileidęs ant žemės eidavo tolyn. Lyg iš fantastikos pasaulio atgiję knygos herojai nustebino ne vieną. Tačiau lektorius suskubo patikinti, jog šiam gražiam galutiniam rezultatui pasiekti prireikė daug darbo valandų.
Plačios naudojimo galimybės
Paskaitoje paaiškėjo, jog šios technologijos neapsiriboja vien tik pramogomis ir kompiuterinių žaidimų kūrimu. Papildyta realybė apima labai plačias taikymo sritis kasdieniame gyvenime. „Jos naudojamos paslaugų ir priežiūros, automobilių pertvarkymo srityse, interaktyvių katalogų kūrimui. Labai plačiai ši technologija naudojama architektūros srityje. Jos dėka specialistai gali iš anksto pastebėti, dar tik projektavimo stadijoje esančio pastato tam tikras kūrimo klaidas, netikslumus. Toks būdas leidžia sutaupyti nemažai lėšų, — naudojimo sritis vardijo E. Artemčiukas. – Pastaruoju metu papildytos realybės technologija vis labiau naudojama gyvenamosios aplinkos planavimui. Nukreipus įrenginį į aplinką, galima išdėlioti baldus. Taip pat galima pasirinkti daiktų dydį, spalvą ir apskritai pasižiūrėti, ar baldas tinka prie namų interjero“. Pasak papildytos realybės knygučių kūrėjo, šia technologija galima sekti ne tik negyvus objektus, bet ir žmones. Gali būti sekamas visas žmogus arba tam tikros jo kūno dalys.
Susipažino praktiškai
Paskaitos metu buvo galima išvysti ne tik įvairius gyvūnus, bet ir statomą Klaipėdos dramos teatrą, iš arti apžiūrėti uostamiesčio simbolį – burlaivį „Meridianą“. Po šios paskaitos buvo pristatyti ir kiti šiuo metu populiarūs įrenginiai – bepiločiai orlaiviai, dar vadinami dronais. Tai automatiškai arba nuotoliniu pultu valdomi orlaiviai. Šiandien jų naudojimo sritys taip pat yra išplitusios. Jais gali būti pristatomos ir siuntos. Tai Lietuvoje bandė tik nedaugelis siuntų tarnybų bei prekybos centrų.
„Kitokios realybės bibliotekos“ projekte dalyvavę vaikai galėjo patys praktiškai išbandyti visus šiuos technologinius prietaisus. Liesti papildytos realybės daiktus, juos stebėti specialiai sukurtais akiniais, nuotolinio valdymo būdu skraidinti orlaivius. Taip pat palangiškiai galėjo išbandyti ir VEX robotus. Apie jų valdymą pasakojo Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos mokinys Danas Bendžius, šiais metais dalyvavęs Šiauliuose vykusiuose pirmosiose respublikinėse moksleivių robotų konstruktorių varžybose „VEX x IQ“ ir tapęs jo čempionu.
Visus prietaisus vaikai galėjo išbandyti patys
