Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai pastebimai keičiasi, o rinkoje atsiranda vis daugiau sveikatai palankesnių produktų – be dirbtinių priedų ir pridėtinio cukraus. Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta apžvelgia šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vyraujančias mitybos tendencijas.
Pridėtinio cukraus atsisakymas
Daug mokslininkų kalba apie pridėtinio cukraus daromą žalą žmogaus organizmui, sukeliamas lėtines ligas ir ilgalaikes pasekmes, todėl populiarėja tendencija prieš renkantis maisto produktus atidžiau įvertinti jų sudėtį, o namuose esančias cukrines palikti tuščias.
Didelius pridėtinio cukraus kiekius galima aptikti net ir iš pažiūros nesaldžiuose produktuose. Jis dedamas ne tik į saldėsius, bet ir į produktus, kuriuos valgydami net neįtariame, kad jie gali būti papildomai pasaldinti. Pridėtinio cukraus gausu įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose, padažuose, duonoje, jogurtuose, konservuotose daržovėse ir kituose iš pažiūros nekaltuose produktuose.
„Kiekvienam žmogui turėtų rūpėti suvalgomų sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus kiekiai. Tai yra priedai, kuriuos būtina riboti, jeigu bėgant metams norima išlikti sveikam. Taip pat reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir į suvartojamą druskos kiekį. Kartu su pridėtiniu cukrumi šie dalykai sveikatai yra tikrai nepalankūs“, – pataria mitybos specialistas A. Sujeta.
Visgi nepatariama nukrypti į kraštutinumus. Vengti maisto, kuriame yra natūralaus cukraus, ne tik nerekomenduojama – tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai.
„Visiškai atsikratyti cukraus būtų žalinga sveikatai, nes vartodami tokius produktus, kurių sudėtyje natūraliai randame cukraus, gauname reikalingus vitaminus, skaidulas ir kitas naudingas medžiagas. Tačiau pabrėžiu, kad pridėtinio cukraus vengti labai teisinga – jo atsisakymas yra pilnai pateisinamas ir reikalingas“, – sako A. Sujeta.
Maistas be dirbtinių priedų
Kita tendencija, šiuo metu populiarėjanti Lietuvoje, – organinis, natūraliai užaugintas maistas. Priežasčių rinktis natūralų maistą ilgai ieškoti nereikia – organinis maistas turi daugiau sveikatai naudingų medžiagų, jame nėra sveikatai nepalankių komponentų, kurie gali sukelti neigiamų organizmo reakcijų.
„Vykdoma vis daugiau tyrimų, kurie atskleidžia, kad maistas su dirbtiniais priedais sukelia alergines reakcijas, nutukimą, astmą, širdies ir kitas ligas. Todėl natūralu, kad žmonės atsigręžia į sveikatai palankius produktus, šiuo atveju – organinį maistą, kuriame daug mažiau organizmui žalingų medžiagų bei daug daugiau vitaminų ir mineralų“, – kalba mitybos specialistas.
Maistas su probiotikais ir prebiotikais
Tyrimai įrodo, kad probiotikai yra susiję su teigiama imuniteto, virškinimo sistemos veikla, lėtinių ligų progresavimo stabdymu, organizmui reikalingų medžiagų įsisavinimu ir kitų organizmo funkcijų gerinimu. Taigi žmonės vis aktyviau stengiasi į savo maisto racioną įtraukti tokių produktų, kuriuose būtų apstu gerųjų bakterijų – fermentuotus pieno produktus, raugintas daržoves ir netgi fermentuotus gėrimus.
Visgi sveikos mitybos specialistai primena, kad derėtų dėmesį atkreipti ir į prebiotikus – medžiagas, kurios reikalingos probiotikams daugintis. Jie žarnyne sukuria palankią ir ilgalaikę terpę gerosioms bakterijoms. Prebiotikų gausa pasižymi svogūnai, avižos, porai, obuoliai, kukurūzai, graikiniai riešutai, raudonieji lęšiai ir netgi juodasis šokoladas.
Protarpinis badavimas
Toks sparčiai populiarėjantis periodiškas kalorijų apribojimas yra pakankamai saugus būdas mesti svorį ar palaikyti sveikatos būklę. Dažniausiai nevalgoma yra po 12, 14 ar 16 valandų – atsisakoma pusryčių arba vakarienės. Protarpiškai badauti galima ir keletą dienų per savaitę, o kitomis maitintis įprastai. Badavimo laikotarpiu ne tik „dega“ riebalai, bet ir suaktyvėja imuninės sistemos veikla, sparčiau atsinaujina ląstelės.
Anot specialistų, lengviau atsisakyti pusryčių nei vakarienės. Jei turite tradiciją vakarieniauti su šeima, jos nelaužykite, verčiau tuščiu skrandžiu išskubėkite į darbą. Visgi tokios dietos laikytis nerekomenduojama nėščiosioms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu, skydliaukės, širdies kraujagyslių ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, jei turite skydliaukės sutrikimų, endrokrinologas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame mieste atsakys į rūpimus klausimus dėl mitybos, pasidalins rekomendacijomis, lygiai tas pats su kitais sutrikimais – būtinai tarkitės su savo srities profesionalais.
Mėsos atsisakymas ir pakaitalų ieškojimas
Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių atsisako gyvulinės kilmės produktų – parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau mėsos ir pieno produktų pakaitalų. Visgi sveikos gyvensenos specialistas primena, kad, iškeitus gyvulinės kilmės produktus į augalinės, tinkamai subalansuoti mitybą gali prireikti daugiau pastangų.
„Mėsos produktų atsisakymas reikalauja juos pakeisti į kažką kito. Gyvulinės kilmės maistas –vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Pakeičiant mėsą į augalinės kilmės produktus, svarbiausia suvokti, kad reikės daug labiau pasistengti, kad gautum visą organizmui reikalingą baltymų kiekį. Augalinės kilmės baltymus organizmas įsisavina daug sunkiau, todėl ir suvalgyti jų reikės daugiau. Taip pat, atsisakius mėsos, patariama vartoti ir įvairius maisto papildus, vitaminus, kurie padėtų palaikyti normalią organizmo veiklą“, – perspėja A. Sujeta.
Anot specialisto, ir augalinis pienas dažnai neturi tiek daug gerų savybių, kaip gali atrodyti. Naudojant tokį pieną reikėtų atkreipti dėmesį, kiek procentų sudaro riešutai ar kitos medžiagos, iš kurių jis yra pagamintas. Didžiausias pliusas – augalinis pienas yra žymiai mažiau kaloringas nei įprastas.
Poveikio iš karto galime ir nepajusti
Anot mitybos specialisto, žmogaus kūnas – neįtikėtinai kompleksiškas. Jeigu nesirūpiname savo mityba šiandien – neigiamų pasekmių iš karto nepajusime, tačiau netinkamos mitybos poveikis gali pasireikšti po kurio laiko.
,,Jauno amžiaus žmonių organizmai puikiai veikia, tad nenuostabu, kad net ir prastai maitinantis šalutinis poveikis nėra jaučiamas. Tokios mitybos padariniai pasireiškia po kelerių metų ar netgi dar vėliau. Jeigu manote, kad jaučiatės gerai valgydami bet ką, pabandykite subalansuoti mitybą – pasijusite dar geriau. Anksčiau ar vėliau dėl netinkamos mitybos organizmo mechanizmas pradeda byrėti“, – sako mitybos specialistas.
„V.P.“ inf.
Produktai, kuriuose gausu prebiotikų
Rekomenduojama, kad su maistu gautume bent penkis gramus prebiotikų per dieną. Kokie produktai jų turi daug? Kaip pastebėsite, tai augaliniai produktai, tad tiks ir vegetarams, ir veganams, ir žaliavalgiams, ir visavalgiams.
Bananai
Tai skaniausias prebiotikų šaltinis. Ypač daug šių gerųjų bakterijų maitintojų yra ne visiškai sunokusiuose bananuose (kietesniuose, turinčiuose vos žalsvą atspalvį). Valgykite vienus ar su graikišku jogurtu, taip pat galite supjaustyti riekelėmis ir valgyti su riešutų sviestu. Labai skanu sutrinti vaisių kokteilių iš bananų, špinatų, šlakelio vandens ir uogų.
Šparagai ir smidrai
Šparagai ir smidrai, ypač žali, turtingi prebiotikų. Tiesa, prie žalių šparagų ar smidrų skonio reikia priprasti, o jei tokie nepatinka, galite vos vos pagarinti – tuomet bus minkštesni, bet išsaugos traškumą ir didžiąją dalį prebiotikų. Šios daržovės labai tinka su salotomis, įvairiais padažais, sumuštiniais ar troškiniais.
Česnakai
Prebiotikų, deja, daugiausia yra termiškai neapdorotuose česnakuose. Jie nuo seno žinomi ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Galite įtrinti jų į skrebutį, smulkiai sukapoti ir pagaminti pagardą arba šiek tiek česnako įdėti į salotas. Valgyti keptą duoną nėra sveika, bet jei patieksite su šviežiu kapotu česnaku, bent šiokios tokios naudos gausite.
Svogūnai
Tiek žaliuose, tiek keptuose ar garintuose, tiek įprastuose baltuose, tiek mėlynuose (violetiniuose) svogūnuose gausu prebiotikų. Yra „n“ būdų, kaip skaniai patiekti svogūnus ir kur jų galima įtraukti. Jie tinka prie salotų, garnyrų, jūros gėrybių, pupelių, omleto ar kiaušinienės, mėsos patiekalų, troškinių. Svogūnai taip pat yra gausūs vitaminų ir mikroelementų.
Porai
Porų galima įtraukti į daugybę patiekalų – salotų, makaronų, garnyrų, sriubų. Porai turi daug prebiotikų, svarbiausia juos valgyti žalius – jei yra termiškai apdorojamos, šios daržovės praranda dalį prebiotikų. Porai – tarsi skanesnė svogūnų versija. Juose taip pat yra vitaminų C ir K.
Kviečių sėlenos
Termiškai neapdorotos kviečių sėlenos yra dar vienas prebiotikų šaltinis. Šias sėlenas galite pilti į pusryčių dribsnius ar košes, graikišką jogurtą arba sutrinti kartu su vaisiais ir daržovėmis ir pasiruošti skanų sveiką glotnutį. Daug sėlenų nereikia – pakaks poros arbatinių šaukštelių.