Palangos dienų metu gyventojai kviečiami namus papuošti miesto vėliava.

 

Žydrūnė Jankauskienė

 

Kovo 30 dieną, Palanga pradėjo švęsti miesto gimtadienį. Tradiciškai renginių ciklas apima visą savaitę. Organizatoriai sako, kad šiuo laikotarpiu kiekvienas save gerbiantis palangiškis ar šventojiškis privalo prie savo namų iškelti miesto vėliavą. Tačiau toli gražu ne kiekvienas vietos gyventojas tokią vėliavą turi ir net nežino, ką ji simbolizuoja.

Vėliava – ypatingas šventės atributas

Palangos kraštas prie Lietuvos prijungtas 1921 metų kovo 30 dieną. Ilgametis kultūros darbuotojas ir šiųmečio renginio koncertmeisteris Nerijus Stasiulis šią datą lygina su Lietuvai svarbia Vasario 16-ąja ir tikina, jog ilgainiui palangiškiai ims šią dieną švęsti. O Palangos gimtadieniu vadinama balandžio 5 d., kai miesto vardas buvo pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose (1253 m. Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte). Tad šis savaitės laikotarpis mūsų kurortui yra labai svarbus, kaip turi būti ypatingas bei šventiškas bet kuriam vietos gyventojui.

„Ketvirtadienį sukako lygiai 96 metai, kai į mūsų kurorte supleveno Lietuvos vėliava. Ją pirmieji atnešė kariai. Tad šiųmečiai šventiniai renginiai prasidės neįprastai. Aš pasiūliau ir sulaukiau pritarimo, kad „Palangos dienų“ renginių ciklą pradėtume simboliškai. Vidurdienį Palangos orkestro lydimoje šventinėje eisenoje (nuo Kurhauzo į Nepriklausomybės aikštę) dalyvaus mieste esančių sukarintų organizacijų atstovai: kariškiai, pasieniečiai, policininkai, ugniagesiai, – tikėdamasis, kad ši tradicija „prigis“ ilgam, kalba N.Stasiulis. – Jūratės ir Vytauto gatvių sankryžoje esančioje aikštėje iškelsime tris vėliavas: Lietuvos, Palangos ir Šventosios. Gyventojams taip pat rekomenduočiau iškelti tris vėliavas. Tik valstybinę čia galėtų pakeisti regioninė – Žemaitijos. Bent savaitei miesto vėliavą iškelti tiesiog būtina. Nors ją derėtų kelti ir be specialių priminimų. Juk tai – visuomeniškumo, pilietiškumo išraiška. Be to, miesto vėliavą galima kelti bet kurios šventės proga, net ir asmeninės“.

Miesto atributika – garbingas įvertinimas

N.Stasiulis įsitikinęs, kad miesto vėliavai kelti specialių rekomendacijų ar reglamentų nereikia – tai turėtų būti kiekvieno gyventojo vidinis jausmas. Nors pašnekovas neatmeta, kad ilgainiui gali atsirasti ir raštu patvirtintas kurortui svarbių datų sąrašas. Jį nebe pirmi metai miestui siūlo Palangos miesto garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis. „Švęsti iškeliant miesto vėliavą negali būti privalu, bet turi būti rekomenduotina. Todėl aš asmeniškai siūlau, kad Taryba tokį datų sąrašą patvirtintų. Mano galva, Palangos miesto vėliava prie palangiškių namų turėtų plevėsuoti per Naujuosius metus, „Stintos“ šventę, „Palangos dienų“ metu, kurorto sezono atidarymo šventėje „Myliu Palangą“ ir per „Ilgąjį stalą“, – vardija V.B.Litvaitis. – Būtų labai gražu, kad miesto vėliavas turėtų visi gyventojai. Tačiau jos nepigiai kainuoja ir mieste jomis niekas neprekiauja. Tad dauguma tokias vėliavas turinčiųjų yra gavę iš Savivaldybės dovanų. Beje, idėjos dovanoti miesto hieraldiką miestelėnams iniciatorius taip pat yra N.Stasiulis“.

Miesto garbės pilietis neiškentė nepasigyręs, kad pirmoji miesto vėliava kaip dovana atsidūrė jo namuose, antroji atiteko žymiam miesto fotomenininkui Adui Sendrauskui, o įmonėms bei organizacijoms kasmet padovanojama po keliasdešimt vėliavų.

„Pirmais metais miesto vėliavas dovanojome kolektyvams, kurie tais metais ketino dalyvauti respublikinėje dainų šventėje, antrais – švietimo įstaigoms ir t.t. Tačiau tai nebuvo vėliavų dalijimas šiaip ar alfabeto tvarka. Norėjome, kad vėliavos įteikimas taptų simboliškas ir prasmingas, kad ją gaunantieji jaustųsi įvertinti už savo veiklą, pakylėtų jų patriotiškumas, – dalijasi prisiminimais N.Stasiulis. – Savivaldybė šiai datai specialiai įsigyja keliasdešimt miesto vėliavų ir šios akcijos tikslas tebėra nepakitęs – vėliavos įteikimas tam tikrai gyventojų daliai skatina ir visuomeniškumą, ir pilietiškumą, didžiavimąsi savo miestu, kraštu. Žinoma, kiekvienas gali užsisakyti miesto vėliavą ir įsigyti internetu. Šiais laikais tai – nėra problema“.

Pašnekovo duomenimis, šiųmetės šventės metu vėliavas gaus daugiabučių renovacijai pasiryžusios namų bendrijos. Miestas įvertino gyventojų indėlį kuriant ne tik savo asmeninę, o ir miesto aplinką, taupant visų mūsų pinigus.

Palangos ir Šventosios hieraldikos laukia Kurorto muziejus

V.B.Litvaitis sako, kad Šventosios miesto vėliava atsirado palyginti neseniai – 2008 metais, o Palangos miesto herbas buvo įteisintas dar sovietmečiu – 1970 m. „Tąsyk sovietų valdžia mums neuždraudė turėti savo miesto herbo, tiesiog „nerekomendavo“, – šypsodamasis sako nuo 1961 m. kurorte gyvenantis V.B.Litvaitis. – Tad ilgainiui, profesoriaus Felikso Daukanto sukurtas Palangos herbas buvo pasimiršęs. Idėja atgimė, šaliai atgavus Nepriklausomybę. 1996 m., pritaikius tam tikras dailininkės Gražinos Oškinytės korekcijas, Lietuvos prezidento įsaku patvirtintas dabartinis Palangos herbas. Jis ir buvo perkeltas ant miesto vėliavos. O Šventosios herbą sukūrė menininkas Petras Baronas“.

Palangos kurorto muziejaus direktorius Viktoras Jūratis Liachovičius sako, kad jo planuose – pirmųjų miesto vėliavų, herbų, antspaudų eskizų eksponatai. „Vis apie tai pasvajoju ir tikiu, kad jie atsiras mūsų muziejuje. Tiesa, iki šiol nežinau, kas juos turi. Mano galva, būtų tikslinga tai laikyti Kurorto muziejuje“, – neslepia ateities užmačių pašnekovas.

Gintaro karoliai ir žalčių karalienės karūna

Šiais metais, Palangos gimtadienio proga, garbės pilietės regalijos bus įteiktos ir minimai miesto herbo kūrėjai G.Oškinytei. Dailininkė prisimena, kad F.Daukanto sukurtą miesto herbą pritaikyti naujam standartui buvo patikėta jai. „Buvo ir kitokių dabartinio miesto herbo variantų, juos siūliau ir aš asmeniškai. Tačiau po ilgų diskusijų su šalies hieraldikos komisija išsigrynino tas pats variantas, kurį buvo sukūręs profesorius, – neslepia G.Oškinytė. – Mūsų vėliavos simbolika labai paprasta, paremta vietos gyventojų amatais bei legenda. Mėlynas fonas simbolizuoja jūrą, geltoni burbuliukai – gintaro karolius, o karūna – legendą apie Eglę žalčių karalienę“.

Šiųmetės garbės pilietės namuose galima rasti ir pirmuosius dabartinio miesto herbo eskizus. Tiesa, kur laikomi galutiniai, antspaudais patvirtinti, pašnekovė sako nežinanti: gal hieraldikos komisijoje, gal Savivaldybėje. O štai, kur laikoma pirmoji, ne atspausdinta, o specialaus audinio, siuvinėta Palangos miesto vėliava, jos autorė puikiai žino – ji stovi mero kabinete.

Herbe – uosto istorija

Šventosios miesto vėliava taip pat, pasak jos kūrėjo Petro Barono, saugoma seniūnijoje. „Tačiau reikia akcentuoti, kad aš kūriau Šventosios herbą, iš kurio kilo ir vėliava, ir antspaudas. Visa tai 2008 m. savo įsaku patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, – pasakoja P.Baronas. – Turėti savo hieraldiką sugalvojo tuometinis Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas. Iki 2008 m. vaizdinės medžiagos, koks anksčiau buvo Šventosios herbas, nėra išlikę. Tačiau yra rašytiniai šaltiniai, kur aprašomas Šventosios antspaudas. Rašoma, kad tai buvęs laivas, o koks jis – neaišku“.

Dailininkas nusprendęs įamžinti iškart kelis simbolius: laivu – Šventąją kaip uostą, o raudona spalva simbolizuoja uosto statytojų – Anglijos pirklių – globėją Šv.Jurgį (jo atvaizdui naudojama raudona ir sidabrinė spalvos). Tad ir P.Barono sukurtame Šventosios herbo skydo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas tristiebis jūrų laivas surifuotomis burėmis.

Anot dailininko, šventojiškiai noriai prie savo namų kelia miesto vėliavą, naudoja ją įvairių renginių metu. Vietos gyventojus jomis aprūpino projektą rengusi vietos bendruomenė.

Visi kalbinti pašnekovai lyg vienas pritarė, kad būtų gražu iškelti miesto vėliavas prie savo namų, tačiau niekas negalėjo pasakyti, kur konkrečiai jas galima nusipirkti. Mero patarėjos Jurgitos Vanagės žiniomis, tuo turėjo pasirūpinti Palangos turizmo informacijos centras. Tačiau pastarojo darbuotojai apgailestavo, jog atributika neprekiauja, nes… biudžete šiam tikslui neatsirado pinigų. Tačiau čia „Vakarinei Palangai“ buvo paaiškinta, kas jas Lietuvoje gamina. Tai – įmonė „Aka Baltic“. Ši savo internetinėje svetainėje skelbia, kad miesto vėliavą (bet kokio dydžio) pagamina ir atveža per 3-5 dienas. Nedidelė (50×85 cm) Palangos miesto vėliava kainuoja 15 eurų, o standartinė (170×100 cm) – 35 eurus.

Miesto vėliavą rekomenduojama iškelti ne tik miesto

Taip pat skaitykite: