A. Mončio namams-muziejui dovanota per keturis tūkstančius skulptoriaus kūrybą ir gyvenimą liudijančių eksponatų.

 

Kristina Abromavičiūtė

 

Palangos Antano Mončio namus-muziejų pradžiugino ypatinga dovana. Menininko šeimos nariai iš Vokietijos perdavė A.Mončio asmeninių eksponatų archyvą, kurį iš viso sudaro 4 275 objektai. Dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį muziejų pasiekusi staigmena buvo sutalpinta į penkias dėžes. Muziejaus direktorė patikino, kad fondai pildosi nuolat: eksponatai atkeliauja iš pačių įvairiausių pasaulio šalių.

Vienas didžiausių archyvų

Muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė „Vakarinei Palangai“ sakė, jog tai yra vienas iš didžiausių kada muziejaus gautų archyvų. Jis įdomus tuo, kad čia yra daugybė nuotraukų, kurios vaizduoja unikalius, dar niekada nematytus skulptoriaus darbus, dokumentai liudijantys mažai žinomus istorinius faktus iš menininko gyvenimo. Archyvą sudaro ne tik nuotraukos, kurių yra per 2300, bet ir 308 foto negatyvai, 1273 skaidrės, 2 filmai, 1 kompaktinė plokštelė, 6 spaudos klišės, 70 laiškų, 85 pakvietimai, 89 kūrinių sąrašai, 23 katalogai, 70 spaudinių, 6 eskizai bei 3 koliažai. „Didžioji dalis nuotraukų – įamžinti A. Mončio darbai. Nemažai kadrų, kur užfiksuotas pats skulptorius. Kai kurios nuotraukos yra nežinomų autorių, kitas darė tokie žymūs fotografai kaip Amerikos lietuvis Algimantas Kezys, Lietuvos fotomenininkas Rimantas Dichavičius su žmona Valerija Dichavičiene-Vilkiene ar Antanas Sutkus. Pastarasis su A. Mončiu buvo susitikęs Paryžiuje“, — įdomius istorinius faktus atskleidė šį naujai gautą dokumentinį paveldą tvarkanti menotyrininkė dr. Danutė Zovienė. Ji kalbėjo, jog šiuo metu daugiausia laiko praleidžia narpliodama informacinius faktus apie nuotraukose užfiksuotas skulptūras. „Gerai, kad ant kai kurių fotografijų kitoje pusėje yra nurodyta bent data, — apvertusi vieną iš nuotraukų sakė pašnekovė. – Tačiau, kiek tokių eksponatų, apie kuriuos nieko nežinoma, nėra nei datos, nei kūrinio pavadinimo. Tad imu anksčiau išleistus leidinius, knygas ar katalogą, kur suregistruoti muziejaus rinkiniai bei kūriniai ir jais remiantis renku, fiksuoju informaciją apie įamžintus kūrinius“.

Penas dideliems projektams

Tiesa, tam, kad archyvą galima būtų paviešinti visuomenei, muziejininkams tenka atlikti titanišką darbą, kurio dažniausiai muziejaus lankytojai nemato. Menotyrininkė atviravo, jog prie vienos nuotraukos kartais tenka praleisti visą pusdienį, o ką jau kalbėti apie dokumentinės informacijos perskaitymą, laiškų iššifravimą, kurie neretai būna parašyti užsienio kalba ir sunkiai įskaitomu raštu. „Manau, jog ši archyvinė medžiaga A. Mončio namams-muziejui suteiks nepaprastų galimybių rengti išskirtinius projektus, parodas. Vien kiek jų galima surengti pagal tam tikrą istoriją pasakojančias nuotraukas, dokumentus ar eksponatus. Ne ką mažiau dėmesio sulauktų ir įvairios interaktyvios parodos, eksponatų pagrindu galėtų vykti ir paskaitos, edukacinės programos“, — vardijo specialistė ir pridūrė, jog paruoštas archyvas taptų gera dirva A. Mončio kūrybos viešinimui, publikacijų rašymui bei puiki medžiaga išsamiems meno tyrinėtojų darbams. Pasak pašnekovės, nuo 1992 m. labiausiai skulptoriaus darbais yra susidomėjęs menotyrininkas dr. Viktoras Liutkus, disertaciją A. Mončio kūrybos tyrinėjimo pagrindu rašė ir Sorbonos universitete darbą apgynusi prancūzė Mathilda Desvages. Svarstoma, jog papildžius naujomis kūrinių nuotraukomis, galima būtų išleisti ir naują papildytą A. Mončio kūrybos albumą. Prieš keturiolika metų išleista monografija (2003) apie žymaus skulptoriaus kūrybą buvo ruošiama neturint šio dokumentinio palikimo, daug kūrinių liko neprieinami, nenufotografuoti, nežinomi jų saugotojai.

Muziejus nuolat pildosi

A. Mončio namai-muziejus gali didžiuotis ne tik gautu solidžiu archyvu. Vilniuje Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896–1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“. Ji yra skirta 95-osios išeivijos skulptoriaus gimimo metinėms. A. Mončio namų-muziejaus direktorė L.B. Turauskaitė džiaugiasi ne tik nuo praėjusių metų gruodžio vykstančia paroda, kurioje dar galima apsilankyti iki kovo 26 dienos, bet ir dar viena A. Mončio vyriausiojo sūnaus Jeano Christophe’o Mončio dovana. „Parodos atidarymo metu žodžiu užsiminęs, o dabar ir raštiškai patvirtinęs J. Ch. Mončys muziejui padovanojo mums vieną iš svarbiausių savo tėvo skulptūrų. Tai – pirmoji menininko iš kalkakmenio sukurta grandinė pavadinimu „Pamatinė grandis“. Šio kūrinio pagrindu A. Mončys vėliau pradėjo kurti grandines iš medžio“, — sakė L. B. Turauskaitė.

Kiekvienais metais muziejus tampa turtingesniu naujais kūriniais bei archyvais, kurie kurortą pasiekia iš įvairių pasaulio šalių. Ne taip seniai muziejus gavo svarbių archyvinių eksponatų ir iš tolimosios Australijos. „Labai svarbu, kad žmonės kūrinius ne tik parduoda Lietuvos ir užsienio meno aukcionuose, bet mato svarbą palaikyti šią vietą, vieną kitą darbą padovanojus ir taip grąžinus į mūsų šalį“, — aiškino muziejaus direktorė. Planuojama, jog iškart po parodos sostinėje dovanotas kūrinys turėtų atkeliauti į Palangą. „Galima atkreipti dėmesį, kad A. Mončio kūrybos formavimasis bei savęs paieškos vyko menininkui gyvenant Prancūzijoje. Sostinėje eksponuojama paroda kontekstualiai išskiria A. Mončį pasauliniame meno procese, kuris vyko 20 amžiuje, ir būtent taip atskleidžia išskirtinį menininko originalumą. Grandžių vaizdavimas skulptūroje – išskirtinis ir visuotinai pripažintas originalus A. Mončio kūrybos braižas. Daugiau niekas tokių nėra pakartojęs, — apie kūrinių išskirtinumą kalbėjo menotyrininkė D. Zovienė.

Sulaukia visuomenės dėmesio

Muziejininkės kalbėdamos apie svarbius Palangai bei Lietuvos kultūrai reiškinius, kiek apgailestavo, jog kasdieniniame darbe tenka susidurti ir su įvairiomis kliūtimis. Muziejus neturi savo saugyklų, neužbaigtas pastato remontas, o kur dar specialios įrangos darbui su archyvais trūkumas. „Iki šiol neturėjome fondų saugotojo, todėl iš esmės archyvas nebuvo tvarkomas. Tad dabar dėl tvarkymo darbų būsime priversti trumpinti ir muziejaus lankymo laiką. Žinoma, toks žingsnis atsilieps ir mūsų veiklos rezultatams, prarasim dalį lankytojų. Tačiau kartais tenka kažką aukoti, kad muziejus galėtų atlikti tai, kas jam priklauso“, — teigė L. B. Turauskaitė. Muziejaus darbuotojos atviravo, jog neretai tenka visus darbus nudirbti pačioms, o supratimo ir finansinio palaikymo iš valdžios ar verslo atstovų sulaukiama per mažai. Tuo pačiu džiugu, kad Palangos miesto savivaldybės dėka šiais metais muziejaus pastatas bus perdažytas. „Čia yra didžiulis turtas, kuris nėra iki galo išnaudojamas“,– patikino pašnekovės. O, kad muziejus iš tiesų svarbus ir įdomus, įrodo čia besilankantys žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tiesa, muziejininkės pastebi, kad neretai iš pastarųjų sulaukia didesnio susidomėjimo A. Mončio kūryba nei iš kraštiečių. „Užsieniečiams apsilankymas čia yra savotiškas malonus netikėtumas. Pamato eksponatus – A. Mončio kūrinius ir nustemba – supranta, jog tai tikras menas. Be abejo domisi ir lietuviai. Tačiau dažniausiai jie į muziejų užsuka neplanuodami, praeidami pro pastatą“, — šypsojosi L. B. Turauskaitė.

A.Mončys Vandėjos sodyboje, 1992 m. Nuotrauka publikuota kataloge

„Antanas Mončys ir jo aplinka“

A.Mončys prie sukurto reljefo savo namuose, Paryžiuje. 1962 m. A.Kezio nuotr.

Tarp svarbių eksponatų ne tik nuotraukos, bet ir išskirtinės spaudos klišės

Taip pat skaitykite: