Pirmadienio pavakarę maudynės Baltijoje tapo skaudžia tragedija. Beveik tuo pat metu jūra pasiglemžė trijų žmonių gyvybes. Rugpjūčio 7 dieną, redakciją pasiekė žinia, kad apie 16 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo Bendrojo pagalbos centro informaciją, jog ugniagesiams gelbėtojams bei paplūdimio gelbėtojams reikalinga pagalba – išgelbėjus vieną iš dviejų Baltijos jūroje ties Nemirseta skendusių mažamečių vaikų, nepavyksta surasti antrojo.

 

Vaiką nesėkmingai gelbėjo tėvas

Pranešimą apie nelaimę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo apie 15.20 val. Pranešta, kad vaikas nuskendo jūroje ties Nemirseta. Tiesa, gelbėti dvylikamečio berniuko į Baltijos bangas puolė tėvas. Deja, bet bangos įtraukė ir jį. Skaudžios nelaimės įvyko tuo metu, kai paplūdimiuose plevėsavo raudonos vėliavos, draudžiančios maudytis. Maža to, panašiu metu gautas ir dar vienas pranešimas apie netoliese skęstantį vienuolikos metų berniuką. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovų, iš pradžių buvo manyta, kad žmonės pranešę apie nelaimę kalba apie tą patį įvykį, tačiau vėliau paaiškėjo, jog skęsta du vaikai, o nelaimės įvyko beveik ten pat, vos poros kilometrų atstumu. Į įvykio vietą atvykus gelbėtojams, į krantą jau buvo ištraukti dvylikamečio berniuko bei jo tėvo kūnai. Vaiką ištraukė pajūryje poilsiavęs reanimatologas iš Kauno, o vyro kūną išmetė bangos. Nuskendusieji į pajūrį atvyko iš Panevėžio rajono. Juos dar buvo bandoma gaivinti, tačiau nesėkmingai, gelbėtojams beliko tik konstatuoti mirtis.

 

Kabėjo raudona vėliava

Netoliese skendusio vienuolikamečio berniuko iš Kauno rajono kūno gelbėtojai ieškojo ilgai. Nepaisant to, jog jau kaip ir buvo aišku, kad berniuko iš jūros gniaužtų gyvo ir sveiko rasti nepavyks, oficialiai visą paieškos laiką jis buvo laikomas dingusiu. Paieškoms ir gelbėjimo užduočiai įvykdyti į orą nedelsiant buvo pakeltas budintis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphim“. Dar iki atvykstant gelbėtojams bei pradedant gelbėjimo operaciją sraigtasparniu, ieškoti skenduolio bandė ir patys poilsiautojai. Portalui lrytas.lt situaciją komentavęs Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas sakė, jog įvyko tai, kas turėjo įvykti, nes nepaisant bangų yra vis tiek lendama į jūrą. „Trys dienos buvo vėjuotos. Kabėjo raudona vėliava. Bangos didžiulės. Užtenka akimirkos, kad jūra įtrauktų besimaudantį. Tuo metu ant kranto atsistojęs tėvas ramiai stebi, kaip bangose pliuškenasi jo vaikas. Tik išvaikome vaikus iš jūros, apsisukę jie vėl lenda. Vieną žingsnį vanduo iki kelių, kitą – virš galvos“, – žurnalistams sakė J. Pirožnikas.

 

Kūną išmetė bangos

Tad, kol gelbėtojai ieškojo berniuko kūno vandenyje, tuo pat metu operacija buvo vykdoma ir iš oro. Paieškas apsunkino ir didžiulis vėjas, ir bangos. Sraigtasparnis į orą pakilo apie 17.50 val., o apie 19.06 val. Karinių jūrų pajėgų štabo N9 civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas vyresnysis seržantas Audrius Vitkauskas pranešė, kad dvi valandas ore praleidusi sraigtasparnio AS-365 „Dauphim“ įgula baigė darbą ir grįžo į bazę. Pilotai žvalgėsi ir šiauriau nuo nelaimės vietos, bet rasti vaiko nepavyko. Toliau paieškas tęsė gelbėtojai. Apie 21.25 val. maždaug pusės kilometro atstumu nuo kranto aptiktas ir antro nuskendusio vaiko kūnas.

 

Nuolat blaškėsi ir zujo

Po įvykusių nelaimių socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė liudininko, buvusio įvykio vietoje ir mačiusio esamą situaciją Eriko Borusevičio komentaras ir gelbėjimo tarnybų darbo vertinimas. Savo paskyroje vyras rašo: „Aš retai piktinuosi visokiomis valstybės institucijomis, bet… Po velnių! […] Žiniasklaidos priemonės aprašė skendimo atvejus Palangoje, o gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas tradiciškai dėl nelaimių apkaltino pačius poilsiautojus. Kadangi pats buvau šalia tos vietos, kur nuskendo berniukas su tėčiu, drąsiai galiu pasakyti – institucijos veikia tarp „patenkinamai“ ir „siaubingai blogai“. Sutinku, kad kiekvienas turi rūpintis savo saugumu pats, bet skęstančiojo gelbėjimas neturėtų būti vien tik paties skęstančiojo reikalas.

Gelbėtojų reagavimo laikas – 10-15 minučių. Pirožnikai, su mašina per tokį laiką galima nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų – tai arba neturite pakankamai mašinų, arba neturite pakankamai kompetencijos tinkamai atlikti savo darbą. Kiek dar mirčių turi įvykti, kad suprastumėt, jog gelbėtojų dėmesio labai trūksta – ir ypač tuo metu, kai jūra nerami, bet tose vietose, kur maudosi ir deginasi žmonės, o ne tik ten, kur stovi jūsų būdelės? Personalas – vos sulaukęs pilnametystės, abejoju ar tinkamai apmokytas elgtis tokiose situacijose, nes nuolat blaškėsi, zujo mašina pirmyn-atgal, ieškojo greitosios medicinos pagalbos. Sąžiningumo dėlei reikia pripažinti, kad vaikinukai (pagal savo sugebėjimų ir kompetencijos lygį) labai stengėsi ir atrodė tikrai susirūpinę“.

 

„Neverta ten Jums žiūrėt“

E. Borusevičius, kalbėdamas apie greitosios medicinos pagalbą rašė: „Neturiu jokių priekaištų vaiko reanimavo procesui – viskas vyko tikrai profesionaliai ir pakankamai ilgai, kad galima būtų teigti, jog medikai padarė tikrai viską, kas nuo jų priklausė. Mane sutrikdė tai, kad berniuko gaivinimo pabaigoje už kelių šimtų metrų ištraukus tėvo kūną, nė vienas iš gelbėtojų ar medikų nenubėgo bent jau patikrinti situacijos. Jie nusprendė pabaigti bevaisį vaiko reanimavimo procesą (kadangi buvo praėjęs jau koks pusvalandis nuo gaivinimo pradžios, sunkiai buvo galima tikėtis stebuklo), ir pas tėvą iškvietė kitą gelbėtojų brigadą, kuri vėlgi atvažiavo po 15 min… Visą tą laiką suaugusįjį bandė gaivinti atsitiktiniai žmonės. Ir dar: vaiko mamai išreiškus norą atsitraukti nuo jau mirusiu pripažinto vaiko ir nueiti pažiūrėti, kaip vyksta jos vyro reanimavimo procesas, medikai pasiūlė likti vietoj, nes „neverta ten Jums žiūrėt“. Net nežinau, gal jie ir teisūs… Paprašius pernešti berniuko kūną arčiau tėvo, kad moteris galėtų būti šalia abiejų artimųjų – „negalima, nes turi apžiūrėti policija“. „Ok“, gal iš tikrųjų negalima.“

 

Funkcija – stovėti šalia

Paskelbtame pranešime tęsiama: „Policija –  visiška tragedija. Pirmieji pareigūnai atėjo paplūdimiu pėsčiomis maždaug po pusvalandžio nuo pirmosios mirties konstatavimo. Nes jie tiesiog nežino, kaip ten privažiuoti. „Come on“ – pasirodo, aš naiviai tikėjausi, kad 21 amžiuje bent jau spec. tarnybos turi galimybę apsikeisti tarpusavyje savo lokacijos vieta… Galų gale atvažiavo ir automobilis, kurio funkcija buvo stovėti šalia kurio nors kūno (nes važinėdavo nuo vieno prie kito). Niekas nieko nefiksavo, nefotografavo, užsirašė tik tapatybės duomenis, o jei ką klausinėjo, tai tik iš smalsumo (arba jų fenomenali atmintis, kad nusprendė nieko neužsirašinėti).

Tada kažkuriam iš policininkų kilo klausimas „O daiktus pati pasiimsit, ar kažkas nuveš?“. Gerbiama Lietuvos policija, kaip jūs įsivaizduojate tą procesą, kai moteris, neturinti Palangoje jokių draugų ar giminių, ką tik praradusi 2 brangiausius žmones ir prislopinta raminamaisiais vaistais, eina Palangos gatvėmis su 3 dviračiais ir 3 kuprinėm? Ačiū, kad bent adekvačiai sureagavote į mano pastabą: „jūs patys nuvešite“ (nors ir bandėte siūlyti moteriai bent jau su savo dviračiu pačiai parminti). Paklausus, koks tolimesnis procesas, atsakė, jog „atvažiuos katafalkas iš Klaipėdos“. Moteriai aišku tuo metu ne iki formalumų, tai pabandau išsiaiškinti, kur nuveš kūnus, kiek laiko darys skrodimą, iš kur ir kada jai reikės juos atsiimti. Policija nežino, nes jie čia komandiruotėje (vienas ekipažas iš Vilniaus, kitas iš Kretingos). „Kas žino?“ – „Važiuokite į Palangos komisariatą, ten papasakos“.

 

Biurokratizmas ir „nieko nežino“

„Pažadėtasis katafalkas važiuoja turbūt ne iš Klaipėdos, o iš gamyklos užsienyje – nuo mirčių konstatavimo praėjus 2,5 val. jo nė kvapo. Policija nežino, kodėl taip ilgai lavonai turi gulėti paplūdimy kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito, kaip ir nežino, kas galėtų paspartinti tą katafalką. Įtikinu moterį, kad blaškymasis tarp nuskendusių artimųjų kūnų dar „N“ valandų tikrai nepridės jai sveikatos ir pasiūlau važiuoti į viską žinantį Palangos komisariatą (ačiū toms kelioms moterims, kurios liko iš viso būrio smalsuolių ir pažadėjo pabūti su policininkais prie kūnų iki pat jų išvežimo). Palangos komisariate pareigūnas pareiškia, kad dabar jam reikės pradėti ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti (nes juk gal nenuskendo?). Na gerai, kaip teisininkas suprantu tą biurokratizmą, visko pasitaiko. Tačiau ikiteisminio tyrimo pradėti jis negali, nes dar nėra tarnybinių pranešimų, kuriuos, kaip supratau, turi parašyti katafalko paplūdimyje vis dar laukiantys pareigūnai. Diplomatiški, bet griežti įtikinėjimai, kad savo popierizmus susitvarkyti gali ir vėliau, šiaip ne taip suveikia. Valio, ikiteisminis tyrimas pradėtas! Pora valandų apklausų apie tai, kiek gi metrų nuo Palangos buvo rasti kūnai, kiek kartų šiandien maudėtės, tada šūsnis dokumentų apie teises ir pareigas, ir pažadas, kad policininkai patys susisieks ir pasakys, kas bus toliau su kūnais. Kada susisieks – nežino, bet „iškart po skrodimo“. Kiek trunka skrodimas – nežino, nes ne nuo jų priklauso. Tiesa, į apklausos pabaigą jau grįžta pareigūnai-vilniečiai ir nuramina, kad katafalkas buvo, kūnai išvežti į morgą. Nei trumpai, nei ilgai: skendimo laikas apie 14.30, išvežimo laikas apie 19.30val.“, – rašė E. Borusevičius.

 

Psichologai jau atidirbo

Liudininkas pastebi ir tai, kad esant tokioms situacijoms, vargu, ar nukentėjusiesiems įmanoma gauti kokios nors psichologinės pagalbos. „Sakyčiau, jie dirba blogiau už policiją, bet negaliu – psichologinės pagalbos tiesiog nėra. Aš ir vėl buvau naivus, patikėjęs socialiniais pranešimais apie visokias įmanomas pagalbas smurto, savižudybių ir kitokiais atvejais. Kreipiausi į policininkus: „moteriai reikia emocinės pagalbos dabar“. Atsakymas – „pas mus yra etatinė psichologė, bet ji dirba tik iki 17 val.“. Ką gi, per ilgai laukėm katafalko… Klausiau medikų, ar galit kuo padėti? „Galim tik suleisti raminamųjų vaistų, bet kadangi jau suleidom, tai dar porą valandų veiks. Jei bus blogai – tegul kreipiasi, suleisim dar“. Nepasiduodu, žiūrim visagalį internetą – opa, pasirodo, Klaipėdos krašte yra psichologinė pagalba visą parą. Vis dėlto tik pasirodė… Jie aptarnauja tik Klaipėdos regiono gyventojus ir niekuo negali padėti. Po ilgų derybų vis dėlto bando ieškoti sprendimo. Sprendimas yra – operatorė dar pasiaiškins ir galbūt rytoj moteris galėtų su jais susisiekti dėl registracijos. „Wait“, koks rytoj, kokia registracija – taigi pagalba visą parą? Ogi pasirodo ne – visą parą dirba tik registratūra, o psichologai „šiandien jau atidirbo“, – aiškino E. Borusevičius.

 

Sukvietė maldai

Baigdamas savo įrašą liudininkas aprašo dar vieną situaciją: „Aš kaip agnostikas pakankamai rezervuotai žiūriu į visus tuos religinius dalykus ir į aktyviai juos propaguojančius žmones, bet čia jau kiekvienam asmeniškai spręsti, kaip arti Dievo jis nori būti. Dar tebetęsiant berniuko reanimavimą, iš nudistų paplūdimio atėjo kunigas su kitu religingu vaikinuku (matyt, kažkoks aptarnaujantis ministrantas). Nepaisant motinos nustebusio žvilgsnio ir medikų pastabų, kad šiaip tai vaikas dar gaivinamas, kunigas nusprendė sukviesti visą paplūdimį maldai. Na, aš jo vietoj būčiau bent jau prieš tai atsiklausęs motinos noro… Ministranto vėliau su mama bandyta užmegzti diskusija apie dieviškąją dangaus karalystę man toje vietoje ir tuo metu irgi pasirodė ne itin vykusi idėja. Na, ir dar – jei jau skleidžiat tiesą, šviesą bei teikiate visokeriopą pagalbą, tai būtų gerai neišsiskirstyti su būriu smalsuoliu iškart po gaivinimo reginio pabaigos, o pasilikti su sielvarto apimta, visiškai viena likusia moterimi. Aš linkiu visiems saugoti save ir sau brangius žmones, o Linai ir jos artimiesiems – stiprybės išgyvenant dvigubą netektį.“

 

Ketina pateikti atsaką

„Vakarinei Palangai“ vakar paskambinus į Palangos policijos komisariatą ir pasidomėjus ar iš tiesų, kaip aprašo liudininkas, įvykio vietoje buvę pareigūnai vietoje to, jog žmogiškai suprasdami situaciją pasiūlytų dviejų artimų žmonių netekusiai moteriai pagelbėti nugabenti paplūdimyje palikusius daiktus (tris dviračius ir tris kuprines), paklausė ar ji galėtų juos pati parsigabenti namo, o taip pat, kodėl nukentėjusiajai atvykus į komisariatą nebuvo suteikta psichologinė pagalba, nuo komentaro buvo susilaikyta. Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius patikino, jog socialiniame tinkle išplitusį įrašą matė, tačiau savo oficialų atsaką ir versiją apie pareigūnų darbą nelaimės metu Policijos departamentas ketina pateikti šiandien. „Policijos departamentas planuoja išdėstyti bendrą poziciją šiuo klausimu viešojoje erdvėje. Vieninga pozicija bus pateikta policijos internetiniame puslapyje ir bus atsakyta į visus klausimus, kurie buvo iškelti socialiniame tinkle aprašytoje situacijoje“, – kalbėjo G. Pocevičius.

 

„V.P.“ inf.

Taip pat skaitykite: