Žydrūnė Jankauskienė
Žmogus, kuris moka džiaugtis
Pirmuosius lankytojus – Lietuvos žurnalistus „Anapilio“ viloje pasitikęs Aleksandras Vasiljevas nesiliovė džiaugęsis, kaip Palangoje viskas gražu, kaip suremontuota istorinė vila ir kaip puikiai čia dera jo kolekcija. „Kai gražu, kaip viskas dera“, – vaikštinėdamas aplink manekenus ir taisydamas jų aksesuarus džiaugėsi mados istorikas bei kolekcininkas.
„Iš viso pristatome lygiai 100 drabužių komplektų. Juos sudaro ir suknelės, ir kostiumai, o viską papildo per 450 įvairių aksesuarų, – vėliau pristatė A.Vasiljevas. – Ši paroda apima ne vien tik pliažo madą, o viso kurorto. Surinkti tokią kolekciją – išties didelis išbandymas. Kodėl? Nes tekstilę ilgus dešimtmečius išsaugoti yra sudėtinga, o mes kalbame apie pajūrio drabužius, kuriuos veikė saulė, jūros druska. Šie du veiksniai, kaip ir trečias – kandys, yra didžiausi tekstilės priešai“.
Mados žinovas patikino, kad ir eksponuojant šiuos drabužius būtina vengti net mažiausių tiesioginių saulės spindulių.
Paplūdimio mados kolekcija – pirmoji Lietuvoje
Žinoma, kolekcijos savininkas sakė baiminasi dėl savo kolekcijos saugumo ir dėl kitų veiksnių. „Tačiau aš tikiu, kad Lietuvos publika, Palangos kurorto muziejuje besilankantys žmonės bus kultūringi ir rudenį aš atgausiu kolekciją nepažeistą“, – į klausimą, ar nesibaimina palikti kolekcijos atviroje erdvėje tokiam ilgam laikui, atsakė A.Vasiljevas.
Pirmąkart ne tik Palangoje, o visoje Lietuvoje eksponuojama paplūdimio mados kolekcija apima ilgą, net 150 metų, laikotarpį. Tad prieš atidarymą savo kolekciją žiniasklaidai pristatęs menotyrininkas sakė, jog visi modeliai yra sustatyti ta tikromis grupėmis, kurios atspindi vis kitą stilių, kitą mados istorijos laikotarpį. Ir kiekvienam modeliui A.Vasiljevas negailėjo daug gražių žodžių, išsamios informacijos. Pirmiausiai jis siūlo ekspoziciją pradėti apžiūrinėti nuo „Anapilio“ pirmajame aukšte, pagrindinėje salėje esančių eksponatų, vėliau sukti į nedidelę salę, kur surikiuotos pūstos suknelės, o iš ten kilti laiptais į viršų ir apsukus didelį ratą, aplankant visas antrojo aukšto sales, pagrindiniais laiptais vėl leistis į apačią ir susipažinti su paskutiniais – 1980-1990 metų modeliais.
Drabužiuose atsispindi laikmetis
Pirmieji maudymosi kostiumai, pasak A.Vasiljevo, atsirado Viktorijos laikų Anglijoje, o 19 a. antroje pusėje jie pasirodė ir kasdienėje aprangoje. Tačiau tai nebuvo tokie kostiumėliai, kokius esame įpratę matyti šiuolaikiniuose pliažuose. „Tai buvo labai uždari ir sunkūs, primenantys kombinezonus iš žydros vilnos su pūstomis kelnaitėmis, kostiumai. Ir šios parodos pagrindinė nuotrauka, kuri atspausdinta plakate tai paliudija. Jeigu gerai įsižiūrėsite, pamatysite, kad pozuojančios moterys po maudymosi kostiumais vilki kojines. Tuo metu rodyti nuogas kojas buvo didžiulė gėda. Kaip, beje, ir saulės įdegis“, – vedžiodamas po ekspozicijų sales pasakojo mados istorikas A.Vasiljevas.
Pasak jo, įvairūs istoriniai momentai labai stipriai veikė ir drabužių, o tuo pačiu, paplūdimio ar kurorto madą. Madoje atsispindi viskas: ir bado metai, nepriteklius, ir aristokratiška prigimtis, ir moterų koketavimas su vyrais ar jų gundymo menas, ir bendras požiūris į pasaulio įvykius. „Štai tų metų, kai žmogus pirmąkart pakilo į kosmosą, mada. Modeliuose tai kuo puikiausiai atsispindi – atsiranda detalės, kurios tarsi sako, koks turi būti kosmoso ateivis arba kaip pasipuošusi moteris yra pasirengusi su juo susitikti“, – sukinėdamasis jau paskutinėje pristatomų modelių salėje kalbėjo parodos autorius.
Kažkada istorija taps ir dabartis
Grįžęs į dabarties laikus, svečias akcentavo, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar žmonės, vykdami į kurortą kiekvienais metasi rengiasi vis kitais drabužiais, stengiasi išsiskirti, atkreipti į save dėmesį. Tad mados kolekcionierius neabejoja, kad ir po kelių šimtų metų kolekcionieriai išliks. „Mūsų laikai nuo ankstesnių labai skiriasi: anksčiau visi daiktai buvo autentiški, rankų darbo, o dabar – atvirkščiai, tokių daiktų nerasime. Šiais laikais daug kas priklauso nuo paties žmogaus, jo stiliaus pajautimo, o ne nuo drabužių išskirtinumo. Visus nugali banalumas: plastmasiniai aksesuarai, plėšyti džinsai… Tačiau ir po 150 metų tokie darbai kaip Palangoje gyvenančio Juozo Statkevičiaus išlaikys savo vertę. Žinoma, yra kolekcionierių, kurie domisi bei renka ir „Zara“ modelius. Visko gali būti, kad po šimtmečio ir tokios kolekcijos bus vertingos“, – neslėpė A.Vasiljevas.
Priima drabužius ir iš gyventojų
Šiandien iš Palangos jau išvykstantis svečias sakė, kad jo kolekcija paprastai yra saugoma Vilniuje arba Paryžiuje. Daugumą modelių jis gauna dovanai, bet kai ką tenka ir pirkti. Kolekcionierius pastebėjęs, kad pirmiausiai, ką žmonės išmeta, mirus senam giminaičiui – drabužiai. „Jie pirmiausiai atsikrato ne indai, ne baldais, o drabužiais. Tuo, kas man įdomiausia ir vertingiausia. Laimei, kai kada žmonės susimąsto, kad drabužiai gali turėti vertę ir susisiekia su mano fondo atstovais, – kviesdamas ir palangiškius neišmesti senų drabužių gerai neapsvarsčius, kalbėjo A.Vasiljevas. – Štai neseniai Vilniuje mirė 105 metų sulaukusi siuvėja. Ji neturėjo vaikų, turtą paliko giminaičiams. Perėmėme labai daug vertingos medžiagos. Taip pat neseniai atkeliavo dešimt didžiulių dėžių iš Niujorko, kur buvęs šokėjas norėjo atsikratyti savo mirusios žmonos daiktais. Taip pat yra asmenų, kurie nori dar gyvi būdami palikti savo daiktus mūsų fondui. Tarp jų yra ir palangiškė, Lietuvos estrados žvaigždė Birutė Petrikytė. Džiaugiuosi, kad žmonės supranta, jog perdavę drabužius mums, jie tarsi pratęs ne tik savo vardo atminimą, o ir drabužio gyvenimą“.
Neseniai kolekcionieriui kažkas pasiūlė ir kalną nenešiotų, 1973 metais pagamintų, dar su etiketėmis vaikiškų trumpikių. A.Vasiljevas juokavo, kad paėmė tas trumpikes: „Žinoma, man jų nereikia ir kelnaitės – ne muziejaus vertybė. Tačiau aš žinau, kad ateis laikas, kai tokio atributo man prireiks, o gauti jų jau nebebus iš kur“.
Eksponatams reikia „poilsio“
Aleksandro Vasiljevo fondo direktorė Alma Puodžiukaitienė pastebėjo, kad išsaugoti eksponuojamus drabužius nėra lengva. „Visi jie, po ekspozicijos turi „pailsėti“. Ir jokiu būdu, drabužiai negali būti laikomi pakabinti ar sulankstyti. Visos čia eksponuojamos suknelės yra saugomos suguldytos. Žinoma, ne visi modeliai, kuriuos įsigyja A.Vasiljevas, būna tokie, kokius eksponuojame. Kažkur trūksta sagos, kažkur būna įplyšę, išsitepę, iširę… Viską sutvarko restauratoriai. Paskutiniais duomenimis jų dirba keturiolika. Yra ir aksesuarų, kurių iki šiol negalėjome demonstruoti, nes juose trūko detalių, o dabar jie pirmąkart pristatomi plačiajai auditorijai“, – apie Palangoje pristatomą ir iki rudens paliekamą lankytojų vertinimui parodą pasakojo A.Vasiljevo fondo vadovė.
Paklausta, ar „nepavargs“ eksponuojami drabužiai kabėti šitiek laiko ir ar tokia ilga ekspozicija jų neišvargins, pašnekovė atsakė neigiamai – esą kelių mėnesių laikotarpį ant manekenų aprengti drabužiai išgyventi įstengs.
Kurorto muziejaus lankymas yra mokamas, tad ir apžiūrėti visame pasaulyje žinomo mados žinovo A.Vasiljevo kolekciją bus galima tik nusipirkus bilietą (3 eurai asmeniui, vaikui – 1 euras, šeimai – 5 eurai).
