Žydrūnė Jankauskienė

Kadangi mūsų mieste nusistovėjo tvarka – vos iškyla problema, baksnoti merą Šarūną Vaitkų – neatsispyriau pagundai. Paprašiau miesto vadovo, kuris nėra joks energetikas, o tiesiog politinį vietos gyventojų pasitikėjimą pelnęs asmuo, komentaro apie įvairius mokesčius Palangoje. Bandymas pavyko – meras maloniai sutiko paaiškinti situaciją ir savo žodžius iliustravo dokumentine medžiaga.

Nemokami tualetai – našta?

Kalbant atvirai, apie tai su kurorto vadovu buvome išsikalbėję atsitiktinai, vieno renginio metu. Aš jam uždaviau kelių palangiškių adresuotus klausimus. Dabartinei miesto valdžiai, jos darbams nepritariantys palangiškiai manęs prašė paaiškinti, kodėl poilsiautojams suteikiame tiek malonių, lengvatų: leidžiame nemokamai naudotis tualetais, nors už ten dirbančius žmones, elektros energiją, vandenį, kitas išlaidas sumoka palangiškiai? Tąsyk meras Š.Vaitkus tik nusijuokė ir atsakė, jog negalima visko matuoti pinigais. Jam antrino ir bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis. Abu vyrai tąkart paaiškino, kad miestas kaip kurortas geba šias išlaidas padengti pelnu gaunamu iš kitų sričių. „Reikia suprasti, kad Palanga yra kurortas ir visi vietos gyventojai, verslininkai iš to, kad atvyksta daugiau poilsiautojų, uždirba. Negalime visko apmokestinti. Jeigu taip galvotume, pas mus niekas nevažiuotų, o juk kalbame apie kurorto patrauklumą visais metų laikais“, – pastebėjo meras ir pridūrė, jog netrukus pateiks išsamų komentarą, kad palangiškiai neturi teisės verkšlenti dėl jiems taikomų didelių mokesčių.

Taip pat kurorto vadovas patikino, jog išlaidos, patiriamos eksploatuojant viešuosius tualetus vietos gyventojų kišenei niekaip neatsiliepia.

Vandens kaina – mažiausia apskrityje

Gerąja praktika Š.Vaitkus įvardijo tris, skirtingas komunikacijų sritis: šaltą vandenį, šildymą ir karštą vandenį bei atliekų surinkimą. „Šaltas vanduo Palangoje nebuvo branginamas nuo 2009 metų. O juk per šitiek metų ne tik įsivedėme eurą, bet ir viskas ženkliai pabrango, išaugo atlyginimai, kuro ir kitos išlaidos, – pasakoja meras. – Kai kurie miestai seniai ir ne po kartą kėlė geriamojo vandens įkainius, tuo tarpu Palangos savivaldybės taryba šiemet netgi patvirtino penkiais procentais žemesnę kainą nei iki šiol. Tai – tikrų tikriausias stebuklas“.

Š.Vaitkus prisiminė, kad iki pradedant vadovauti V.Beržanskiui, bendrovė „Palangos vandenys“ dirbo nuostolingai. Tad atėjus naujam direktoriui, buvo dedamos viltys, kad ši įmonė dirbtų bent jau nenešdama miestui nuostolių. O praėjus vos metams, imta kalbėti apie pelningai užbaigtus metus. Tąkart V.Beržanskis neslėpė, jog iš tiesų iš nuostolingos veiklos į pelningą įmonė perėjo per kur kas trumpesnį laiką – pusmetį. Mat sumąstyta uždirbti iš papildomai vykdomos ūkinės veiklos. Tad ir šiemet, kai buvo peržiūrima geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo kaina, bendrovė sugebėjo įkainių vartotojams ne tik nepadidinti, o ir juos sumažinti.

„Palangiškiai iš septynių Vakarų Lietuvos savivaldybių moka mažiausiai. Žinoma, išskyrus Klaipėdos didmiestį, kur vartotojų skaičius nulemia žemesnius tarifus, – dalijosi žiniomis Š.Vaitkus. – Tad opozicijos viešai išsakomi priekaištai yra nepelnyti. Mes turėtume būti dėkingi visam „Palangos vandenų“ kolektyvui, žinoma, ir vadovui V,.Beržanskiui, kad jie stengiasi, dirba ne vien tik savo įmonės, o visų miestiečių labui“.

Pats įmonės vadovas – žemaitiškai kuklus. „Žinoma, kad vanduo, naudojamas viešuosiuose tualetuose yra mokamas, kaip iš bet kurio kito čiaupo bėgantysis. Tačiau miesto savivaldybė geba sugeneruoti gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas taip, kad net ir tariamas nuostolis neštų pelną, – kalba V.Beržanskis. – Savaime suprantama, Savivaldybė mums apmoka įmonės patiriamas išlaidas“.

Kiekviename rajone atliekos vis brangesnės

Palangoje mažesnė nei aplinkiniuose rajonuose, mero teigimu, yra ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. „Šis mokestis taip pat pas mus yra mažiausias apskrityje. Jis Palangoje nekinta nuo 2012 metų, nors, kaip minėjau, viskas aplink pabrango, netgi pakilo ir sąvartyno vartų mokestis. Tačiau mums pavyksta išlaikyti vartotojams kainą tą pačią, – neslėpdamas džiugesio už savo gyventojus, kalba Š.Vaitkus. – Palangoje atliekų tvarkymo mokestis taikomas nuo turtinio vieneto ir per metus kiekvienas butas (vidurkiu imamas 50 kv.m butas daugiabučiame name) sumoka po 38 eurus“.

Mero turimais duomenimis, čia palangiškiai net lenkia klaipėdiečius, nors ten gyventojų yra kur kas daugiau nei pas mus. Uostamiesčio gyventojai taip pat atsiskaito už turtinį vienetą, bet per metus turi sumokėti 43 eurus. Neringoje, kur taikoma ta pati apmokestinimo sistema, rinkliava sudaro dar daugiau – 52,5 euro, Telšiuose – 63 eurus, o Druskininkų kurorte – net 68 eurus per metus. Žinia, kitos savivaldybės taiko kitokią metodiką. Bet ir tai jų gyventojų negelbsti. Pavyzdžiui, Plungėje, kur atliekų tvarkymo mokestis skaičiuojamas nuo gyventojų skaičiaus, du žmonės per metus sumoka 56,4 euro, keturių asmenų šeima – 82,8 euro. Kretingiškiai taip pat taiko šią metodiką ir už du asmenis moka 58 eurus per metus vietinės rinkliavos. Yra savivaldybių, kurios pasirinko mokėti už išvežtų konteinerių skaičių (po du eurus už konteinerį), bet Prienų gyventojai nesutaupo – per metus moka 66,5 euro arba Klaipėdos rajono gyventojai, taikantys tą pačią metodiką, bet už penkis kubinius metrus atliekų – 85 eurus.

Privatininkai stumia į nuostolius

Palangos savivaldybės meras nesiliauja džiūgauti, kad pavyko perimti iš privataus verslo įmonės šilumos ūkį. Šis žingsnis, politiko vertinimu, padėjo sutaupyti. „Net ir dabar, vertinant lenteles, kuriose atsispinti skirtingų įmonių įkainiai, akivaizdžiai matosi, jog privačios įmonės šildymo paslaugas teikia kur kas brangiau, – teigia, statistinius duomenis vertindamas, Š.Vaitkus. – Palanga kainų skirtumą pajuto per kelis mėnesius, o šiuo metu mes mokame maždaug 25 procentais pigiau už šilumą bei 15 procentų mažiau už karštą vandenį“.

Meras prisimena, kad ilgus metus pavyzdžiu palangiškiai laikė gretimą Kretingos rajoną, kurio gyventojai šildydavosi maždaug 30 procentų pigiau nei mūsų vartotojai, nusprendę šilumos ūkį perleisti į privataus verslo rankas. „O dabar, imant pavyzdžiu šiųmetį lapkritį, kainos akivaizdžiai naudingesnės Palangai, jos gyventojams, šilumos vartotojams – mes mokame mažiau nei kretingiškiai“, – džiūgauja Š.Vaitkus.

Kurorto vadovas primena, kad dabar, kai šilumos ūkis perimtas Savivaldybės žinion, jo išlaikymo kaštai yra didesni, bet vis tiek tai pasiteisina, atsiperka. Norintys patys įsitikinti, jog tai – tiesa, mero teigimu, gali apsilankyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos internetinėje svetainėje (www.regula.lt), kur pateikiama visos šalies įmonių statistika.

Taip pat skaitykite: