Žydrūnė Jankauskienė

Šį šeštadienį, rugpjūčio 12 d., centrinėje miesto aikštėje nuo popietės iki pat vėlyvo vakaro vyks renginiai, skirti „Žaliosioms europiečių atostogoms“. Pirmiausiai miestiečiai ir pailsėti atvykusieji bus pakviesti į diskusiją miesto bibliotekoje apie ateities Europą, kur bus kalbama apie tai, ar Palanga gali tapti lygiavertė Tenerifei? Į interesantų klausimus atsakinės Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. „Vakarinė Palanga“ pakalbino šį diskusijos svečią ir teiravosi, kokia Lietuvos ateitis Europos Sąjungoje, kokios Palangos perspektyvos?

– Ar diskusijos tema tėra skambus pavadinimas, o gal išties manote, kad Palanga gali tapti lygiavertė Tenerifei?

– Mes vis labiau artėjame prie Europos Sąjungos gyvenimo lygio, jungiamės prie lygiaverčio buvimo šioje sąjungoje. Todėl ir tęsiame diskusijas pradėdami nuo Palangos, vėliau judėsime per visą Lietuvą ir kviesime visuomenę diskusijoms. Šįkart norime pakalbėti su palangiškiais bei čia besisvečiuojančiais lietuviais. Ką tikimės išgirsti? Norime iš pirmų lūpų sužinoti, ką tautiečiai galvoja apie ateitį, kokias mato Lietuvos perspektyvas. Juk gyvename dramatišku laikotarpiu. Kalbu apie „Brexit‘ą“, karinius konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.

– Ar tokios diskusijos vyksta tik mūsų šalyje? Ko iš jų tikimasi?

– Šioms diskusijoms visus europiečius dar kovo mėnesį pakvietė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. Diskutuojama visose Europos Sąjungos šalyse, renkamasi, kuris iš penkių pirmininko pasiūlytų scenarijų tai šaliai priimtiniausias. Žinoma, kiekvienas galime siūlyti ir kažką naujo, savito. Laiko turime nedaug – J.C.Junckeris pirmuosius apibendrinimus žada pateikti savo metinėje kalboje Strasbūre jau rugsėjo mėnesį. Žinoma, svarbiausias šiuo aspektu bus viršūnių susitikimas gruodžio mėnesį, kur Lietuvos pasirinkimą išdėstys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

– Jeigu diskusijoms turėjome beveik metus laiko, gal jau ryškėja tendencijos? Ką renkasi Lietuva?

– Išties, jau nemažai kalbėta su valstybinių institucijų, įvairių verslo struktūrų atstovais, socialiniais partneriais. Didžioji dauguma lietuvių, maždaug 78 procentai visų iki šiol pasisakiusiųjų, nori vieningos Europos. Mūsų šalies gyventojai yra už penktąjį J.C.Junckerio pateiktą Europos Sąjungos scenarijų, kuris įvardijamas kaip pats ambicingiausias. Tuo pačiu lietuviai skeptiškai vertina Europos senosiose šalyse dominuojantį pasirinkimą – diferencijuotą Europos Sąjungos šalių vystymąsi. Čia mūsų tautiečiai, kaip aš suprantu, įžiūri galimybę būti paliktais. Antras dažniausiai pasitaikantis Lietuvos gyventojų pasirinkimas – ketvirtas scenarijus. Tai reikštų, kad Europa atsirinktų mažiau veiklų, bet jas vystytų efektyviau. Lietuviams čia labiausiai rūpi kibernetinis, energetinis saugumas, emigracijos klausimai.

– Užsiminėte, kad lietuvių ir kitų europiečių norai, siekiai nelabai sutampa. Kuriuos Europos Komisijos pirmininko pasiūlytus scenarijus renkasi kitos Europos Sąjungos šalys?

– Visi suprantame, kad pasitraukus Didžiajai Britanijai, Europos Sąjunga turės keistis, bet tuo pačiu ir išlikti. Koks to išlikimo kelias, čia ir yra diskusijos esmė. Višegrado šalys (Vengrija, Lenkija) pastebima, dažniausiai renkasi ketvirtąjį modelį – už efektyvesnį veikimą tik prioritetinėse srityse. Senbuvės (Prancūzija, Ispanija, Vokietija) pasisako už diferencijuotą vystymąsi. Pietų valstybės (Italija, Graikija, Portugalija) yra labiausiai finansinių nepriteklių paliestos ir pasisako už tokią ateities Europą, kurioje išliktų finansinė parama labiau vargstantiems. Tuo tarpu Skandinavijos šalys yra labiau santūrios Europos Sąjungos atžvilgiu. Tad požiūriai, ateities vizijos visoje Europos Sąjungoje yra gana skirtingi. Visa ši informacija, kaip minėjau, metų pabaigoje bus apibendrinama ir bus siekiama priimti bendrą sprendimą, kuris būtų naudingas visai Europai. Štai kodėl mūsų diskusijos ne tik yra labai svarbios, o ir turi išliekamąją vertę. Ir ne tik mums patiems, bet ir ateitiems kartoms. Žinoma, pirmiausiai reikia pasidžiaugti, kad sugebėjome susiimti ir netrukus po Didžiosios Britanijos gyventojų apsisprendimo supratome, kad „pasaulio pabaigos“ nebus, pakaks imtis konstruktyvaus sprendimo.

– O ar ateityje išliks Europos Sąjungos finansavimas? Ko galėtų tikėtis Palanga? Gal išties dėl papildomų investicijų gana greit galėtume lygiuotis į Tenerifę?

– Bent iki šio finansavimo laikotarpio pabaigos, tai yra 2020 metų, dar liko nemažai laiko. Tad ir ES paramos dar daug neinvestuota. . Be to, iš praktikos yra žinoma, kad intensyviausias lėšų įsisavinimas prasideda būtent paskutiniaisiais finansavimo laikotarpio metais. Kokios perspektyvos, kokie planai bus sudaromi kitam finansavimo laikotarpiui, kalbėti dar anksti. Kodėl? Todėl, kad po „Brexit‘o“ keičiasi visos Europos Sąjungos biudžetas, lėšų mažėja. O tai reiškia, kad teks peržiūrėti prioritetus. Per tuos trylika metų mes nemažai investavome į infrastruktūrą, kelius. Manau, kad jau atėjo laikas pradėti investuoti ir į mūsų žmones, jų gabumų vystymą, mokslinius tyrimus, naujų darbo vietų steigimą regionuose. Palanga kaip kurortas yra išskirtinis miestas. Bet tuo pačiu tai – regionas, kuriam aktuali bedarbystė, kur taip pat kaip ir kituose regionuose egzistuoja daugybė problemų. Jeigu kalbėtume apie Vilnių, gyvenimo lygis jau yra peržengęs Europos Sąjungos vidurkį. Tuo tarpu likusi Lietuvos dalis išsivažinėja, nes trečdalis lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos. Tai Europos Sąjungoje sunkiai pateisinama. Ir būtent čia reikia ieškoti kompleksinio sprendimo. O tam prireiks ne vienos dienos, bet ilgų metų. Štai čia Lietuvai, o tuo pačiu ir Palangai labai pagelbės Europos Komisija, kuri yra nusiteikusi mūsų atžvilgiu draugiškai ir stengiasi lyg tikra draugė padėti.

– Europa pradeda įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektą. Juo jis aktualus palangiškiams?

– Iki šiol ekonomika veikė pagal modelį „paimk-pagamink-išmesk“. Tai skatino vartotojiškumą, pastebėta tokios ekonomikos aplinkai daroma žala. Yra paskaičiuota, kad vienas asmuo per metus suvartoja 15 tonų medžiagų, išmeta daugiau nei 4,5 tonos atliekų, kurių beveik pusė nusėda sąvartynuose. Todėl dabar galvojama apie modelį, kuris skatintų pakartotinį medžiagų panaudojimą, remontą, atnaujinimą ir perdirbimą. Europa jau padėjo pagrindus šiam perėjimui – pateikė pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Ir nors žiedinės ekonomikos modelis kalba apie globalius klausimus, prisidėti prie jos galime kiekvienas. Svarbu, kad idėją palaikytų Savivaldybė, kad rūšiuoti atliekas apsisprendęs žmogus rastų, kur jas padėti. Tad žiedinė ekonomika prasideda pirmiausiai nuo kiekvieno iš mūsų. Žinoma, kartais suvokimo „perversmui“ reikalingas geras pavyzdys, kartais stinga paprasčiausio supratimo. Visi puikiai atsimename, kad dar visai neseniai pliažuose niekam galvos nesopėjo dėl paliekamų šiukšlių. O dabar čia daug kas yra žymiai tobuliau – dažnas nė neraginamas susirenka nuorūkas, kitas atliekas. Džiugu, kad keičiasi mūsų žmonių suvokimas, jog kuriame ateitį visi, kad sparčiai auga mūsų tautiečių atsakomybės jausmas už save, už augančią kartą, jos auklėjimą ir mūsų visų planetos išlikimą.

***

Visi daiktai gali būti naudojami ne kartą

Žaliosiomis europiečių atostogomis paprastai įvardijami renginiai aplinkosaugos, ekologijos ir investicijų temomis. Pirmąkart tokios „atostogos“ mūsų mieste buvo surengtos beveik prieš dešimt metų – 2008 metais. Tąkart renginiai buvo išsidėstę į šešių dienų renginių ciklą, šiemet „atostogos“ – trumpesnės, truks vos gerą pusdienį. Tačiau pagrindinė Žaliųjų atostogų idėja visus tuos metus išlieka ta pati – siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos tausojimo svarbą. Todėl rugpjūčio 12 dieną nuo 16 iki 20 valandos mainų skverelis „Nėra nieko nereikalingo“, kur bus galima atnešti nebenešiojamą, bet dar dėvėti tinkamą drabužį. Koks tikslas? Mainais į dovaną kiekvienas galės pasiimti patinkamą daiktą arba daugkartinį renginio maišelį. Tuo pačiu metu Centrinėje miesto aikštėje vyks ir kūrybinės dirbtuvės, užduotys bei viktorinos, kur bus galima laimėti, kaip žada organizatoriai, smagių prizų.

Žaliąsias europiečių atostogas Palangoje užbaigs muzikinė programa. Nuo 20 valandos bus galima pasiklausyti mušamųjų instrumentų ansamblio „Ritmas kitaip“ ir Sauliaus Prūsaičio gyvo garso koncerto.

***

Kokie tie penki ateities scenarijai?

1.Tęsti, kas pradėta

ES 27 daugiausia dėmesio skirtų esamai konstruktyvių reformų darbotvarkei, laikydamasi Komisijos 2014 m. programos „Nauja pradžia Europai“ ir Bratislavos deklaracijos, dėl kurios visos 27 valstybės narės susitarė 2016 m. Anot J.C.Junckerio, laikantis šio modelio, vienybė išlieka, tačiau gali ir toliau trūkti „kolektyvinio ryžto“ priimant sprendimus dėl, pavyzdžiui, migracijos ar euro.

2.Tik bendroji rinka

ES 27 palaipsniui persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių. Tai reikštų, kad ES nesiima jokių iniciatyvų tokiose Bendriją skaldančiose srityse kaip migracija, saugumas ir gynyba. Bendradarbiavimas tokiais klausimais virsta daugiau dvišaliu reikalu, o žmonėms laisvai judėti po Bendriją būtų sunkiau.

3.Kas norės, nuveiks daugiau

ES 27 veiktų kaip šiandien, bet valstybės narės, norinčios kartu daugiau nuveikti konkrečiose srityse, kaip antai gynybos, vidaus saugumo arba socialinių reikalų, galėtų to siekti. Susidarytų viena ar kelios tokį norą išreiškusių valstybių narių koalicijos. Esą tokiu atveju maždaug 2025 metais ES gynybos pajėgumai smarkiai išaugtų. Tiesa, pats J.C.Junckeris pripažįsta, kad ilgainiui skirtingų Bendrijos narių žmonėms gyvenimo kokybė imtų vis labiau skirtis ir gimtų „dviejų greičių Europa“.

4.Nuveikti mažiau, bet efektyviau

ES 27 siektų pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose, kurios, kaip manoma, neduoda papildomos naudos, – mažiau. Daugiausia dėmesio ir ribotų išteklių būtų skirta tik kelioms pasirinktoms sritims. Tiesa, EK pirmininkas pripažįsta, kad ES jau dabar sunku susitarti, kurios sferos yra prioritetinės, o kurios ne.

5.Nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis

Valstybės narės nuspręstų sutelkti galias bei išteklius ir priiminėtų sprendimus tarpvalstybiniu mastu. Dėl europinių sprendimų būtų susitariama greičiau ir jie būtų greitai vykdomi. Tai reikštų, kad 2025 metais tarptautinėje arenoje „Europa kalbėtų vienu balsu“ prekybos klausimais, be to būtų įkurta Europos gynybos sąjunga, kuri bendradarbiautų su NATO.

Taip pat skaitykite: