Kūrybinis džiaugsmas kitoje šviesoje: Gintaro muziejaus amuletų dirbtuvės

169
bty

Į išvažiuojamąsias dirbtuves susirinko Kretingos aklieji ir silpnaregiai. J. Paškevičiūtės nuotr.

Julija Paškevičiūtė

Šį rudenį startavo Palangos gintaro muziejaus rengiamos keramikos dirbtuvės akliesiems ir silpnaregiams. Vykdomas edukacinis projektas „Kitoje šviesoje: kūrybinės dirbtuvės akliesiems ir silpnaregiams LASS Žemaitijos filialuose“. Jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto vadovė – ilgametę patirtį šioje srityje turinti vyr. muziejininkė, projektų koordinatorė Regina Makauskienė. Dirbtuves užbaigs sukurtų darbelių paroda Palangos gintaro muziejuje, kuri bus atverta lapkričio 27 d.

Rengiamos išvažiuojamosios dirbtuvės
Lietuvos dailės muziejaus padalinio Palangos gintaro muziejaus specialistai didelį dėmesį skiria darbui su neįgaliaisiais, jau daugiau kaip 10 metų muziejus bendradarbiauja su Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centru. Tęstinės veiklos taikant įtraukiojo ugdymo metodus vykdomos nuo 2016 m., apima visą Žemaitijos regioną. 
LASS aklųjų ir silpnaregių bendruomenė jaučia didžiulį inkliuzinių veiklų poreikį, tačiau daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių atvykti patiems į Palangą yra per sudėtinga. Todėl muziejaus specialistai kartu su menininkais savo transportu vyksta į jų centrus. Pernai Palangos gintaro muziejaus išvažiuojamosios kūrybinės dirbtuvės ir neregių bei silpnaregių darbelių paroda pritraukė apie 230 dalyvių su regėjimo negaliomis, išvažiuojamosios kūrybinės dirbtuvės surengtos Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje, Šilutėje ir Palangoje.
Gintaro muziejus išleido taktilinių atvirukų komplektus, kurie buvo išdalinti Aklųjų ir silpnaregių centrams. Šiemet tikimasi panašaus dalyvių aktyvumo.

 

Aklųjų ir silpnaregių centre Klaipėdoje – susirinko gausus besidominčiųjų būrys. Praktinę keramikos dirbtuvių dalį vedė keramikos specialistė Živilė Malūkaitė. J. Paškevičiūtės nuotr.

Atkoduojama amuletuose užšifruotos reikšmes bei pasaulėžiūra
Gintaro muziejus regintiems lankytojams yra parengęs edukacinę programą „Interaktyvieji amuletai“. Tai išskirtinio dėmesio sulaukęs edukacinis užsiėmimas, kadangi jis leidžia išsamiau susipažinti su baltų kultūra ir gintaro reikšme neolito bei vėlesniais laikotarpiais bei patiems sukurti amuletą ant kartono. Šis užsiėmimas įtrauktas į Kultūros paso veiklas vyresniems moksleiviams.
Meninė raiška yra svarbi pasaulio suvokimo ugdymo ir patyrimo dalis, ypač reikalinga žmonėms, regintiems kitų pojūčių pagalba. Todėl nuspręsta modifikuoti šį užsiėmimą, pritaikant jį žmonėms su regėjimo negalia.
Kūrybinių dirbtuvių tema – keramikiniai amuletai pagal archeologinių gintaro skridinių pavyzdį. Teorinėje dalyje aiškintasi, kokie gintaro amuletai dirbdinti dar Akmens amžiuje, kokia buvo jų forma, ornamentika. Pristatyti ir šiuolaikiai interaktyvūs, t.y. pasukami amuletai (dizainerės Gražinos Eimanavičiūtės) bei šabloniniai amuletų ruošiniai. Su muziejaus specialistėmis stengtasi kartu atkoduoti amuletuose užšifruotas reikšmes bei pasaulėžiūrą. Vadovaujantis dailėtyrininkės, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro keramikos mokytojos bei asociacijos „Darnus menas“ direktorės Živilės Malūkaitės nurodymais, buvo vykdoma praktinė edukacinio užsiėmimo dalis: dalyviams paskirta užduotis patiems sukurti amuletą iš jaukios ir puikiai apčiuopiamos medžiagos – molio.

Amuletai dirbdinti pagal akmens amžiaus amuletų pavyzdį. J. Paškevičiūtės nuotr.

Molis – archaiška medžiaga, naudota paraleliai gintarui
Molis – archaiška ir ypač lanksti medžiaga, naudota paraleliai gintarui dar akmens amžiuje ir tinkama darbui net nematantiems žmonėms. Siekta, kad amuletas taptų skiriamasis neregio ženklas, nebūtinai skirtas nešioti ant kaklo ar kitaip puošti kūną. Jį bus galima tvirtinti prie drabužio, rankinės, puodelio, skėčio, rankšluosčio, ypač esant išvykoje, kai sunku atskirti savo daiktą.
Kiekvienas dalyvis pasidarė po keletą tokių amuletų–skiriamųjų ženklų. Vadovaujant dailininkei keramikei, iš molio buvo nulipdyti skridiniai ir juose įspausti pasirinkti senieji arba savo sukurti ženklai bei jų kombinacijos – ornamentai. Buvo pateikti šablonai, tačiau formą ir ornamentiką dalyviai rinkosi archaiškuosius pakoreguodami pagal savo sampratą. Vis dėlto rekomeduota universali visoms tautoms skridinio forma, reiškianti begalinį procesą, gyvybinę galią, dinamiką, galų gale – žemės diską ir pačią saulę. Be šių lipdinių, iš likusios medžiagos, visi vieni kitiems rutuliojo gintaro karoliukus, kuriuos vėliau bus galima suverti puošiant amuletus.

Skridinys simbolizuoja begalybę, kūrybines galias, dinamiką, žemės diską ir netgi saulę. R. Makauskienės nuotr.

 

Kiekvienas atskirs savo darbelį
Užsiėmimuose naudotas kelių spalvų molis: baltasis, gelsvas ir juodas, kurie išdegant sutvirtėja ir paryškėja. Todėl po užsiėmimo darbeliai išvežti tam, kad būtų išdegti keramikos krosnyje. Išdegti skridiniai bus dekoruoti gintaro vėrinukais ir keramika, pritaikyti nešioti ar kabinti. Šie darbai sužymėti tam tikrai įspaudais ir inicialais, kad juos atsiimant po išdegimo kiekvienas atskirtų savąjį. Amuletai buvo kuriami su dideliu entuziazmu, kai kurie savo darbą netgi lydėjo dainomis. Tikimasi, jog įkrauti gera nuotaika šie amuletai pradžiugins specialiai surengtos parodos lankytojus, o vėliau teiks malonių prisiminimų sugrįžę į autorių rankas.
Kaip ir pernai Palangos gintaro muziejuje planuojamas baigiamasis renginys su projekto dalyvių sukurtų darbų parodos atidarymu (lapkričio 27 d.). Ji numatoma kaip svetingumo diena visuomenei. Taip pat organizuojamas koncertas, kurį surengs Klaipėdos regiono aklųjų centrų meno kolektyvai. Dalinimasis gerąja patirtimi padeda įgyvendinti svarbiausius projekto tikslus: sudaryti galimybę neregiams jų gyvenamoje vietovėje vystyti meninės raiškos veiklas, pojūčiais pažinti muziejaus tematiką, archeologinius eksponatus. Tik pozicionuodamas save kaip muziejų be slenksčių Palangos gintaro muziejus tampa atviras įvairioms veiklos formoms su plataus spektro tikslinėmis grupėmis.

Užsiėmime sudalyvavo ir aklieji ir silpnaregiai iš Palangos sanatorijos „Pušynas“, juos vedė Gintaro muziejaus darbuotoja Miglė Jonaitienė. R. Makauskienės nuotr.

 

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia