Jau keletą savaičių intensyviai žiniasklaidoje bei socialiniuose puslapiuose futbolo klubo VšĮ „Gintaras” vadovas Marselis Balasanovas bei VšĮ „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius reiškia nepasitenkinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei Sporto centro darbu. Jie teigia, kad Sporto centro kuriami trenerių etatai žlugdo jų privačius klubus, garsiai eskaluoja, kad pasisako už vaikų bei tėvelių laisvą pasirinkimą, kur ir pas kokį trenerį lankyti pasirinktą sporto šaką. Taip pat, kad Savivaldybės tarybos priimti nutarimai dėl salių bei stadionų nuomų kainų yra visiškas absurdas.
Abiejų klubų vadovai reiškia pretenzijas, kur sporto centras deda surinktus 2 proc. , bet ar jie patys yra pasiruošę pateikti savo klubų surinktų 2 proc. išklotines? Ar pasirengę pateikti ataskaitas už mokinio krepšelio gaunamus pinigus? Šias ataskaitas jie lygiai taip pat privalo pateikti bendruomenei, nes įvardina save kaip viešąsias įstaigas. Pažymime tai, kad 2 proc. yra savanoriškas vedimas paramos gavėjams.
Pirmiausia šiuo laišku norime informuoti Palangos miesto gyventojus, kuo biudžetinė įstaiga skiriasi nuo privataus klubo. Viešosios įstaigos yra dažnai painiojamos su biudžetinėmis įstaigomis. Pastarosios yra valstybės arba savivaldybės institucijos, steigiamos įstatymų numatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikomos iš biudžeto. Tuo tarpu viešosios įstaigos nėra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Elementarus pavyzdys: įkūrus privačią mokyklą, steigėjas neina į miesto savivaldybę ir nereikalauja uždaryti jau esančių mokyklų (kurių steigėja yra miesto savivaldybė), jų sujungti ir nerinkti tų pačių metų vaikų naujiems mokslo metams. Tad kyla klausimas, kodėl abiejų Palangos klubų steigėjai bei vadovai reikalauja iš Savivaldybės to, kas nepriklauso pagal Lietuvos Respublikos įstatymus?! Ir kodėl patys kaip privatininkai nenumanė savo klubų veiklos plano bei išlaidų bent penkeriems metams į priekį?!
Privataus futbolo klubo „Gintaras“ steigėjas bei treneris M. Balasanovas teigia, kad Palangos sporto centras ignoruoja jo prašymus kurti skirtingų amžiaus grupių futbolo komandas. Jis teigia, kad Palanga yra per mažas miestas, jog keli futbolo klubai rinktų to paties amžiaus grupių vaikus. Tačiau, kur tada lieka jo taip eskaluojama vaiko pasirinkimo teisė rinktis, pas ką lankyti mėgstamą sporto šaką, jei mieste bus tik vienas specialistas treniruojantis būtent tą amžiaus grupę? Mūsų kaip tėvelių pareiga yra atsižvelgti į vaikus treniruojančio specialisto išsilavinimą, jo treniravimo metodus bei elgesį su vaikais. Tėveliams yra svarbiausia vaiko kontaktas su treneriu, todėl jei Palangoje liks tik vienas treneris rengiantis tam tikrą amžiaus grupę, vaikas paprasčiausiai nebeturės pasirinkimo laisvės, pas ką lankyti mėgstamą sporto šaką. Čia susidaro viena išvada, jei treneris netinkamas vaikui, reiškia vaikas turi pamiršti patinkančią sporto šaką ir ieškoti kitos, nes alternatyvos nebelieka. Tad M. Balasanovas prieštarauja pats savo afišuojamiems teiginiams.
VšĮ „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius labiausiai piktinasi dziudo sporto šakos atsiradimu Palangos sporto centre. Netgi parašė merui laišką su prašymu sustabdyti naujų trenerių darbo vietų kūrimą. Jis teigia, kad treniruoja sambo, dziudo bei graplingą, nors Registrų centre yra nurodoma, kad E. Doržinkevičius gauna lėšas skirtas tik sambo imtynėms populiarinti. Tai negi čia nėra valstybės lėšų švaistymas?! Juk gaunami pinigai yra skirti tik konkrečiai sporto šakai populiarinti. Tuo tarpu Palangoje veikia vienintelis dziudo klubas, registruotas Registrų centre. Tai – Palangos dziudo klubas, kuris nekelia jokių priekaištų bei pretenzijų dziudo atsiradimui Sporto centre. Kaip daugkartinis šalies prizininkas E. Doržinkevičius turėtų žinoti, kad sambo bei dziudo yra skirtingos imtynių rūšys, priklausiančios atskiroms federacijoms. Dziudo – olimpinė sporto šaka turinti gilias tradicijas Lietuvoje. Treniravimo metodai, taisyklės aiškiai skiriasi nuo sambo. E. Doržinkevičius teigia, kad sporto centrai yra sovietinis palikimas ir atgyvena. Tačiau leiskite paklausti, jei privatus klubas žlugtų arba treneriai dėl gyvenimo ar darbo sąlygų išvyktų į kitus miestus, šalis, kur tada liktų treniruojami klubų vaikai? Kas garantuos jų tolimesnį sportavimą? Nemažiau svarbu tėveliams ir kaina. Ne visi tėveliai išgali susimokėti mėnesinį treniruočių mokestį ar apmokėti komercinio turnyro išlaidas. Tad, kodėl jie turėtų vaiką vesti į privatų klubą už papildomą mokestį, jei sporto centre ta pati sporto šaka yra nemokama. Be taip eskaluojamo mokinio krepšelio, kai kurie klubai ima papildomą mėnesinį mokestį už treniruotes. Darytina išvada, kad tėvai gali patys pasirinkti, kur vesti vaiką ir už kiek. Tačiau klubai labai „slidus“ ir laikinas dalykas, nes yra priklausomi nuo rėmėjų.
Iš straipsnių susidaro įspūdis, kad šiuos du klubus vienija komercija, nepasitenkinimas Savivaldybės skiriamomis lėšomis, o ne vaikai, jų rezultatai bei darni atmosfera sporto šakų bei trenerių tarpe. Šiai dienai Sporto centre dirba kvalifikuoti treneriai, įgiję atitinkantį išsilavinimą. Čia daugelio sporto šakų ugdytinių pasiekimai garsina Palangos miesto vardą, pradedant nuo bokso, futbolo, krepšinio ir baigiant lengvąja atletika. O skaitant pastarųjų savaičių straipsnius susidaro įspūdis, kad mieste gyvuoja tik du klubai, kurie ir garsina Palangą. Norime pažymėti, kad dalyvavimas komerciniuose turnyruose tai ne tiek miesto, kiek pačio klubo bei trenerio garsinimas Lietuvoje.
Mes, sportuojančių vaikų tėveliai, pasisakom už laisvą sporto šakų bei trenerių pasirinkimą. Negalima sprausti į rėmus vaikų dėl kai kurių trenerių galimų užgaidų ar garbės troškimo. Konkurencija visada yra naudinga, tačiau kai kurie žmonės turi suprasti, įsisavinti ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie pabrėžia biudžetinių įstaigų ir privačių klubų skirtumus. Mums kaip tėveliams svarbiausia, kad vaikas lankydamas savo mėgstamą sporto šaką, turėtų ryšį su savo treneriu bei jaustųsi laimingas.
Sportuojančių vaikų tėveliai,
laišką pasirašo 95 asmenys
