Vakar Palangą pasiekė dar vienas rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ diplomas, liudijantis apie tai, jog kurortas gali didžiuotis dar vienu neįprastu pasiekimu – birželio pirmąją šventėje „Myliu Palangą“ nuo Jūros tilto į dangų vienu metu buvo paleisti 2129 pašto balandžiai. Tai ne vienintelis rekordas, fiksuotas Palangoje.

Meilė balandžiams
Vienu metu paleisti į dangų per du tūkstančius balandžių – tai palangiškio šių sparnuočių mylėtojo Reinoldo Liaudansko sumanymas.
Visai neseniai pripažinimo sulaukė ir jam priklausanti didžiausia šalyje balandžių skulptūrėlių kolekcija. Agentūra „Factum“ įregistravo 250 balandžių skulptūrėlių, nors jų balandininkas turi perpus daugiau. R. Liaudanskas agentūrai pristatė 3 unikaliausias savo skulptūrėles. Didžiausia – 2,12 kilogramo svorio, ji pagaminta Vokietijoje iš itališko porceliano. Mažiausia – 38 gramų alavo skulptūrėlė. Seniausia – 1895 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminta skulptūrėlė.
Pasak R. Liaudansko, mintį siekti rekordo mestelėjo žinomas Palangos menininkas Vytautas Kusas, kuriam taip pat priklauso ne vienas rekordas.

Giliausias mineralinio vandens gręžinys
Pastaruoju metu Palanga rekordus demonstruoja vieną po kito.
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamuoju mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, prieš keletą savaičių, spalio 14 d., oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje. Pakutinįsyk paskanauti mineralinio vandens iš vietos telkinio galėjome tik praėjusiame amžiuje.
Gręžiniui įrengti prireikė metų, į jį investuota 200 tūkstančių eurų. Gręžinio gylis – 570 metrų. Geologų teigimu, šiuo metu tai yra giliausias sveikatinimo paslaugoms naudojamas mineralinio vandens gręžinys Lietuvoje. Anot gręžinį kartu su kolegomis įrengusio hidrogeologo Neringo Šeirio, šis 570 m gylio gręžinys svarbus ne tik sanatorijai, bet ir visam Palangos miestui, kadangi tai gręžinys, įeinantis į kurorto mineralinio vandens telkinį, kuris buvo išžvalgytas ir įrengtas 1974 metais.
„Investuodami į šį gręžinį siekėme ne tik praplėsti mūsų sanatorijos procedūrų kiekį, bet ir grąžinti geriamą mineralinį į pajūrį. Palanga įgauna vis daugiau konkurencinių pranašumų prieš kitus kurortus. Turime ne tik pilnavertį sanatorinį gydymą, bet ir jūrą pašonėje“, – teigė „Gradiali“ direktorius Domas Dargis.
Tiesa, giliausias mineralini vandens gręžinys dar neįregistruotas „Factum“ agentūroje.

Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamuoju mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, prieš keletą savaičių, spalio 14 d., oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje. Gręžiniui įrengti prireikė metų, į jį investuota 200 tūkstančių eurų. Gręžinio gylis – 570 metrų. A.Kazlausko nuotr.

 

Didžiausias parašas
Rugsėjo 24 d. Palangai įteiktas Lietuvos rekordo diplomas, oficialiai patvirtinantis, kad kurorto koncertų salės fasadą puošiantis dainininko Stasio Povilaičio autografas yra didžiausias parašas šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo.
„Didžiausias parašas – 6,96 m ilgio, 1,19 m aukščio – dainininko, dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio parašas, puošiantis Palangos koncertų salės pastato išorę, atidengtas 2019 m. birželio 1 d. Kompoziciją „Autografas“ sukūrė skulptorius Romas Klimavičius ir architektė Gerda Antanaitytė“ – rašoma Lietuvos rekordą patvirtinančiame diplome, pasirašytame agentūros „Factum“ direktoriaus Vytauto Navaičio.
Kompozicija „Autografas“ Palangos koncertų salės fasadą papuoš, šio projekto sumanytojams laimėjus Palangos miesto savivaldybės paskelbtą S. Povilaičio vardo įamžinimo konkursą.
Įamžinti maestro atminimą kurorte buvo nuspręsta, kadangi S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su Palanga. Dainininkas ilgą laiką kurorte gyveno bei koncertavo, ypač daug jo koncertų buvo surengta anuometinėje Vasaros estradoje, kuri po rekonstrukcijos tapo moderni uždara Palangos koncertų salė. Tad maestro autografas, papuošęs būtent Koncertų salės fasadą, tarsi įprasmino Lietuvos estrados istoriją, S. Povilaičio ir šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.
Maestro parašas ant koncertų salės buvo atidengtas birželio 1- ąją.

Mažiausia lietuviška knyga
Kūrybingas rekordų „gamintojas“ ir sumanytojas yra palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas.
Vienas jų – mažiausia lietuviška knyga „Būsenos“. Rekordas užfiksuotas praėjusių metų pabaigoje. Menininko rankomis sukurta eilėraščių knyga – 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio ir 2,5 milimetrų storio.
60 puslapių knygelėje pateikiami 34 eilėraščiai V. Kuso. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Beje, knygos tiražas – 100 egzempliorių, jie turi valstybinį registracijos numerį.
„Knyga įrišta mano rankomis. Niekada darbo neskaičiuoju, skaičiuoju savo malonumą ir savęs įveikimą. Prieš keletą metų buvau išleidęs kiek didesnę knygą, tad, liaudiškai tariant, pats save ir „sumušiau“. Mano amžius jau gana solidus, bet dar matau ir šį tą sugebu. Tai tarsi atsipalaidavimas ir pabėgimas nuo bambėjimo“, – linksmai apie rekordinę knygą ir triūsą ją kuriant kalbėjo V. Kusas.
Paklaustas, ar ateityje Palanga gali tikėtis naujų rekordų, dailininkas užbėgti įvykiams už akių nenorėjo. Beje, jis priminė turįs vienintelį Lietuvoje Šunų muziejų. „Iš manęs neišpešite informacijos, ar ketinu pasikėsinti į kitus rekordus (juokiasi – autor. past.). Pasąmonėje tokių planų yra, bet niekada nešoku į viršų nieko nepadaręs. Kol kas mano paties šunų muziejus nėra įregistruotas. Jis – vienintelis Baltijos šalyse, neturintis analogų“, – teigė V. Kusas, kuris pasidžiaugė, kad Palanga, prie Savivaldybės pastato, priešais grojančius fontanus, turi ir vienintelę mini galeriją Lietuvoje.
Palangiškio menininkui Vytautui Kusui priklauso ir daugiau rekordų –mažiausias baldų komplektas (staliuko aukštis siekia 9 milimetrus, kėdės – 7 milimetrus), ilgiausia Lietuvoje miniatiūra, kurios ilgis siekia 10 metrų.

Kūrybingas rekordų „gamintojas“ ir sumanytojas yra palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Vienas jų – mažiausia lietuviška knyga „Būsenos“. Rekordas užfiksuotas praėjusių metų pabaigoje. Menininko rankomis sukurta eilėraščių knyga – 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio ir 2,5 milimetrų storio. „V.P.“ nuotr.

 

Gintariniai rekordai
Gražių rekordų Palangoje netrūko ir ankstesniais metais. Štai praėjusiais metais kurorto dvasią atspindėjo gintaro karoliai. Minint Lietuvos šimtmetį buvo suverti rekordiniai – net 314 metrų ilgio – Šimtmečio gintaro karoliai. Palangos gidų gildijos pirmininkė Angelė Martinkėnienė priminė, kad ilgą laiką Palanga didžiavosi turėdama didžiausią gintaro gabalą – „Saulės akmenį„, kuris sveria apie 3,5 kg. Pasak gidės, gintaro gabalas patenka tarp dešimties didžiausių Baltijos gintarų pasaulyje. „Turistai ne visada apie tai žino, bet kai pasakai, susidomi. Per apžvalgines ekskursijas matome ir Povilaičio autografą, ir Saulės akmenį, tad rekordus tikrai akcentuojame ir jai yra domimasi“, – sakė A. Martinkėnienė.

Minint Lietuvos šimtmetį buvo suverti rekordiniai – net 314 metrų ilgio – Šimtmečio gintaro karoliai.

 

Pristatė daug rekordų
Daug rekordų galėjome pamatyti paskutiniosios „Ilgojo stalo“ šventės metu. „Pristatydami kuo daugiau senų bei naujų Palangoje pasiektų rekordų, mes kartu parodysime kurorto ir jo gyventojų išskirtinumą. Juk kiekvienas rekordas yra susietas su konkrečia tema, amatu, vienaip ar kitaip atspindi kasdienį Palangos gyvenimą“, – tuomet sakė Nerijus Stasiulis, Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas.
Pirmieji rekordai palangiškius ir kurorto svečius pasitiko jau pačioje J. Basanavičiaus gatvės, kurioje ir vyko Stalo šventė, pradžioje – čia buvo eksponuojamas aukščiausias Lietuvoje stalas, kurio aukštis siekia 3,68 metro.
Pasigrožėję aukščiausiu stalu, šventės dalyviai pateko į savotišką gintaro karalystę – antruoju Lietuvos auksu vadinamu gintaru besididžiuojantys palangiškiai pristatė ne vieną su juo susijusį rekordą. J. Basanavičiaus gatvės pradžioje buvo eksponuojami ilgiausi šalyje gintariniai karoliai, greta puikavosi tautodailininko Alberto Bukausko sukurtas didžiausias šalyje, dviejų metrų aukščio gintarinis margutis bei to paties autoriaus žvejų pavydą kelianti didžiausia Lietuvoje, dviejų metrų ilgio gintarinė stinta, mažiausias, vos 10 milimetrų aukščio gintarinis staliukas, sukurtas menininko Lino Žulkaus.
Gintarines Palangos Kalėdas priminė tautodailininkė Jolantos Liutikienės vadovaujamų mažųjų palangiškių ir šventojiškių pradinukų suverta ilgiausia šalyje 20,5 metro ilgio gintarinė Kalėdų eglutės girlianda.

Kulinariniai rekordai  
Šventės „Palangos stalas“ metu būta ir kulinarinių rekordų. 2012 metais ant vientiso iešmo buvo iškeptas ilgiausias Lietuvoje 12 metrų ilgio šašlykas, kuriam prireikė 14 kilogramų kiaulienos sprandinės.
Taip pat galime prisiminti dar 2009 m. šioje šventėje iškeptą didžiausią šalyje picą, kurios skersmuo siekė 2,04 metro, o svėrė ji 34,5 kilogramo.

Sporto įdomybės
Sporto mėgėjai nepamiršta ir linijinių šokių Gineso rekordo, pasiektas festivalio „Sportas visiems“ metu, kuomet vienu metu Palangoje linijinius šokius vienoje linijoje šoko per 2700 žmonių.
Į paskutiniąją „Ilgojo stalo“ šventę buvo pakviestas 12 kartų pasaulio Gineso rekordininkas Antanas Kontrimas, jis buvo paprašytas atsivežti sunkiausią pasaulio dviratį, sveriantį 1,385 tonos. Šis dviratis buvo minamas siekiant naujo Gineso rekordo. Iki tol sunkiausias pasaulyje dviratis buvo mintas Islandijoje, jo svoris – 750 kilogramų.

„V.P.“ ir „Vakarų ekspreso“ inf.
Vakar Palangą pasiekė dar vienas rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ diplomas. „V.P.“ nuotr.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia