Šarūnas Vaitkus,
Palangos miesto savivaldybės meras
Pastaruoju metu Palangos bendruomenė vis dažniau susiduria su kurorto vadovų, Savivaldybės ir visos miesto Tarybos nepelnyto juodinimo atvejais visuomenės informavimo priemonėse. Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – vieno uostamiesčio laikraščio redakcijos žurnalistės, kuriai tik blogo Palangai linkintys kai kurie miesto politikai tampa labai „patikimais“ teikiamos informacijos šaltiniais, parengta publikacija.
Palangos visuomenei šie asmenys yra gerai žinomi. Jų teikiama iškraipyta informacija remiasi kai kurie žurnalistai, šie „šaltiniai“ cituojami straipsniuose. Palangiškiams jie yra pažįstami iš piktų pasisakymų socialiniuose tinkluose. Daugumą miesto gyventojų piktina jų piktdžiugiškai platinami Palangą ir Šventąją juodinantys straipsniai, kuriuos jie patys ir inicijavo.
Tai – neįgyvendintų ambicijų, neslepiamo pykčio, pavydo ir keršto valdomi žmonės. Tačiau jie nesupranta, kad nežinia už ką keršydami man, persekiodami miesto vadovus, jie labiausiai kenkia visai Palangai. Prisidengę tariama valdžios kritika, jie kabinėjasi prie smulkmenų, o neradus prie ko prikibti bando įgelti savaip interpretuodami faktus ar nepasakydami visos tiesos.
Pastarasis tokio kenkėjiško elgesio pavyzdys – gruodžio 13 d. „Klaipėdos“ laikraščio numeryje išspausdinta žurnalistės A. Aleksėjūnaitės publikacija „S. Skvernelio nakvynių detektyvas“. Ji buvo pradėta rengti iš karto po lapkričio 30 dieną įvykusio miesto Tarybos posėdžio, kuriame prestižinį „Palangos“ viešbutį valdančią K. Geco įmonę Savivaldybės taryba atleido nuo 1428 eurų žemės mokesčio. Nieko stebėtina, kad netrukus po posėdžio Savivaldybė iš šio laikraščio žurnalistės gavo tokius klausimus, kurių dalis skambėjo ir Tarybos posėdžio metu.
Tiems, kas abejojo K. Geco įmonei suteiktos mokestinės lengvatos teisėtumu, buvo primintas 2011 m. gruodžio 1 d. miesto Tarybos sprendimas „Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Jame numatyta, kad juridiniam asmeniui, kuris investuoja lėšas į Savivaldybės teritorijos infrastruktūrą (sporto, sveikatingumo, pramogų) pagal suderintus su Savivaldybės administracija projektus, kai juridinio asmens investicijos mieste sudaro ne mažiau kaip 2,9 mln. eurų ir lėšos investuojamos į naujai statomus bei įrengiamus objektus, taikoma lengvata 5 metus atleidžiant nuo žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir nekilnojamojo turto šiam objektui apskaičiuotų mokesčių mokėjimo. Tokiu sprendimu siekiama į Palangą pritraukti naujų investicijų ir kurti naujas darbo vietas kurorto gyventojams.
K. Geco įmonė nėra vienintelė, kurią Savivaldybės taryba pagal šią galiojančią tvarką atleidžia nuo mokesčių. Tokia lengvata suteikta ir Mokesčių lengvatų teikimo taisykles atitinkančiam „OU Litrada Group“ filialui, pastaruoju metu kurorte investavusiam į sveikatinimo paslaugas teikiančios „Gradiali“ sanatorijos statybą.
Šis sprendimas buvo gerai žinomas ir tokius klausimus uždavinėjusiems politikams, kurie vėliau žurnalistei aiškino, kaip esą blogai, kai lengvatos teikiamos vienintelei įmonei. Ir čia pat paaiškinama už ką – neva už tai, kad Savivaldybė savo svečius dažniausiai apgyvendina „Palangos“ viešbutyje, o už jų nakvynę apmoka iš miesto biudžeto. Tokiam kaltinimui trūksta loginio ryšio: kodėl reikėtų skirti mokestinę lengvatą įmonei, kuri ir taip uždirba iš Savivaldybės užsakymų.
Dėl priekaištų, kad Savivaldybė apmoka už savo svečių nakvynę, būtų galima pasakyti štai ką. Taryba pritarė šių metų biudžetui, kuriame buvo numatytos išlaidos oficialiems Lietuvos ir užsienio svečiams priimti: svarbiems renginiams organizuoti, svečiams apgyvendinti, maitinti, suvenyrams. Šiemet tam skirta 17,5 tūkst. eurų. Daug tai ar mažai 22,2 milijonų eurų miesto biudžete? Ar teisinga būtų Savivaldybę kaltinti pernelyg dideliu išlaidavimu priimant svečius?
Palanga draugauja su daugiau nei dešimčia užsienio miestų – partnerių, kurių delegacijos kviečiamos į miesto šventes. Kurorte su oficialiais vizitais lankosi Lietuvos valstybės vadovai, ministrai. Deramai priimti tokius aukštus svečius yra kiekvieno jų sulaukiančio miesto garbės reikalas. Dar neteko girdėti, kad pakviestą svečią priėmęs šeimininkas paprašytų pačiam susimokėti už nakvynę ir valgį.
Iš tokių priėmimų Palanga sulaukia neabejotinos naudos, kuri būtų sunkiai apskaičiuojama. Europos mastu nedideliame mūsų kurorte yra apsilankę Slovakijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Gruzijos prezidentai, Švedijos karališkoji pora, Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Norvegijos parlamentų vadovai ir premjerai, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris.
Tokių aukštų svečių viešnagės Palangoje plačiai nušviečiamos užsienio valstybių žiniasklaidoje. Šitaip Palanga, prie Baltijos jūros esantis Lietuvos kurortas, tampa vis labiau žinomesnė tarptautiniu mastu. Panorus taip plačiai Europoje ir už jos ribų paskleisti miesto vardą, Palangos biudžetui tai kainuotų šimtus tūkstančių eurų.
Tokio didėjančio Palangos žinomumo naudą pajusime netrukus. Jau dabar kurorto viešbučiai skaičiuoja didėjančius turistų srautus iš įvairiausių užsienio šalių. Visi mes suprantame, kad visame pasaulyje žmonės poilsiauti vyksta ten, kur jie žino, ką ras.
Sunku būtų vertinti kai kurių miesto politikų ir jų suklaidintos žurnalistės pastangas apkaltinti Savivaldybę, kad 2014 metais iš miesto biudžeto buvo sumokėta už tuomečio Lietuvos policijos generalinio komisaro S. Skvernelio nakvynę Palangoje.
Nors dar gruodžio pradžioje „Klaipėdos“ laikraščiui buvo atsakyta, kad už į renginį pasikviesto S. Skvernelio nakvynę Savivaldybė 2014 m. mokėjo tik vieną kartą, žurnalistė atkakliai perša dvi nakvynes.
Savivaldybės lėšomis S. Skvernelio nakvynė Palangoje buvo apmokėta tuomet, kai jis dalyvavo Savivaldybės organizuotame šalies policijos vadovų pasitarime, kuriame buvo aptariami kurorto saugumo ir papildomų policijos pajėgų vasaros sezono metu užtikrinimo ir kiti susiję aktualūs miestui klausimai. Kitą dieną vyko Palangos policijos komisariato naujojo pastato atidarymo renginys, kuriame tuometis generalinis komisaras taip pat dalyvavo.
Tačiau tai Savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiamuose dokumentuose akivaizdžiai pasiklydusiai žurnalistei nesutrukdė tvirtinti, kad Savivaldybė už S. Skvernelio nakvynes „Palangos“ viešbutyje apmokėjo esą du kartus.
Savivaldybė apkaltinta, neva S. Skvernelio apnakvindinimu pradėjus domėtis žurnalistams, Palangos savivaldybė staiga pašalino šią tuomečio komisaro nakvynės sąskaitą iš viešųjų pirkimų suvestinės. Tačiau Savivaldybės tinklapyje skelbiama informacija apie viešuosius pirkimus niekada nebuvo ir nėra šalinama.
Informacija apie mažos vertės viešuosius pirkimus, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Savivaldybės tinklapyje skelbiama 3 kartus (pateikiamos trys atskiros lentelės): pirmiausia skelbiama informacija apie pradedamus pirkimus bei nurodoma, kokiu tikslu bei kokiu būdu, kokiais taisyklių punktais vadovaujantis skelbiamas pirkimas. Antrojoje lentelėje paskelbiama apie nustatytus laimėtojus ir ketinamas sudaryti sutartis (nurodant laimėtoją, sutarties vertę bei priežastis, kodėl pasirinktas būtent šis laimėtojas). Trečiojoje lentelėje skelbiama informacija apie sudarytas sutartis, nurodant laimėtojo pavadinimą ir bendrą sudarytos sutarties vertę.
Beje, paskutinis informacijos apie 2014 m. vykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus atnaujinimas Savivaldybės svetainėje atliktas dar 2015 m. vasarį.
Nuostabą kelia ir šio dienraščio žurnalistės priekaištai dėl iš miesto biudžeto lėšų apmokamų kitų Savivaldybės svečių maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų.
Pavyzdžiui, nagrinėdama sąskaitą, kurią Savivaldybė apmokėjo 2014 m., kuomet kurorte vykusios Stintų šventės metu Palangoje apsilankė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, žurnalistė suskaičiavo, kad pietūs Savivaldybei atsiėjo 229,5 euro. Tačiau Prezidentė bei dar keletas Prezidentūros atstovų tąkart Palangoje lankėsi būtent Savivaldybės kvietimu ir natūralu, kad miestas pasirūpino savo svečių maitinimu. Tas pats pasakytina ir apie kitus Palangos svečių priėmimus, užsienio miestų partnerių delegacijų vizitus.
Nustebino žurnalistė skaičiuodama ir su Koncertų salės atidarymu susijusias išlaidas. Antai rašoma, kad (cituojame) „reprezentaciniai gėrimai koncertų salės atidarymo metu kainavo 1361 eurą“. Bet kažkodėl pamiršo paminėti, kad šis gėrimas buvo skirtas visiems daugiau nei 2 tūkstančiams nemokamo Koncerto salės atidarymo renginio žiūrovams (didžioji dalis jų buvo Palangos ir Šventosios gyventojai), kurie pertraukos metu šventės proga buvo vaišinami taure šampano.
Natūralu, kad Palanga – didžiausias šalies kurortas – sulaukia daug itin aukšto lygio svečių, tarp kurių yra ir užsienio valstybių vadovai. Priimdama oficialius svečius Palanga reprezentuoja ne tik patį kurortą, bet ir visą Lietuvą, tad svečiams parenkama protokolą atitinkanti priėmimo programa. Informacija apie šiam tikslui perkamas paslaugas yra skelbiama viešai.
Net neabejoju, kad Palangai ir Šventajai sėkmės pavydintys miesto kenkėjai nenurims. Tačiau tikiu, kad miesto gyventojai pajėgūs atskirti pelus nuo grūdų. Kad ir kaip būtų besistengiama juodinti mūsų miestą.
