Pirminė gaisro „Palangos line“ kilimo priežastis – neteisėtai įrengtas židinys ir netinkama dūmtraukio izoliacija. V.Liaudanskio nuotr.
Žydrūnė Jankauskienė
Vėlų penktadienio vakarą gaisras kilo „Palangos lino“ pastate. Pranešta, jog dega balkonas. Kad gaisras bus tokio masto, niekas nesitikėjo. Iš tiesų liepsnojo dvylikaaukščio pastato palėpė. Ugnies malšinimas ir gaisro pasekmių likvidavimo darbai užtruko iki šeštadienio ryto.
Gaisras dvylikos aukštų pastate
Pranešimas apie gaisrą Vytauto gatvės 155 name gautas vasario 9 d., apie 22.45 val. Bendruoju pagalbos numeriu 112 skambinęs asmuo informavo, kad dega balkonas. Kadangi pastatas, kuriame kilo gaisras, gyvenamas (nors poilsio paskirties), dvylikos aukštų, į nelaimės vietą išsiųstos ugniagesių pajėgos ne tik iš Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, bet ir Kretingos bei Klaipėdos. Iš viso šiame gaisro gesinime dalyvavo šešios autocisternos. Mat, po penkių minučių atvykus pirmajam ugniagesių gelbėtojų ekipažui, tapo aišku, kad prireiks visų pajėgų: dvyliktame pastato aukšte atvira ugnimi degė ne tik balkonas, o ir pastato stogas. Pakilę iki gaisro apimtos pastato dalies pareigūnai konstatavo, jog du viršutiniai „Lino“ aukštai sklidini dūmų. Pranešama, kad penktadienio vakarą šiame name leido trisdešimt penki gyventojai. Jie nenukentėjo – ugniagesiai gelbėtojai paprašė juos išeiti iš pastato. Gaisro metu apdegė palėpė ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga. Iki trečiojo aukšto vandeniu buvo sulietos patalpos. Ugniagesių teigimu, gaisrą sutramdyti jiems pavyko maždaug 1.20 val., visiškai grėsmė likviduota apie trečią valandą, o patys pareigūnai pastate sukiojosi beveik iki šeštos ryto. Grįžo ir išaušus šeštadieniui, jog įsitikintų, kad ugnis neatsinaujino.
Židinių ar krosnių būti negali
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Vidmantas Jarulis sako, kad iš viso šiame gaisre dalyvavo vienuolika automobilių. „Ne visi jie – autocisternos. Į šį skaičių įsiskaičiuoja trys keltuvai, štabo automobilis ir dešimt tonų vandens gabenantis vandenvežis, – vardija ugniagesių gelbėtojų tarnybos vadovas. – Labiausiai nukentėjo viršutiniame pastato aukšte įrengti trys butai. Jie kol kas negyvenami. Likusioje pastato dalyje gaisro padarinių nebesijaučia. Tiesa, iki šiol dar neveikia liftai. Tačiau pastatą prižiūrinti įmonė daro viską, kad kokybiškos gyvenimo sąlygos būtų atkurtos“.
Pasak V.Jarulio, ugniagesiai iš viso nuardė maždaug du šimtus kvadratinių metrų stogo. Vandeniu sulietos žemiau esančios gyvenamosios patalpos. Palangos PGT viršininkas neabejoja, jog bendras šio gaisro padarinių nuostolis bus didelis. Kol kas lieka neįvardyta ir gaisro kilimo priežastis. „Šiuo metu gaisravietėje dirba ekspertai – išsikvietėme juos iš Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, – sako V.Jarulis. – Tačiau pirminė ir šiuo metu labiausiai tikėtina priežastis yra krosnių, kieto kuro katilų, židinių bei dūmtraukių naudojimo taisyklių pažeidimai. Viršutiniuose aukštuose būstus įsigijusieji buvo įsirengę židinius. Tai jie padarė neturėdami leidimo. Tokioje vietoje židinių statyti niekas nebūtų leidę. Juk šio pastato stogo konstrukcijos – medinės. Šįkart taip ir nutiko: kaip manome, nuo įkaitusio dūmtraukio ir netinkamos jo izoliacijos užsidegė pastogėje esančios medinės stogą laikančios dalys. Tačiau, kaip minėjau, tai – tik pirminė galima gaisro priežastis“.
Pirmiausia dingo elektra
Dienraštis „Klaipėda“ pranešė, jog pastogėje įrengtame bute gyvenantis dailininkas Tomas penktadienio vakare buvo namuose. Deja, savo drobių išsaugoti jaunam vyrui nepavyko. „Pastogėje įrengtame bute gyvenantis menininkas Tomas pasakojo vėlų šeštadienio vakarą pirmiausiai nustebęs, kad dingo elektra. Nuėjęs pažiūrėti į koridorių vyras pamatė iš palėpės besiveržiančią liepsną, žvilgtelėjęs per balkoną jis suprato, kad visas stogas apimtas liepsnos.
Jo kaimynė pirmiausiai išgirdo kažką smulkiai ir ritmingai barbenant į langą. Pradžioje pamanė, kad tai kruša, tačiau netrukus moteris suvokė, kad tokį garsą skleidė nuo stogo krentančios žiežirbos.
Kaimynai paskubėjo palikti savo namus, kurie iš ryto atrodė siaubingai: visur telkšojo balos, lubos įlūžusios, per jas ne tik sunkėsi vanduo, bet ir kyšojo nuodėguliai. Praktiškai visi namuose esantys daiktai permirko ir virto nebenaudojamomis šiukšlėmis.
Dailininkas teigė jam priklausančioje palėpėje laikęs drobes ir savo darbus, visa tai pražuvo liepsnose. Pasak jo, gaisras įsiplieskė virš kaimynės buto esančiame palėpėje įrengtame sandėliuke.
Jaunas vyras, kaip ir daugelis name buvusių žmonių, naktį praleido gretimame pastate, kur veikia viešbutis. Jis viliasi, kad patirtus nuostolius bent iš dalies atlygins draudimo bendrovė.
Savaitgalį pajūryje praleisti iš Vilniaus atvykę sutuoktiniai negalėjo prašytis į viešbutį, nes atsivežė su savimi šuniuką. Sutuoktiniai iki gilios nakties savo automobilyje stebėjo, kaip gausios ugniagesių pajėgos gesina gaisrą. Tik paryčiais jie grįžo į gaisro nuniokotame pastate esantį savo butą ir miegojo nešildomame būste. Ryte sutuoktiniai susipakavo daiktus, apžiūrėjo namus, suprato, kad didesnio nuostolio jiems nepadaryta ir susiruošė namo į Vilnių.
„Matėme, kad vanduo prasisunkė per tualeto ir koridoriaus lubas, bet čia veikti nėra ko – elektros nėra, butas nešildomas“, – „Klaipėdos“ žurnalistams sakė gyventojai.
