Kristina Abromavičiūtė

 

Penktadienį, jau dešimtąjį kartą, visoje Lietuvoje žmonės su rašikliais rankose palinko prie tuščių popieriaus lapų – buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Prie kasmetinės gražios tradicijos prisijungę palangiškiai neslėpė, jog šiųmetis tekstas vertė ilgiau pagalvoti apie skyrybą.

Kaip įprastai, Nacionalinis diktantas buvo transliuojamas per Lietuvos nacionalinį radiją. Savo lietuvių kalbos žinias norintys pasitikrinti piliečiai, diktantą rašyti galėjo ne tik miestų Savivaldybių salėse, bibliotekose, bet ir namuose. Kurorto gyventojai diktantą rašė ir Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Šiemet susirinko dvidešimt septyni miestiečiai.

Didžiausia projekto intriga – tekstas. Šiais metais rašantieji išgirdo Alvydo Šlepiko apsakymą „Bedugnė“. Kaip ir kasmet tekstą diktavo Marijus Žiedas. Po beveik valandą trukusio diktanto rašymo palangiškiai neskubėjo išeiti iš salės, dar keletą minučių tikrinosi klaidas. Pakalbinti miestiečiai neslėpė teigiamų emocijų.

Po padiktuoto teksto, paskutines eilutes besitikrinanti Palangos Gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė Regina Makauskienė sakė, jog jau net nebeskaičiuoja kelintą kartą dalyvauja akcijoje. „Diktantas nebuvo itin sudėtingas, tačiau keletą kartų teko suabejoti dėl skyrybos. Tekstas man paliko nemažą įspūdį. Tikrai dar norėsiu prie jo sugrįžti, paskaitysiu ir skirsiu daugiau laiko apmąstyti“, — šypsojosi muziejininkė. „Vakarinei Palangai“ moteris sakė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios šiais metais atėjo rašyti diktanto – artėjanti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė. „Kalba – tai mūsų Valstybės savastis. Myliu mūsų kalbą ir tegul diktanto rašymas būna tarsi mano indėlis į lietuvybės puoselėjimą“, — atviravo R. Makauskienė.

Senosios gimnazijos moksleivis Mantas Birškus, diktantą rašęs antrą kartą sakė, jog ateiti paskatino lietuvių kalbos mokytoja bei noras pačiam pasitikrinti savo žinias. „Kadangi su rašyba didelių problemų neturiu, lietuvių kalba sekasi gana gerai, tad tekstas nebuvo sunkus. Tiesa, sunkiausia buvo skyryba. Pats A. Šlepiko tekstas pasirodė ilgesingas, turintis gilią prasmę“, — kalbėjo dešimtokas M. Birškus.

Vilniuje lenkų mokyklą baigusi psichologė Teresa Sausaitis Nacionalinį diktantą rašė pirmą kartą ir įvardijo tai įdomia patirtimi. „Man asmeniškai nebuvo itin lengva. Nacionalinio diktanto rašymas – savotiškas iššūkis, kuriam reikia nemažai pastangų“, — įspūdžiais dalijosi psichologė.

Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

Taip pat skaitykite: