Kristina Abromavičiūtė
Prieš kelias savaites Lietuvos sporto muziejuje Kaune susirinko rašto meną puikiai įvaldę moksleiviai kartu su savo mokytojais bei tėveliais. Čia vyko vienuoliktojo Lietuvos mokinių rašinių konkurso „Kaip išsaugoti kilnius santykius tarp trenerio ir auklėtinio“ apdovanojimai. Tarp geriausiųjų – ir palangiškės Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos šeštokės, neseniai tapusios Lietuvos vaikų lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybių čempione Indrės Gadliauskaitės rašinys.
Pastebėjo dar darželyje
Pasikalbėti apie konkursą susitikome su moksleive I. Gadliauskaite bei jos kūno kultūros mokytoja Tatjana Stankevičiene mokykloje. Pedagogė, kalbėdama apie auklėtinę, negailėjo gražių žodžių. „Šiandien yra labai daug diskutiojama apie sportininko ir kūno kultūros mokytojo ar trenerio santykius. Svarbu pastebėti ir užmegzti ryšį, išsaugoti tuos santykius. Indrė labai gabi mergaitė, ji pasitiki savo treneriu, mokytoju. Ji visada darys tai, kas jai pasakyta, ir nesiginčys“, — pasakojo Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokytoja T. Stankevičienė.
Pedagogė teigė, jog jaunąją sportininkę pastebėjo dar dirbdama Palangos lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“, kurį ir lankė mažoji I. Gadliauskaitė. „Tuomet Indrei buvo dar tik dveji metukai, tačiau iškart pamačiau, jog tai mažas perliukas, iš kurio gali išaugti talentinga sportininkė. Pakalbėjau su tėvais ir patikinau, jog mergaitę būtinai reikia leisti toliau sportuoti. Indrei pradėjus lankyti pirmąją klasę, atvedžiau ją į Sporto centrą, Lengvosios atletikos maniežą“, — apie pirmuosius moksleivės žingsnius sportinių pasiekimų link pasakojo T. Stankevičienė.
Pašnekovė patikino, jog svarbu ne tik jaunąjį sportininką nukreipti tinkama linkme, bet ir nebūti abejingam, visą laiką bendradarbiauti. Būtent todėl šiandien kūno kultūros mokytoja T. Stankevičienė bei I. Gadliauskaitė, kaip daugelis pasakytų, yra neišskiriamos. Na, o be šių santykių nebūtų gimęs ir moksleivės rašinys.
Rašė apie trenerio ir auklėtinio santykius
Mokinių rašinių konkursas, kurį tradiciškai rengia Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba, Lietuvos mokinių neformalaus ugdymo centras ir Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, buvo skirtas Vasario 16 – ajai paminėti. Jame dalyvavo moksleiviai iš visos Lietuvos, išskirti į keturias amžiaus grupes nuo penktos iki dvyliktos klasės. I. Gadliauskaitė – vienintelė palangiškė, išbandžiusi jėgas šiame konkurse.
„Savo rašinyje rašiau apie trenerio ir auklėtinio santykius. Apie tai, kaip kartais su treneriu pasibarame, o vėliau susitaikome ir kalbamės. Visuomet stengiuosi išklausyti jo patarimų, pamokymų. Mano tėvai būdami jauni taip pat lankė lengvąją atletiką, todėl ir aš visada norėjau sportuoti. Taip ir atsitiko, sportuoju lengvąją atletiką, o šis konkursas paskatino apie tai parašyti. Stengiausi papasakoti ir apie visas mokykloje vykdomas sportines veiklas, konkursus. Taip pat ir apie sveikos gyvensenos propagavimą šeimoje, nes su tėvais dažnai važinėjamės dviračiais, riedučiais, žiemą slidinėjame, praleidžiame laiką gryname ore“, — pasakojo šeštosios klasės moksleivė.
Rašinius konkurse vertino Monrealio olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtojas Vytautas Butkus, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė Birutė Statkevičienė, buvę Lietuvos ir daugelio Europos bei pasaulio čempionatų dalyviai.
Trauma nesutrukdė tapti čempione
Kovo 3 dieną I. Gadliauskaitė dalyvavo ir Lietuvos vaikų lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėse, kur 200 m bėgimo rungtyje pademonstravo geriausią rezultatą ir užėmė pirmąją vietą. Mergaitė nuotolį įveikė per 29,20 sek. I. Gadliauskaitė sakė, kad rezultatas galėtų būti net geresnis, tačiau sutrukdė kojos patempimas, kurį moksleivė neseniai buvo patyrusi.
„Nors treneris sakė, kad nesvarbu, per kiek laiko nubėgsiu ir kelintą vietą užimsiu, nes esu Palangos čempionė“, — šyptelėjo jaunoji sportininkė.
Paklausta, ar savo gyvenimą norėtų sieti su sportu, I. Gadliauskaitė net nesuabejojo atsakyti teigiamai. „Indrė ketina stoti į Lietuvos sporto universitetą. Ji taps trenerė arba kūno kultūros mokytoja ir ateityje galbūt pakeis mane. Man būtų labai malonu“, — šypsojosi mokytoja T. Stankevičienė. Dabar I. Gadliauskaitė treniruojasi penkis kartus per savaitę, nepraleidžia nė vienos kūno kultūros pamokos, kartą per savaitę plaukioja baseine.
Treniruoja jaunesnius
I. Gadliauskaitė yra tikras stiprios asmenybės bei talentingos sportininkės pavyzdys kitiems mokyklos mokiniams. Kūno kultūros mokytoja mergaitei patiki vaikams pravesti mankštas, mat jaunoji sportininkė jau turi nemažai žinių. „Galima pastebėti, kaip mergaitė gražiai bendrauja su jaunesniais už save. Nenuostabu, juk ir su ja buvo gražiai elgtasi“, — sakė T. Stankevičienė ir pridūrė, jog ir pati sportininkė nevengia dalyvauti kuo daugiau varžybų ir nesvarbu, kokio jos lygio būtų – ar šalies čempionatai ar miesto mokyklų, ar net tarpklasiniai turnyrai. Mokytoja bei mokyklos direktorė Laimutė Benetienė džiaugėsi puikiomis sąlygomis mokykloje augti talentingiems sportininkams. Puiki sporto salė bei naujas inventorius leidžia moksleiviams pasiekti gerų rezultatų, o kartu ir pačioje mokykloje organizuoti įvairius sporto turnyrus, konkursus.
Sportuoti smagu, prisijuk ir tu!
Indrė Gadliauskaitė
Žmogui fizinio aktyvumo reikia lygiai taip pat kaip maisto ir oro. Tai ypač svarbu vaikams, kurie intensyviai auga, tvirtėja ir tobulėja. Kiekvienas pasirenkame tuos būrelius, kurie mus labiausiai domina: sporto, dailės, muzikos. Fizinis aktyvumas vaikams reikalingas, nes jis skatina norą veikti, mąstyti, siekti siekimą. Norint aktyviai judėti, reikia ne tik vaikų, bet ir tėvų noro pajusti judėjimo džiaugsmą.
Aš esu labai dėkinga savo tėvams, kurie nuo pat mažens įskiepijo meilę sportui. Visa šeima bet kuriuo metų laiku daug judam: vaikščiojame gryname ore, važinėjame dviračiais, riedučiais, slidinėjame. Jau darželyje mano gebėjimus sportui pastebėjo kūno kultūros mokytoja metodininkė Tatjana. Dalyvaudavau įvairiuose tarp darželių organizuojamuose sportiniuose renginiuose. Baigus antrąją klasę mokytoja Tatjana mane supažindino su treneriu Andriumi. Mano treneris taip pat lankė tą pačią Palangos sporto mokyklą, kurią lankau ir aš. Pradėjusi lankyti treniruotes susiradau dar daugiau draugų. Kai prasidėjau treniruotis, nežinojau, kur ir ką rasti, bet viską paaiškino ir parodė vyresni vaikai, kurie čia sportavo jau kelerius metus. Treneris Andrius stengiasi visus suburti į vieną draugišką būrį, skatina būti atsakingiems vienas už kitą, padėti, džiaugtis vienas kito laimėjimais, būti mandagiems.
Treneris man – kaip antrasis tėtis. Galiu su juo pasiginčyti, susitarti, ieškoti bendrų atsakymų į rūpimus klausimus, pasiguosti. Treneris organizuoja išvykas į baseiną, vasaros stovyklą prie Platelių ežero. Štai jau ketvirti metai, kai aš lankau lengvąją atletiką. Visada kviečiu savo drauges, kad šios taip pat įsijungtų į lengvaatlečių gretas, kelios taip ir padarė.
Per tuos metus dalyvaudama varžybose pasiekiau nemažai laimėjimų, o pats didžiausias iš jų – Lietuvos vaikų uždarų patalpų lengvosios atletikos pirmenybėse laimėta pirmoji vieta. Prieš kiekvienas varžybas jaučiu savo tėvų, o ypač trenerio Andriaus palaikymą. Aš labai džiaugiuosi, kad man tenka rengtis varžyboms su tokiais treneriais kaip Andrius Bajoras, Romas Kazlauskas (mano tėčio treneris). Mums, sportuojantiems vaikams, sudarytos visos sąlygos: Palangos sporto arena, stadionas, universalios sporto aikštelės, naujai įrengta sporto salė ir inventorius, kuris atitinka europietiškus standartus.
