Žydrūnė Jankauskienė
Žinia apie pirmojo pašto skyriaus uždarymą lapkričio 17 dieną trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus. Pasirodo, šito nežinojo niekas, įskaitant ir kurorto Savivaldybę. Meras suskato ginti savo gyventojų interesų, bet vargu, ar palangiškio balsas bus išgirstas. Taip įpykusio mero dar nebuvo tekę regėti.
Nežinojo ir Savivaldybė
„Gauname daug gyventojų skundų, kad žadama uždaryti daugiabučių gyvenamajame kvartale iki šiol veikusį pašto skyrių. Čia gyvena maždaug keturi su puse tūkstančio rinkimo teisę turinčių palangiškių. Palangai toks gyventojų kiekis yra didelis, tai beveik pusė visų gyventojų, – piktai žėrė meras Šarūnas Vaitkus. – Natūralu, kad tokiai masei gyventojų pašto reikia. Juolab, kad didesnė vietos gyventojų dalis, besinaudojančių pašto paslaugomis, yra vyresnio ar net pagarbaus amžiaus. Jiems čia patogu susimokėti mokesčius, gauti ar išsiųsti siuntas. Svarstant, kodėl taip yra daroma – likviduojamas paklausus pašto padalinys, yra vienareikšmiškas: reikia užimamas patalpas parduoti“.
Anot palangiškio, uždaromas pašto skyrius kurorte veikei beveik keturiasdešimt metų. Tiek pat laiko jame dirba ir mero pažįstama moteris, kurios darbo dienos, panašu, bus suskaičiuotos. Mat ji merui atskleidė duomenis, kurių, greičiausia, neturėjo teisės viešinti. Š.Vaitkus juos pateikė viešai: per mėnesį pašto skyrius priima siuntimui apie 700 siuntų, iš kitų miestų gauna apie 800 registruotų siuntų, dar maždaug 1500 gauna paprastųjų siuntų ir apie 700 tarptautinių siuntų. Be to, čia dirbančios dvi paštininkės priima ir apie porą tūkstančių žmonių, kurie ateina sumokėti komunalinių mokesčių. „Tai yra, šiame pašto skyriuje vidutiniškai per mėnesį apsilanko apie šešis tūkstančius žmonių“, – konstatavo Palangos meras.
Nesusiję, bet…
„Vakarinė Palanga“ dar šių metų pradžioje – sausio mėnesį – domėjosi, ar Palangai ir Šventajai negresia reformos? Mat tuo metu ėmė sklisti žinia, kad kaimuose, mažesnėse gyvenvietėse naikinami pašto skyriai, steigiamas „ateities laiškininko“ modelis. Tąkart valstybės įmonės AB Lietuvos paštas atstovas spaudai Tomas Bašarovas garantavo – reforma palangiškių ir šventojiškių nepalies. Įvardintas modelis, pasak T.Bašarovo, yra „galimybė laiškininką telefonu išsikviesti į namus, kur jis galės suteikti visas Lietuvos pašto teikiamas paslaugas“. Permainų paštas tikino imantis, nes pastebėta, kad kaimiškose vietovėse sparčiai prastėja demografinė situacija (dėl to mažėja klientų srautai ir suteikiamų pašto paslaugų apimtys), o siekiama, kad Lietuvos pašto teikiamos paslaugos būtų teikiamos efektyviai, pateisintų klientų lūkesčius. Šį faktą Palangos meras priminė ir pastarąją savaitę, kai susitiko su Lietuvos pašto Klaipėdos regiono direktore Vida Pikčiūniene. Ji atsakė, kad „ateities laiškininko“ modelis ir šįkart Palangoje uždaromas pašto skyrius yra skirtingi dalykai. Tą patį kiek vėliau patvirtino ir šios bendrovės tinklo direktorė Inga Dundulienė, kurios komentarą perdavė T.Bašarovas: „Planuojamas Palangos 1-ojo pašto uždarymas nėra susijęs su mobiliojo laiškininko veiklos modeliu (vadinamąja „Ateities laiškininko“ koncepcija). Jis skirtas tik kaimiškosioms Lietuvos vietovėms, kurių gyventojams telefonu iškviestas laiškininkas namuose gali suteikti visas pašto paslaugas, kurios anksčiau būdavo teikiamos nuo namų per keliolika kilometrų nutolusiuose kaimo pašto skyriuose. Kaip ir anksčiau buvo minėta, mobiliojo laiškininko veiklos modelio nenumatyta įgyvendinti Palangos mieste“. Tačiau kitu sakiniu pašto atstovai pažymi, „kad tiek kaimiškose vietovėse, tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose šiandien turime didžiulį pašto infrastruktūros tinklą, kurio išlaikymas brangiai kainuoja“.
Netikslūs skaičiai merą supykdė
Pas merą atvykusi Klaipėdos regiono vadovė V.Pikčiūnienė aiškino, kad Klaipėdos plente veikiantis pašto skyrius dirba nuostolingai, todėl būtina jį uždaryti. „Mes eilę metų stebime savo skyrių veiklą. Palangos 1-ajame skyriuje stebimas rodiklių kritimas: maždaug 35 procentais sumažėjo klientų skaičius, apie 52 proc. – finansinės paslaugos, 94 proc. – įmokos bendrajame finansiniame skaičiuje, – vardijo pašto atstovė. – Be to, reikia nepamiršti, kad mes organizuojame veiklą, atsižvelgdami į gyventojų skaičių. Tarkime, Plungėje gyvena apie 18 tūkstančių žmonių ir juos aptarnauja vienas paštas, Kretingoje – 17 tūkst. gyventojų taip pat tenka vienas paštas, Šilutėje ir Palangoje yra tik 15 tūkstančių gyventojų“.
Kurorto meras nė girdėti nenorėjo tokių pašto atstovės skaičiavimų. „Visų pirma, netiesa, kad pas mus tiek gyventojų. Savivaldybė pati deklaruoja šiuos rodiklius ir tikrai žinau, kad vien tik gyvenamąją vietą deklaravusiųjų Palangoje yra gerokai per 17 tūkstančių, – neslėpdamas nepasitenkinimo dėstė Š.Vaitkus. – O ir lyginti Palangą, kur vasarą atvažiuoja milijonai poilsiautojų, su kitais rajonų centrai yra nelogiška. Jūs norit, kad mūsų vietiniai gyventojai stumdytųsi bendroje eilėje kartu su pailsėti atvykusiaisiais? Juk kalbame apie savus žmones, kurie neretai vaikšto pasiramsčiuodami lazdelėmis. Kodėl juos reikia ginti į centrinį paštą, esantį už trijų kilometrų nuo namų? Tai – elementari nepagarba gyventojams“.
Šis susitikimas baigėsi niekuo: abi pusės išsakė savo pozicijas ir tiek. Tiesa, meras pagrasino, kad šito reikalo taip nepaliks – gins savo gyventojų interesus iki galo. Pašto atstovė pasakė suprantanti mero poziciją ir žadėjo pateikti pašto atsakymą artimiausiu metu. Savo ruožtu meras paragino paskubėti – laiko iki numatytos uždarymo datos liko nedaug. Taip pat Palangos vadovas paštui žadėjo reikiamą paramą, kad tik būtų išsaugotas pašto skyrius.
Pašto skaičiavimai
Jau po šio susitikimo kalbintas T.Bašarovas vėl pateikė I.Dundulienės atsakymus. „Vertiname tiek ekonominę, tiek ir galimą pasiekti socialinę darbuotojų atžvilgiu naudą. Tuos paštus, kurie yra pertekliniai, uždarome, – rašo pašto atstovai. – Priminsime, kad vadovaujantis Pašto įstatymu, esame įpareigoti pašto paslaugas teikti pagal specialias pašto tinklo charakteristikas, kuriose numatoma, jog miesto gyvenamosiose vietovėse pašto paslaugų teikimo vietos turi būti įrengtos ne toliau kaip 3 km atstumu. Šių reikalavimų yra besąlygiškai laikomasi.
Šiuo metu Palangoje veikia du paštai, nors įprastai tokio dydžio Lietuvos miestuose gyventojus aptarnauja tik vienas paštas. Palangos 1-ajame pašte aptarnaujamų klientų srautas, kuris per mėnesį siekia šiek tiek daugiau nei 2 tūkst., kasmet krenta, nes mažėja įmokų, išmokamų išmokų, prenumeruojamų spaudos leidinių ir pan.
Daugiau nei pusė visų Palangos 1-ajame gyventojams teikiamų paslaugų yra finansinės paslaugos, t. y. pusė Palangos 1-ojo pašto klientų moka tik įmokas. Šie klientai pokyčių praktiškai nepajus, nes šalia Palangos 1-ojo pašto prie prekybos centro „Iki“, už 250 metrų, yra veikiantis „PayPost“ skyrius, kur ir toliau bus galima mokėti įmokas. Atkreipsime dėmesį, kad „PayPost“ skyriuje yra siūlomas platesnis finansinių paslaugų krepšelis – ne tik įmokų ir mokesčių surinkimas, pinigų perlaidos, bet ir vartojimo paskolos, draudimas ir kt. Taip pat čia galima užsiprenumeruoti ir spaudos leidinius. Uždarius Palangos 1-ąjį paštą pašto korespondencijos siuntų ir prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymas vyks įprastai ir nesikeis. Gyventojai aptarnaujami bus Palangos centre esančiame pašte, kuris nuo dabartinio nutolęs apie 1 km tiesiausiu atstumu, o einant ar važiuojant gatvėmis – apie 2 km.
Be to, Palangos centre esantis paštas yra prieš kelerius metus atnaujintas ir suremontuotas. Įvertindami padidėsiantį Palangos pašto klientų srautą, šiame pašte papildomai dirbs klientus aptarnaujantis darbuotojas. Esame pilnai paruošę užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą.
Manome, kad palangiškiams esame pasiūlę optimalias galimybes naudotis Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis, tačiau suprasdami gyventojų rūpestį ir Palangos savivaldybės administracijos susirūpinimą bei siekį, kad šis paštas liktų, galime svarstyti apie bendras pastangas ir finansinės naštos pasidalijimą, išlaikant šį pašto skyrių, kurios patalpos yra nusidėvėjusios ir jau reikalauja būtinojo remonto, nes nebeatitinka nei klientų, nei darbuotojų poreikių“.
Ką tarė, tą padarė
Meras nieku gyvu nesutinka su Lietuvos pašto pozicija ir tikina, kad kiekvieną dieną pats asmeniškai apsilanko pašto skyriuje, jog įsitikintų, ar tikrai jis nereikalingas ir gali nešti nuostolius. „To negali būti – kiek benueičiau, pašto skyriuje visada stovi eilutė klientų. Nejaugi siekiama, kad jie lauktų aptarnavimo po atviru dangumi? Juk pašto įvardintame kioske, geriausiu atveju, tilps du interesantai, – pabrėždamas, kad pašto netikėtame apsisprendime apskritai nemato jokios logiškos, išskyrus materialinį išskaičiavimą patalpas parduoti, kalbėjo Š.Vaitkus. – Nuostolio paštas negali turėti ne tik dėl menamai nesurenkamo pelno iš gyventojų, o ir dėl kitų išlaidų. Pastatas, kurio dalis išnuomota, priklauso pačiam paštui. Skyrius, kurį ketinama uždaryti yra seniai neremontuotas, užima gal keturiasdešimt kvadratinių metrų, o apšildomas elektra. Pirmajame pašto skyriuje dirba tik dvi moteriškės, kurioms yra mokama minimali alga“.
Meras paskaičiavo, kad pašto skyriaus išvaizdai pagerinti, įskaitant baldų pakeitimą naujais, pakaktų maždaug dviejų tūkstančių eurų. „Mes ir siūlome savo pagalbą, kviečiame paštą derėtis, kalbėti, kokios pagalbos reikia iš Savivaldybės, ko trūksta, kad galėtume šį skyrių išsaugoti. Reikia nepamiršti, kad greta šio pašto padalinio yra didžiulė, erdvi, patogi ir nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, tuo tarpu prie centrinio pašto privažiuoti ir ten pasistatyti mašiną – neįmanoma. Tad atvežti ar pasiimti didesnių gabaritų siuntinius Klaipėdos plento pašto padalinyje yra patogiau ne tik senyviems klientams, o ir ratuotiems“.
Savo poziciją Palangos meras Š.Vaitkus išsakė ir rašte, kurį trečiadienį išsiuntė susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui bei laikinai Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas einančiai Ingai Visockytei. „Įvertinus šio pašto išlaikymo kaštus ir faktą, jog uždarius minėtą paštą, centriniame pašte ženkliai pablogės paslaugų teikimo kokybė, o Palangos miesto gyventojai susidurs su dideliais nepatogumais, manytina, kad didžiausiame Palangos daugiabučių namų kvartale esantis paštas uždaromas turint tikslą patalpas parduoti. Prašome atkreipti dėmesį į išsakytas problemas ir neleisti uždaryti Klaipėdos pl. 62A įsikūrusio Palangos 1-ojo pašto“, – teigiama mero rašte.
NUOTR
„pastas“
Trečiadienį Savivaldybėje vykęs susitikimas su Lietuvos pašto Klaipėdos regiono direktore V.Pikčiūniene nebuvo malonus – meras viliasi gauti palangiškiams palankius atsakymus. „V.P.“ nuotr.