Milda su Dovydu ant kelionėje dviračiais nuo Palangos iki Indonezijos ketina praleisti pusantrų metų. Asmeninio albumo nuotr.
Eglė Jūraitė
„Net nežinia kada užgimė noras pamatyti ir pažinti pasaulį važiuojant dviračiu. Vieną dieną, palikę savo namus ir karjeras Londone, išvykome dviračiais per Europą ir Aziją pusiaujo link. Niekada net nesvarstėme kitokios transporto priemonės tokiai kelionei. O dabar, praėjus jau dešimčiai mėnesių, atkeliavome į Indiją, iš kur ir siunčiame šilčiausius linkėjimus pajūriui ir visai Lietuvai“, – „Vakarinei Palangai“ iš tolimojo krašto žinute parašė palangiškė Milda.
Iš Palangos kilusi Milda Tamašauskaitė ir klaipėdietis Dovydas Urbonas susipažino Londone. „Abu esame pajūrio vaikai. Dovydas užaugo Klaipėdoje, besikarstydamas uosto tvoromis, o aš – Palangoje tarp aukštų siūbuojančių pušų. Ir nors abu esame iš pajūrio, susitikome tik prieš septynerius metus Londone. Čia atsidūrėme neatsitiktinai. Dovydas, jau baigęs juvelyrikos studijas Lietuvoje, atvyko į Anglijos sostinę tobulintis šioje srityje ir mokytis senosios juvelyrikos. Aš į Londoną atvažiavau iškart baigusi mokyklą studijuoti juvelyrikos universitete. Po pirmojo mūsų susitikimo taip ir tyrinėjame pasaulį kartu“, – savo tinklaraštyje rašo Milda.
Dviračius abu prisijaukino Londone. Dovydas buvo drąsesnis ir nėrė tiesiai į sostinės gatves. Milda iš pradžių tik savaitgaliais grožėdavosi parkais nuo dviračio sėdynės. Tačiau labai greitai dviratis jaunuoliams tapo puiki transporto priemonė milžiniškame didmiestyje.Kai pavargdavo nuo automobilių ir žmonių gausos, dviračiais lėkdavo į užmiestį. Ilgainiui kelionės tapo ne tik dažnesnės, bet ir ilgesnės. Lietuviai ėmė tyrinėti vis tolimesnius Anglijos kampelius.
„Net nežinia kada užgimė noras pamatyti ir pažinti pasaulį važiuojant dviračiu. Niekada net nesvarstėme kitokios transporto priemonės tokiai kelionei. Tačiau tokios ilgos kelionės atrodydavo kaip išrinktųjų privilegija – juk neturime tiek pinigų, tiek laiko, negalime palikti darbų. Atsirasdavo šimtas ir viena priežastis, kodėl to negalime daryti. Kol galiausiai vieną dieną supratome, kad patys kuriame galimybes ir viskas yra įmanoma, jeigu tikslingai eini savo svajonių link, – rašė Milda. –O svajonė mūsų paprasta – pažinti mus supantį pasaulį. Galybė žmonių gyvena užsidarę ne tik savo namuose, bet ir savo galvose, bijodami visko, kas jiems nepažįstama. Mes norime viską pamatyti ir patirti patys. Patys pamatyti, kur Stambule prie milžiniško sąsiaurio susitinka du žemynai – Europa ir Azija. Patys užuosti įvairiausius margaspalvius prieskonius šimtmečius skaičiuojančiuose Šilko kelio turguose. Patys paragauti ne tik gerai pažįstamų kaimyninių šalių valgių, bet ir tolimų šalių prisirpusius, sultimis trykštančius egzotinius vaisius. Patys išgirsti tolimų vandenynų garsų ošimą ir nesibaigiantį Indijos miestų šurmulį. Pajusti Himalajų atšiaurius vėjus ir Indonezijos kaitrią, spiginančią saulę“.
Kaip teigia keliautojai, tikslaus maršruto ji neturi. „Pradėjome nuo Baltijos jūros Palangoje, per Rytų Europą ir Aziją pusiaujo link. Kur atsidursime, tiksliai nežinom, bet nesukam sau dėl to galvos. Daug svarbiau, kad mėgaujamės tuo, ką darome, ten, kur esame“, – teigia mūsų jaunieji pajūriečiai.
Jų pusantrų metų truksiančios kelionės maršrutas driekiasi per Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Iraną, Turkmenistaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgizstaną, Kiniją, Pakistaną, Indiją, Nepalą, Birmą, Tailandą, Malaiziją ir baigsis prie Pusiaujo Monumento Bondžol (Bonjol) Indonezijoje. Pažinti pasaulio dviračiais Milda ir Dovydas išmynė praėjusių metų balandžio pabaigoje, namo sugrįžti jie planuoja šių metų pabaigoje.
Savo įspūdžius jaunuoliai fiksuoja facebooke, instagrame bei internetiniame puslapyje http://www.dabarmesminam.com
