Palangiškiai pasakoja apie savo švenčių tradicijas.

 

Kristina Abromavičiūtė

 

Kūčios – tai metas, kada žmonės, kad ir kur jie bebūtų, stengiasi sugrįžti namo. Susitikti su savo artimaisiais, susėsti prie bendro stalo, apmąstyti metų darbus, dalintis gėriu. Kalėdų išvakarėse minima vakarienė neįsivaizduojama be šeimos ar artimiausių draugų, tad pasidomėjau, kokių Kūčių papročių laikosi palangiškiai ir kokius patiekalus patiekia ant stalo.

 

Valgo trijų rūšių kūčiukus

 

Nuo senų senovės prieš Kūčias žmonės stengdavosi užbaigti visus pradėtus darbus. Šią dieną buvo stengiamasi nesiimti jokio triukšmingo darbo, niekas nemaldavo, neskaldydavo malkų, nekuldavo, nes buvo tikima, jog triukšmą sukeliantys darbai ateinančią vasarą gali prišaukti audringus debesis su krušomis. Pasiruošę šventėms, žmonės prausdavosi. Pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, paskui prausdavosi moterys. Vėliau šią apeigą pakeitė ėjimas į pirtį ar maudymasis kubile.

Vienas populiariausių Kūčių akcentų – šventinis, šeimininkių paruoštų dvylikos patiekalų, stalas. Būtent apie jį kalbėjo ir visi mano šnekinti palangiškiai. Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė „Vakarinei Palangai“ sakė, jog Kūčias bei Kalėdas paprastai švenčia šeimos apsuptyje gimtajame Antazavės mieste, Zarasų rajone. „Kūčios mūsų šeimoje – tai laikas pabūti kartu, pagerbti išėjusius šeimos narius. Šventinį stalą ruošia šeimos moterys: aš kartu su mama bei seserimi. Tuo metu vaikai puošia Kalėdų eglę, kuria pasirūpina tėtis. Ji būtinai būna aukšta ir siekia lubas“, – šypsojosi L. Grendienė. Pašnekovė pasakojo, jog šventei ruošia tradicinius patiekalus, tokius, kokius gamino seneliai. „Kadangi sesers vyras yra medžiotojas ir žvejys, žuvis dažniausiai būna jo sužvejota, o paruošta sesers. Tačiau paskutiniais metais ir aš į tėvų namus stengiuosi atvežti „lauktuvių“ iš pajūrio – keptų stintų arba šamą“, – atviravo moteris. L. Grendienės šeimos moterys pagamina ir pagrindinį Kūčių stalo patiekalą – kūčiukus. Juos, pasak pašnekovės, kiekviena šeimininkė iškepa pagal savo receptą, tad ant šventinio šeimos stalo tradiciškai puikuojasi trijų rūšių kūčiukai.

 

Šventės siejasi su šalčiu

 

„Šeimoje stalas dengiamas balta drobine staltiese, austa močiutės, kurią su seserimi švelniai vadindavome Nenyte. Po staltiese, plonu sluoksniu klojame šieną. Vyriausiasis šeimos narys, mano tėtis, pašventina stalą, sukalbame maldelę ir tuomet laužiame kalėdaitį. Ant stalo būna dvylika patiekalų, – apie šventinės vakarienės tradicijas pasakojo L. Grendienė ir pridūrė, jog būnant visiems drauge nepamirštami ir mirę brangūs žmonės, jiems ant stalo padedama tuščia lėkštelė. – Dar prieš sėdant prie stalo, keletą valgių nunešame ir kaimynei. Na, o galiausiai susėdus, kiekvienas šeimos narys turi bent paragauti kiekvieno patiekalo“.

L. Grendienės šeimoje Kalėdų išvakarėse nepamirštami ir burtai. Po vakarienės traukiamas šiaudas, kurio ilgis išduoda, kieno laukia ilgas gyvenimas. „Prisimenu, kaip dar vaikystėje po Kūčių vakarienės eidavome į lauką klausytis, kurioje pusėje šunys loja. Iš kurios pusės išgirsti – ten gyvena būsimas jaunikis. Su seserimi mesdavome batus durų link ir taip bandydavome išsiaiškinti, kuri pirma ištekės. Ar išsipildė? Išsipildė, bet gal dėl to, kad sesuo yra už mane vyresnė“, – juokėsi pašnekovė. Pasak L. Grendienės, jos vaikai burtais jau neužsiima, tačiau moteris svarstė, jog gal reikėtų ir juos pamokyti vienų ar kitų magiškų ritualų. „Pagalvojus apie Kūčias, atmintyje visada iškyla tylaus vakaro vaizdinys. Rodos, net girdžiu juodame danguje spindinčias žvaigždes. Taip pat šios šventės man siejasi ir su šalčiu. Gimtajame krašte tokiu metu dažniausiai visada sulaukiame sniego, – kalbėjo L. Grendienė. – Šį priešventinį laikotarpį visi kažkur lekiame, skubame, norime suspėti atlikti visus darbus. Tačiau aš stengiuosi nuo to streso atsiriboti, juk dabar turėtume būti ramūs, skirti daugiau dėmesio artimiems žmonėms.“ Moteris pabrėžė, jog pagrindinė šių švenčių esmė – šiltas ir gyvas bendravimas, atsiribojant nuo kompiuterių, telefonų ar kitų šiuolaikinių technologijų, į kuriuos kasdienybėje įninkame tiek, jog pamirštame apie aplink mus esantį pasaulį.

 

Griežtai laikosi papročių

 

Kūčias tradiciškai švenčia ir palangiškė, Klaipėdos bei Telšių regionų aklųjų ir silpnaregių tarybos direktorė Daina Vitkauskienė. „Stengiamės griežtai laikytis savo senelių papročių. Mūsų šeimoje ant Kūčių vakarienės stalo neišvysite nė vieno neleistino vartoti produkto. Jeigu gaminame mišrainę, tai ją pataisome su aliejumi, o ne majonezu, jei verdame virtinius įdarytus baravykais, juos pagardiname vėlgi kokiu aliejumi, o ne sviestu. Ir apskritai, visus patiekalus stengiamės gaminti patys. Paruošiame silkę, gaminame aguonpienį, kepame kūčiukus“, – ruošiamus valgius vardino D. Vitkauskienė. Moteris pabrėžė, jog šventinio stalo ruošimas yra tarsi stabtelėjimas nuo nuolatinio bėgimo. „Skubame, mažai laiko skiriame maisto ruošimui, renkamės greito maisto užkandines arba lengvai paruošiamus pusfabrikačius. Bet būtent Kūčių metu, rengiant šventę šeimai, galime viską paruošti patys, įdėti šilumos ir meilės“, – aiškino aklųjų ir silpnaregių tarybos direktorė. Moteris atkreipė dėmesį, jog labai svarbu yra išsaugoti savo senąsias tradicijas, jų laikytis ir perduoti ateities kartoms. Juk pasaulyje yra ne tiek ir daug šalių išlaikiusių šios gražios šventės papročius. „Su šeimos nariais susėdame prie bendro stalo. Vieni kitų atsiprašome, išsakome savo lūkesčius, linkime sėkmės ir laimės. Ant stalo paliekame ir tuščią lėkštę tam šeimos nariui, kuris tuo metu negali būti drauge“, – pasakojo D. Vitkauskienė.

 

Kūčios – norų išsipildymo metas

 

Kalbėdama apie šventinius patiekalus, moteris sakė mėgstanti gaminti tradiciškai. „Ant stalo patiekiu dzūkiškus virtinius su džiovintais baravykais, verdu spanguolių kisielių, pagal močiutės receptą gaminu kanapių spirgutį. Žinoma, kepu ir kūčiukus, neperkame jų iš jokių prekybos centrų“, – sakė D. Vitkauskienė. Palangiškės šeimoje yra nepamirštami ir tradiciniai burtai. Iš po staltiesės traukiamas šiaudas, skaičiuojamos į saują paimamos kavos pupelės, mėtomos šlepetės ar dedamas žiedas po puodeliais. Jau šį savaitgalį D. Vitkauskienė kartu su vaikais gamins imbierinius Kalėdinius namelius. Jų gaminimo, pasak moters, vaikai laukia su didžiuliu nekantrumu. „Darome brėžinius, minkome imbierinę tešlą, kepame atskiras namelio dalis, o tada jas montuojame ir dekoruojame. Darbas kruopštus ir labai mielas, tačiau, deja, namelį pavyksta suvalgyti daug  greičiau nei jį pagaminti, – šypsojosi pašnekovė ir sakė, jog Kalėdų išvakarės yra iš tiesų stebuklingas metas. – Kartą per Kūčias nusprendėme kiekvienas ant baltų popieriaus lapų surašyti savo norus. Tai buvo realūs norai, tačiau net nemanėme, jog jie galėtų išsipildyti. Tiesiog svajonės. Surašėme, perlenkėme lapus ir sudėję į vokus užklijavome. Po metų, per kitas Kūčias atplėšėme vokus ir nustebome – beveik visi mūsų surašyti norai per tuos metus išsipildė“. D. Vitkauskienė teigė, kad Kūčios – tai apmąstymo laikas. „Per šią šventę uždegu žvakutę ir pastačiusi mažą kryželį ant stalo susimąstau apie tai, kokie mes esame maži, jog mes esame lietuviai, viena šeima. Ir nesvarbu kas bebūtų, kas benutiktų, ta šeima turi laikytis išvien, būti drauge“, – atviravo moteris.

 

Gamina cepelinus

 

Kūčias namuose, tarp artimiausių šeimos narių švenčia ir Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. „Tikriausiai kaip ir pas visus, taip ir ant mūsų stalo, būna dvylika patiekalų, iš kurių nė vieno iš mėsos. Juos gamina mama bei žmona“, – sakė V. Šimaitis. Pašnekovas, kaip vieną iš pagrindinių šventinių patiekalų įvardijo – cepelinus su grybais. „Jų gaminimo receptą parsivežėme iš Raseinių rajono. Juos ruošdavo močiutė. Tiesa, ir kūčiukus, kol močiutė buvo gyva, kepdavome. Dabar tiesiog nueiname į prekybos centrą ir nusiperkame, – pasakojo Tarybos narys.    Kalėdų išvakarės praeina ramiai, bendraujant su artimiausiais žmonėmis. Tačiau jokiais burtais neužsiimame. Svarbiausia – būvimas drauge. Na, o Kalėdas pasitinkame džiugia nuotaika, papietaujame ir išsiskirstome, kiekvienas užsiima sau miela veikla.“

 

Dalyvauja šventose mišiose

 

Restorano „Žuvinė“ savininkė Rūta Sakalauskienė sako, jog per Kūčias ne visada pavyksta pagaminti dvylika patiekalų, jų kartais išeina kiek daugiau. „Viskas priklauso nuo to, kaip patiekalus skaičiuosi. Reikia įvertinti tai, kas yra patiekalas, o kas tiesiog priedas, na, pavyzdžiui, duona. Bet kuriuo atveju stengiamės, jog ant stalo būtų dvylika patiekalų“, – sakė R. Sakalauskienė. Moteris pasakojo, kad Kūčių stalas tarsi apjungia visus namiškius ir jie stengiasi sugrįžti namo. „Dažniausiai švenčiame namuose. Į juos suguža visa šeima, tiesa, kartais gaila, jog koks vienas šeimos narys negali būti kartu, pavyzdžiui, lieka užsienyje“, – apgailestavo pašnekovė. Dar prieš sėdant prie šventinio stalo, pasak R. Sakalauskienės, šeima visuomet stengiasi nueiti į bažnyčią ir sudalyvauti vakarinėse mišiose. „Na, o sėdėdami prie paruošto stalo, laužiame kalėdaitį ir būtinai vienas kitam ko nors palinkime, atsiprašome už, galbūt, kada netinkamai pasakytą žodį ar kitokią skriaudą. Būname kartu, ragaujame patiekalus ir mėgaujamės buvimu drauge, – dėstė moteris. – Kada vaikai buvo maži, dar tą patį vakarą jiems įteikdavome dovanėles, saldumynus ar žaislus. Dabar šios tradicijos jau nebeturime. Dovanų klausimas mūsų šeimoje sudėtingas. Mėgstame į viską žiūrėti racionaliai, tad jei ko nors konkrečiai reikia, tą ir stengiamės nupirkti ar padovanoti ir tam nebūtinai turi būti kokia proga. Tiesa, praėjusiais metais bandėme dovanėlėmis keistis. Nusistatėme dešimties eurų sumą ir stengėmės vienas kitam ką nors nupirkti. Šiek tiek pritrūko laiko, tačiau buvo įdomu. Na, o vaikų paklausiusi, ar kitais metais pratęsime tradiciją, didelio entuziazmo nesulaukiau, todėl šiais metais jau to nebedarysime.“

 

Šventes sutiks Italijoje

 

Tačiau šiemet R. Sakalauskienės šeimai Kūčios bus kiek kitokios nei įprastai. Šventes ji sutiks Italijoje. „Išvykstame į kalnus slidinėti. Bet vis tiek su savimi vešimės aguonų pieno, kūčiukų, lietuviškos silkės su pagardu, kalėdaitį. Ir tą stalą stengsimės paruošti būdami svetur“,  – paaiškino pašnekovė. Kalbėdama apie Kalėdas, moteris sakė, jog paprastai jų nešvenčia, bet pirmąją dieną šeimoje yra valgomi šventiniai Kalėdiniai pietūs. „Susirenkame apie vidurdienį. Jau į bažnyčią nebeiname, tačiau šventąsias mišias stebime per televiziją ir vėl susėdame prie bendro stalo, ant kurio paprastai patiekiame dar garuojančią antį, žąsį ar kalakutą. Taip kartu namuose dar kartą susikuriame šventinę aurą“, – atviravo R. Sakalauskienė. Pasak pokalbininkės, švenčių metas yra tarsi dvasinio apsivalymo laikas, jo metu galima atsiprašyti ir pasistengti būti bent šiek tiek geresniu. „Nebuvau religingai auklėjama. Tačiau dabar pasiskaitau Šventąjį raštą ir iš naujo atrandu švenčių prasmę. Tad pirmiausiai stengiuosi atleisti sau pačiai, savo artimiesiems. Tarsi žengdami per naują slenkstį, dar Kristaus gimimo šventės išvakarėse stengiamės apsivalyti dvasiškai ir pradėti viską iš naujo būdami geresniais“, – apie švenčių prasmę kalbėjo R. Sakalauskienė.  

 

 

L. Grendienės močiutės balto (avižinio) kisieliaus receptas:

  • Reikės: trijų litrų talpos stiklainio, 0,5 kg avižinių dribsnių, vandens.
  • Paruošimo būdas: Į trijų litrų talpos stiklainį suberti 0,5 kg avižinių dribsnių ir iki pusės įpilti vandens. Stiklainį uždengti ir laikyti kambario temperatūroje 3 paras. Tuomet viską gerai išmaišyti, nupilti susikaupusį skystį (per sietelį) ir jį supylus į puodą kaitinti ant mažos ugnies, nuolat maišant (kol sutirštėja).
  • Išpilstome į norimos formos lėkštes ir paliekame ataušti.
  • Galima valgyti vieną arba su cukraus, medaus užpilu.

 

L. Grendienės šventinių kūčiukų receptas:

  • Reikės: 500 g miltų, 50 g nedžiovintų mielių, vieno kiaušinio, vienos su puse stiklinės pieno, pusės stiklinės aliejaus, aguonų ir cukraus pagal skonį.
  • Paruošimo būdas: Mieles ištrinti su kiaušiniu ir palikti pusvalandį pastovėti. Sudėti 250 g miltų, cukrų, pašildytą pieną. Viską išmaišyti ir sudėti likusią dalį (250 g) miltų, suberti aguonas, supilti aliejų. Gautą masę gerai išminkyti ir palikti pusvalandžiui pastovėti.
  • Suformuoti kūčiukus, dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepti šimto aštuoniasdešimties laipsnių temperatūroje (kol šiek tiek paruduos). Iškepa greitai.

Kalėdinių namelių gamyba iš D.Vitkauskienės šeimos narių pareikalauja

ypatingo kruopštumo ir labai greitai suvalgomi

L.Grendienės gimtinėje Kalėdų rytą galima išvysti nuostabių žiemiškų vaizdų

R.Sakalauskienė sakė, jog Kalėdų išvakarėse yra

proga susimąstyti ir pradėti naujus metus būnant geresniais

Taip pat skaitykite: