Laisvosios rinkos instituto ekspertai: Savivaldybės administracija galėtų atsisakyti jai priklausančių laidojimo namų

33

Lygiai prieš šešerius metus, 2013 – ųjų spalio 22 d., rekonstruoti Palangos laidojimo namai buvo pašventinti. „V.P.“ nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Kaip skelbiama Laisvosios rinkos instituto pranešime spaudai, Palangos savivaldybė šiemet užima 5-8 vietas mažųjų savivaldybių indekse (63 balai iš 100). Ji šias vietas dalinasi su Marijampolės, Panevėžio ir Šilutės rajonų savivaldybėmis. Aukštą poziciją labiausiai lėmė puikiai įvertinta „Transporto“ sritis, geri „Investicijų ir plėtros” rodikliai. Šlubavo „Komunalinio ūkio”, „Biudžeto“, „Turto valdymo“ vertinimai. Palanga yra kurortinis miestas ir tai atsispindi ekonominiuose rodikliuose. Tai viena iš devynių mažųjų savivaldybių, kuriose stebėtas teigiamas migracijos saldo (2,3 proc. nuo gyventojų skaičiaus).
Be to, Palangoje išduota daugiausiai statybos leidimų (17/1000 gyv., palyginti su 5,3 vidurkiu). Palangoje materialinių investicijų 2017 m., palyginti su 2016 m., išaugo 34,6 proc. – nuo 36,8 iki 49,5 mln. eurų. Vienam gyventojui teko 3 191 euras materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai). Tiesioginių užsienio investicijų 2017 m. padaugėjo 4,7 proc. nuo 35,1 iki 36,8 mln. eurų. Vienam gyventojui jų teko 2 391 euras (vidurkis – 1 251 euras).
Ekonominio aktyvumo rodikliai buvo tarp aukščiausių (geresni buvo tik Neringoje): tūkstančiui gyventojų teko 49,5 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 159,8 verslo liudijimai (vidurkis – 41).
Puikus „Transporto“ srities įvertinimas – vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių aukštą Palangos poziciją mažųjų savivaldybių indekse. 2018 m. visus keleivių vežimo maršrutus Palangoje aptarnavo privatūs vežėjai, šiems maršrutams buvo skelbti vieši konkursai.
„Mokesčių” srityje gerai vertinama tai, kad pagrindinis 0,5 proc. nekilnojamo turto tarifas buvo mažesnis už vidutinį (0,7 proc.). Vidutinis žemės mokesčio tarifas taip pat buvo vienas žemiausių – 0,27 proc., kai vidurkis tarp mažųjų savivaldybių siekė 0,98 proc.
Dar aukštesnio įvertinimo „Mokesčių” srityje neleido pasiekti verslo liudijimų kaina, kuri sudarė 215 eurų ir buvo didesnė už vidutinę (96 eurus).
„Kalbant apie „Turto valdymo” sritį, Savivaldybės administracija galėtų atsisakyti jai priklausančių laidojimo namų. Ši paslauga nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis ir nėra skirta tenkinti bendriesiems gyventojų interesams, todėl savivaldybių valdomos įmonės tokių veiklų vykdymo turėtų atsisakyti“, – nurodo Laisvosios rinkos instituto ekspertai.
Savivaldybė turi vienus geriausių ekonominio aktyvumo rodiklių, tad vargu ar rinkoje neatsirastų šių paslaugų tiekėjų. Savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 6 919 kv. m pastatų ir patalpų ploto (vidurkis – 5 258 kv. m). Iš viso turimo turto numatyta privatizuoti tik 0,4 proc. (vidutiniškai – 5,9 proc.). Pagerinusi „Biudžeto” ir „Turto valdymo” sričių rodiklius savivaldybė galėtų užimti aukštesnę vietą. Ekspertai teigia, kad reikėtų atpiginti Savivaldybės administracijos išlaikymą, kuris sudaro 13,4 proc. išlaidų (vidurkis – 8 proc.).
Savivaldybės skola siekė 26,4 proc. biudžeto (vidurkis – 25,8 proc.), skola mažėjo 3,6 proc. – mažiau nei vidutiniškai (5,9 proc. p.). Prastai vertinama ir tai, kad Savivaldybė vidaus sandorių sudarė net už 24 mln. eurų, daugiausiai tarp mažųjų savivaldybių. 2016 m. vidaus sandorių Savivaldybėje išvis nebuvo įvykdyta.

„V.P.“ inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia