Butkų Juzė – pirmasis Palangos bibliotekos vedėjas ir kultūrinio gyvenimo puoselėtojas

50

Poetas, dramaturgas, žurnalistas ir pedagogas mūsų bibliotekai vadovavo maždaug prieš 85 metus. Butkų Juzė (tikrasis vardas – Juozas Butkus) į istorijos metraščius įėjo kaip poetas, žurnalistas, dramaturgas, pedagogas ir bibliotekininkas. Kadangi jis tapo pirmuoju Palangos bibliotekos vadovu, daugiausiai ir išsamiausiai apie Butkų Juzės gyvenimą, jo darbus gali papasakoti bibliotekininkai.


Ankstyvos gyvenimo paieškos
J.Butkus gimė 1893 metų liepos 21-ąją Pažvelsio kaime (tuomečiame Kulių valsčiuje, Kretingos rajone). Jis buvo neturtingų valstiečių vaikas. Tad vos sulaukęs penkiolikos jaunuolis leidosi į mokslo, amato paieškas: per Palangą išvyko į Liepoją, kur mokėsi batsiuvystės.
„Grįžęs į tėviškę per metus baigė Gargždų pradžios mokyklą. Vėl nuvažiavęs Liepojon dirbo batsiuviu, tuo pat metu savarankiškai mokėsi, įsijungė į artistų būrelio veiklą, parašė pirmuosius eilėraščius, – rašoma Palangos viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje. – 1911 m. jis įstojo į Telšių gimnazijos 5-ąją klasę, įsitraukė į visuomeninę veiklą: buvo aušrininkų būrelio narys, mokykloje rengė lietuviškus vaidinimus, leido moksleivių laikraštėlius“.
Besimokydamas J.Butkus sunkiai susirgo – paralyžius pakenkė kojas ir kalbą. Po poros metų gydymo kojos sustiprėjo, bet kalba visam laikui liko neaiški. Pirmojo pasaulinio karo metu Voroneže jis lankė lietuvių gimnaziją, o 1917 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, tačiau Maskvoje ilgai neužsibuvo. Pusmetį praleido Petrograde. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Čia vėl įsitraukė į visuomeninį darbą. Už tai 1918 m. rudenį vokiečių valdžia jį areštavo ir uždarė į Kauno kalėjimą. 1919 m. įstojo į Berlyno universitetą, 1922 m. persikėlė į Jenos (Vokietija) universitetą, kurį baigė 1924 m., parašęs diplominį darbą apie senovės tikybos liekanas lietuvių dainose. Tuo pat metu daug keliavo po Austriją, Italiją, Skandinaviją. Išvykęs į JAV gyveno Niujorke ir Čikagoje, dirbo alaus darykloje.

Butkų Juzė (dešinėje) buvo eruditas, bet paprastas, nuoširdus, žemaitiško būdo. Apie save sakydavo: „Aš esu paprastas kaimo dainius“. Gyvenimas nelepino, bet jis sugebėjo išlikti optimistas, nepriklausomas, šmaikštus ir linksmas. Nuotraukoje – su Augustu Joniku


Filosofijos mokslų daktaras – kalinys
Palangos bibliotekos duomenimis, Jenos (Vokietija) universitetą J.Butkus baigė įgijęs filosofijos mokslo daktaro laipsnį. Tais pačiais universiteto baigimo metais (1924 m.) jis mokytojavo Palangoje, Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1925 m. Palangoje įvyko Butkų Juzės poezijos vakaras. Butkų Juzė buvo vienas iš Palangos mokyklos organizatorių ir pirmųjų mokytojų. Vėliau išvykęs į Ameriką, vyras ne tik uždarbiavo dirbdamas darbininku, o ir vertėsi žurnalistika.
1926 m. sugrįžęs į Lietuvą mokytojavo Tauragės komercinėje mokykloje, organizavo Dionizo Poškos liaudies universitetą, bet po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dėl prokomunistinių pažiūrų buvo suimtas ir išvežtas į Varnių koncentracijos stovyklą, kur kalėjo beveik dvejus metus.
Negalėdamas gauti darbo mokyklose, ėmė ūkininkauti Aukštkalviuose prie Kartenos, tačiau skolos privertė ieškoti kito darbo, todėl įsidarbino Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje korektoriumi, redagavo laikraštį „Darbininkų balsas“, bendradarbiavo kituose leidiniuose. 1927 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Ukmergės lenkų gimnazijoje. 1933 m. Kretingoje įsteigė pirmąją spaustuvę „Inkaras“, kurioje buvo leidžiamas savaitraštis „Savaitė“, etiketės, blankai. Jis suorganizavo literatų-artistų grupę, važinėjo po Žemaitiją, pats režisavo, vaidino.

Butkų Juzė, išėjęs iš Varnių koncentracijos stovyklos. Nuotraukos iš istorinių archyvų



Dar kartą – į Palangą
Vėl į Palangą 44-erių J.Butkus sugrįžo 1937-aisiais. Nuo tų metų balandžio 1 d. iki 1940 m. rugsėjo 21 d. Butkų Juzė buvo Palangos valstybinės viešosios bibliotekos vedėjas.
„Apie Butkų Juzės veiklą Palangos bibliotekoje išlikę mažai žinių, — skelbia vietos bibliotekininkai. — Jis neapsiribojo vien darbu bibliotekos patalpose – kūrė, parengė spaudai eilėraščių rinkinius „Vyrai ir mergos“ bei vaikams „Baltijos žirgeliai“, apysakų bei padavimų rinkinį „Ką šneka Baltijos bangos“, rengė spaudai dramą apie žvejų gyvenimą“.
Taip pat yra žinoma, kad Butkų Juzė siekė pakelti kultūros lygį Palangoje – rengė spektaklius, literatūros vakarus. Dirbdamas bibliotekos vedėju Palangoje pastatė savo dramos kūrinius „Vargūna“, „Pensininkas Melchijoras Plutelė Palangoje“. Nemaža jo kūrinių skirta Palangai. Kurorte Butkų Juzė buvo įkūręs knygynėlį. Apie jo organizuotą žemaičių rašytojų vakarą pasakoja to meto spauda. 1939 m. Kurhauzo salėje vyko literatūros vakaras, į kurį buvo pakviesti rašytojai F. Neveravičius, G. Tulauskaitė, S. Anglickis, S. Santvaras, P. Orintaitė, P. Genys. Vakare dalyvavo ir tuo metu Palangoje atostogavę rašytojai. Žemaitiškai savo eilėraščius skaitė Butkų Juzė, S. Anglickis, P. Genys, juos publika labai šiltai sutiko.
Per visą savo gyvenimą Butkų Juzė neturėjo nuolatinio darbo ir gyvenamosios vietos. Jo darbų skalė ir geografinė gyvenamoji erdvė labai plati. Mokėjo vokiečių, rusų kalbas, išvertė keletą J. V. Gėtės, L. Tolstojaus kūrinių. Buvo žemaitis, mokėjo žemaitiškai ir tuo didžiavosi. Yra parašęs žemaitiškų kūrinėlių. Butkų Juzė buvo eruditas, bet paprastas, nuoširdus, žemaitiško būdo. Apie save sakydavo: „Aš esu paprastas kaimo dainius“. Gyvenimas nelepino, bet jis sugebėjo išlikti optimistas, nepriklausomas, šmaikštus ir linksmas.


Kūryba – neišsemiama
Dar kartą į naujo gyvenimo paieškas J.Butkus leidosi 1940 m. – metams įsidarbino mokytoju Prienų gimnazijoje. 1943 m. poetas apsigyveno Telšiuose, čia dirbo dramos teatro direktoriumi. 1945 m. pavasarį žemaičių „Alkos“ muziejaus vedėjas P. Genys buvo atleistas iš pareigų, vietoj jo muziejaus direktoriumi paskirtas Butkų Juzė. Tuo pat metu jis dėstė Klaipėdos mokytojų institute ir Telšiuose vaikus mokė vokiečių kalbos.
Poetas buvo Lietuvių rašytojų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (1930) narys, leido ir redagavo rankraštinį laikraštėlį „Upelis“, laikraštį „Savaitė“. Nuo 1911 m. jis bendradarbiavo spaudoje: „Aušrinėje“, „Dienovidyje“, „Jaunime“, „Keturiuose vėjuose“, „Klaipėdos žiniose“, „Kultūroje“, „Laisvėje“, „Lietuvos žiniose“, „Trečiame fronte“, „Vilnyje“, “Žemaityje“. Po publikacijomis pasirašinėjo Butkų Juzės ir kitokiais slapyvardžiais.
Išleisti Butkų Juzės poezijos rinkiniai „Žemės liepsna“ (1920), „Verkiančios rožės“ (1921), „Paparčio žiedas“ (1923), „Darbas ir prakaitas“ (1928). Jis parašė apybraižų, feljetonų, mėgėjų scenai skirtų vaizdelių: „Užsipelnė diplomą“ (1916), „Palaidūnas“ (1925), inscenizuotą pasaką „Audronė“ (1927–1928 „Kultūroje“) ir kt. Jo kūriniai išleisti užsienyje, nes nepriklausomoje Lietuvoje jo kūryba nebuvo leidžiama. Poetui mirus, išleista: „Eilėraščiai“ (1953), „Raštai“ (1954), „Rinktinė“ (1962). Dalis kūrybos neskelbta.

Išleisti Butkų Juzės poezijos rinkiniai „Žemės liepsna“ (1920), „Verkiančios rožės“ (1921), „Paparčio žiedas“ (1923), „Darbas ir prakaitas“ (1928).

Butkų Juzės mirtis buvo netikėta. Poetas mirė nesulaukęs 54-erių – 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Amžino poilsio J.Butkus atgulė Telšiuose.


Rengiant publikaciją pasinaudota Palangos viešosios bibliotekos (http://palangamvb.lt) ir Palangos kultūros centro (www.palangoskulturoscentras.lt) medžiaga.

Projektą „Asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, veikla bei kūryba Lietuvos pajūrio kurortuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia