Tarybos nariai jau ruošiasi ketvirtadienį vyksiančiam posėdžiui.
Žydrūnė Jankauskienė
Tarybos posėdžių metu gyventojų išrinkti politikai pranešėjams pateikia mažai klausimų ir tikina, kad išsidiskutuoja komitetuose. Šią savaitę vykusių komitetų posėdžių metu diskusijų būta nedaug, bet visiems išrinktiesiems labiausiai rūpėjo, kaip einasi praėjusiais metais į Savivaldybės rankas sugrąžintai šilumos ūkio bendrovei. Nuostoliai čia, deja, neišvengiami.
Prieš šio mėnesio tarybos posėdį posėdžiavo ir savo srities klausimus pirmadienį bei antradienį svarstė Statybos ir miesto ūkio bei Ekonomikos ir finansų komitetai. Abiejuose UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė pateikė metinę savo kaip vadovės ataskaitą. Būtent šis Tarybai teikiamas sprendimo projektas vietos politikams ir kelia daugiausiai klausimų. Mat direktorė neslepia – įmonės veikos rodikliai – nedžiugina: veikla – nuostolinga, o turtas reikalauja milžiniškų investicijų. Išklausęs G.Juršėnės pasisakymą, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis direktorės veiklos ataskaitai nepritarė – nuo balsavimo susilaikė. Kiti Komiteto nariai nebuvo tokie kritiški ir sakė, kad šįkart pritaria tik vadovo, o ne įmonės veiklos ataskaitai.
Ekonomikos ir finansų komiteto teigiamą balsų pasiskirstymą lėmė kompetentingas vicemero Rimanto Antano Mikalkėno žodis. „Nereikia pamiršti, kad bendrovė „Palangos šilumos tinklai“ ūkį perėmė tik nuo birželio 1 dienos, tai yra tuo laikotarpiu, kai įmonė pagrindinės savo veiklos nevykdo – šilumos netiekia. O juk ši bendrovė pagrindinį pelną uždirba šildymo laikotarpiu. Tad per tuos kelis praėjusių metų antro pusmečio mėnesius išlyginti „Litesko“ mums perduotų nuostolių padengti nieku gyvu nebuvo įmanoma, – susidariusią situaciją aiškino komiteto narys bei įmonės Stebėtojų tarybos pirmininkas R.A.Mikalkėnas. – Apie realią šios įmonės veiklą galėsime kalbėti kitais metais, kai apsisuks visų metų ciklas. Taip pat nereikia pamiršti ir katilinių bei trasų techninės būklės. Turtą susigrąžinome tokį, koks jis buvo sukurtas prieš trisdešimt metų – „Litesko“ į Palangos šilumos ūkį neinvestavo nė lito. Įsivaizduokit, kokiame stovyje atgavome turtą, jeigu dujinį katilą darbininkai galėjo užkurti tik padegę skudurą. Bet kurią dieną galėjome išlėkti į orą. Tad finansiniai įmonės iššūkiai nėra didžiausia bėda“.
Pritardama, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ laukia didžiuliai darbai, darbuotojų sąrašų peržiūra bei remonto darbai, direktorė G.Juršėnė akcentavo, kad šios negerovės vartotojų kišenei neatsilieps. „Naujų šilumos ir karšto vandens kainų dar nepatvirtinome, bet jos nuo dabartinių skirsis labai nežymiai, – jau pasibaigus komitetų posėdžiams, aiškino UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovė. – Tendencija, kad jos yra mažesnės nei šilumos ūkį valdant „Litesko“, išlieka. Buvome sakę ir šiuo metu taip yra – vartotojai moka už šilumą 24-25 procentais, už karštą vandenį – 15 procentų mažiau. Tačiau klientai kartais nesuvokia, kas sudaro kainą ir dėl to nesusikalbame“.
G.Juršėnė paaiškino, kad sąskaitų suma ir šilumos bei karšto vandens kaina yra skirtingi dalykai. Mat sąskaitos dydis priklauso nuo šildymo sezono ilgumo, oro sąlygų ir vartotojų skaičiaus. Pašnekovės žiniomis, ateityje Palanga žada plėsti šilumos vartotojų skaičių, tad tikėtina, kad sąskaitos anksčiau ar mažiau sumažės.
