Eglė Jūraitė

Kai šio savaitgalio dienomis vyksime į senąsias Palangos kapines, tikriausiai ne vienas prisiminsime greta jų buvusias senąsias balneologines purvo gydyklas. Prieš ketverius metus pranešusi, kad Palanga jau greit sulauks didžiausios savo istorijoje investicijos, tiek vietos valdžia, tiek gyventojai jos tebelaukia. O jau metus turėję veikti naujai pirmajame etape pastatyti didžiulio projekto pastatai taip ir liko tik makete. Kas nutiko? Pasirodo, ir atsakymą į šį klausimą surasti taip pat nėra paprasta.

 

Gydymui – vietiniai ištekliai
Kaip „Vakarinė Palanga“ rašė prieš ketverius metus, 2015 – ųjų birželio pradžioje, Palangos savivaldybės administracijoje buvo pristatytas sanatorinio komplekso architektūrinis projektas. Teigta, kad jis įsikurs buvusios Jūrininkų ligoninės gydyklos vietoje. Planuota, kad tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento duris atvers ne tik vandens pramogų objektai, bet ir purvo gydyklos, bus pastatyti keli gyvenamosios bei gydomosios paskirties pastatai sanatorijoje besigydantiems žmonėms. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus tuomet tikino, kad tai bus didžiausias sanatorinio gydymo kompleksas Palangoje. Žadėta, kad objektas bus pradėtas projektuoti jau 2015 – ųjų birželį.
Architektūrinį projektą tuomet visuomenei pristatė architektas Darius Jakubauskas ir dukterinės Šiaulių banko bendrovės „Minera“ direktorius Donatas Jurevičius.
„Kompleksas projektuojamas dėkingoje vietoje – į jį bus galima patekti ir iš Vytauto gatvės, ir iš Klaipėdos plento. Visa teritorija užima apie 7 hektarus, – pristatydamas būsimo objekto viziją tuomet kalbėjo architektas. – Gyvenamieji pastatai planuojami įvažiavimų pusėse, o viduryje įsikurs gydyklų ir sporto kompleksas. Visus šiuos statinius jungs dengtas pasažas. Tad sanatorijoje besigydantys žmonės iš vienos patalpos į kitą galės patekti vilkėdami chalatą“.
Tuomet D.Jakubauskas tikino, jog gydomąjį purvą sanatorija gabensis iš už 7-8 kilometrų esančio Pryšmančių karjero, kurį „Minera“ nusipirko. Mineralinis vanduo būtų išgaunamas iš keturių tuo metu nenaudojamų gręžinių, esančių būsimojo komplekso teritorijoje. Šis naujasis sanatorinis miestelis, anot architekto, bus patrauklus dar ir tuo, kad jis nuo jūros nutolęs vos per kilometrą. Be to, svečių teigimu, komplekse teikiamomis paslaugomis galės naudotis visi norintieji.

Buvusias purvo gydyklas mena tik archyvinės nuotraukos – pastatai buvo nugriauti, bet jų vietoje naujų nepastatyta. A.Ziabkaus nuotr.

„Eglė“ ir Palangoje
Paklaustas apie būsimos sanatorijos pavadinimą bendrovės, prieš ketverius metus vykusiame pristatyme „Minera“ direktorius atsakė, jog tai bus „Eglė“. Mat įmonė valdo ne vieną objektą tokiu pavadinimu Druskininkuose ir Birštone. Palygindami jau įgyvendintus, šiuo metu įgyvendinamus objektus ir būsimą projektą Palangoje, D.Jurevičius ir D.Jakubauskas tuomet sakė, kad mūsų mieste atsirasiąs kompleksas bus šiuolaikiškesnis, modernesnis ir patrauklesnis – čia bus panaudotos naujausios gydymo technologijos, kurių nei Druskininkų, nei Birštono „Eglėse“ nėra. Atitinkamai modernės būsiančios ir procedūrų paslaugos. Gydyklų korpuse planuojata įrengti patalpas druskų kambariui, kineziterapijai, fizioterapijai, purvo, perlinėms, mineralinėms vonioms, pramogų zonoje turėjo įsikursti 25 ilgio, trijų takelių baseinas, pirčių kompleksas, masažo kambariai ir t.t.

Darbai turėjo vykti etapais
Kaip rašė tuomet „Vakarinė Palanga“, kalbėdami apie sanatorinio komplekso projektavimo ir statybų pradžią svečiai sakė, kad darbai pradedami jau visai netrukus. Teigta, jog statybų pradžia numatoma po dvejų metų – 2017 metų trečiąjį ketvirtį, o visas kompleksas Palangoje etapais išdygsiąs per penkerius metus – iki 2020 m.
„Pirmojo etapo metu ketiname pastatyti gydyklas ir gyvenamuosius korpusus. Pirmiausia, ką žadame padaryti, tai aptverti teritoriją ir pradėti rengti techninį projektą. Esamą pastatą griausime kitąmet, – tuomet sakė D.Jurevičius. – Griausime ne visą, dalį, 8 aukštų paliksime. Aukščiausiu jis išliks ir po rekonstrukcijos. Kiti gyvenamieji pastatai bus 5-3 aukštų“.
Teigta, kad būsimoje sanatorijoje bus įdarbinta apie 450 žmonių. Į kompleksą ketinta investuoti apie 50 milijonų eurų. Kaip tuomet teigė direktorius, bendrovė panaudos dalį savo lėšų, tikimasi gauti ir ES fondų paramą.

Laukiami investuotojai
„Tenka apgailestauti, kad per 20 metų Palangoje gyvavęs sanatorinis gydymas buvo visiškai sugriautas, o sanatorijų pastatai išparduoti. Šįkart sulaukėme investuotojų, kurie pasiryžę atnešti miestui naudos, – apibendrindamas sanatorinio komplekso projekto pristatymą, tuomet sakė meras. – Iki šiol Palangoje buvo linkę investuoti žmonės, kurie suinteresuoti nauda sau, o ne miestui: statydavo butus, kuriuos greitai parduodavo“.
Projektą pristačiusieji garantavo, kad projektuojami statiniai bus skirti tik sanatorijoje besigydantiems, parduoti jų neketinama. Paklausti apie objekto atsiperkamumą, investuotojai teigė kol kas negalį atsakyti į šį klausimą.

Atviras visus metus
UAB „Minera“ direktorius D.Jurevičius prieš ketverius metus teigė, kad tai bus pilnavertis, visus metus veikiantis objektas.
„Iš viso pastatysime 8 pastatus ir juos jungiantį pasažą Tarp šių statinių bus 4 gyvenamieji korpusai, kuriuose vienu metu galės apsigyventi 1480 žmonių, – tuomet kalbėjo projekto vystytojo vadovas. – Trys gyvenamieji korpusai planuojami Vytauto gatvės pusėje, vienas – Klaipėdos plento“.
Iš viso tuomet planuota užstatyti 20,3 tūkst. kv. m ploto, iš kurių 6,2 tūkst. kv.m būtų skirta gydykloms, 3,3 tūkst. kv.m – vandens procedūrų statiniams. Laisvoje teritorijoje žadėta suprojektuoti teniso, krepšinio aikšteles, žaliąsias zonas.
Projekto viziją pristačiusieji akcentavo, kad dabar kalbama tik apie projektinius duomenis. Tai, koks bus bendras architektūrinis sprendimas, priklausys ir nuo miesto vyriausiojo architekto reikalavimų – sprendžiant komplekso išvaizdą, ketinama atsižvelgti į Palangos kraštovaizdžio specifiką.

Buvo numatyti trys gyvenamieji korpusai: trijų žvaigždučių – 6,8 tūkst. kv.m, 500 vietų; keturių žvaigždučių – 5,8 tūkst. kv.m, 380 vietų; penkių žvaigždučių – 4,2 tūkst. kv.m, 140 vietų.

Kas nutiko?
„2015 m. birželį  Jūs Palangoje pristatėte gydyklų su gyvenamosios paskirties pastatais, baseinu ir t.t. kompleksą, kurį buvo numatyta pastatyti vietoj senųjų Palangos gydyklų ( iš viso planuoti 9 pastatai). Planuota, jog statybų pirmasis etapas prasidės 2017 – ųjų pabaigoje ir bus baigtas per metus. O visas projektas įgyvendintas iki 2022 – ųjų. Pakomentuokite, prašau, kas nutiko, kodėl statybos neprasidėjo nei 2017, nei vėlesniais metais“, – kaip ir buvo paprašyta telefonu, tokį ir kitus klausimus nusiuntėme raštu UAB „Minera“ direktoriui D.Jurevičiui.
Pirmadienį, išsiuntę klausimus, nors ir buvo prašyta, atsakymų iki antradienio vakaro taip ir nesulaukėme.

Be kitų, D.Jurevičiaus teiravomės:

„Pristatymo metu teigėte, kad bus panaudotos tiek „Šiaulių“ banko, tiek privačių investuotojų, tiek ES lėšos. Ar pavyko pritraukti privačių investuotojų? Ar  buvo rengiamos paraiškos ir kiti reikiami dokumentai dėl ES struktūrinių fondų lėšų?“

Tiesa, pirmadienio rytą telefonu atsiliepęs į žurnalistės skambutį, D.Jurevičius teigė, jog „nė vienas normalus verslininkas nenori investuoti į valstybinę žemę“. Bendrovės vadovas, ko gero, turėjo omenyje tai, jog nemažą dalį didžiulio sklypo tenka nuomoti iš valstybės.
Daugiau žinių iš „Mineros“ nesulaukėme, jei tokių būtų, būtinai jas paskelbsime.
Šiaulių banko, kurio dukterinė įmonė yra „Minera“, rinkodaros ir komunikacijos specialistė Monika Rožytė, nors ir buvo nusiųsta nemažai klausimų, elektorininiu paštu į juos atsakė išskirtinai glaustai: „Dėl Jūsų minimo projekto Palangoje, Vytauto g. 170, kurį valdo Šiaulių banko dukterinė įmonė UAB „Minera“, informuojame, kad įmonė vykdo parengiamuosius darbus. Besiformuojanti nauja valstybinės žemės nuomos praktika ir viešai aptariami draudimai statyti valstybinėje žemėje apsunkina investicijų pritraukimą.

Pažymime, kad AB Šiaulių bankas yra Lietuvos banko prižiūrima kredito įstaiga, kuri atsakingai vertina tiek savo teises, tiek ir įsipareigojimus, taip pat laikosi visų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra bei mokesčių sumokėjimu“.
Palangos savivaldybė nuo komentarų apskritai susilaikė, teigdama, jog tai yra Šiaulių banko ir „Mineros“ projektas, jie ir turi paaiškinti, kas vyksta, tiksliau – nevyksta. „Vakarinei Palangai“ tik buvo patikslinta, jog projekto sumanytojai Savivaldybei tvirtinti nėra pateikę jokių projektinių pasiūlymų.

Planuota, jog statybų pirmasis etapas prasidės 2017 – ųjų pabaigoje ir bus baigtas per metus. O visas projektas įgyvendintas iki 2022 – ųjų. Projektuotojų vizualizacija

Prieš ketverius metus kalbėta:
Bendras bendrovės „Minera“ valdomo sklypo plotas – 70,7 tūkst. kv. m.
Sklypo užstatymo plotas 20,3 tūkst. kv. m.
Priėmimas, medicinos diagnostikos ir laisvalaikio užimtumo kompleksas užimsiąs 9,7 tūkst. kv. m.
Numatyti trys gyvenamieji korpusai: trijų žvaigždučių – 6,8 tūkst. kv.m, 500 vietų; keturių žvaigždučių – 5,8 tūkst. kv.m, 380 vietų; penkių žvaigždučių – 4,2 tūkst. kv.m, 140 vietų.
Planuotas dar vienas gyvenamasis korpusas, kuris prieš ketverius metus įvardytas perspektyviniu, – 8,5 tūkst. kv.m, 460 vietų.
Maitinimo blokas turėjo įsitekti 2,3 tūkst. kv. m.
Gydyklos, vandens procedūros ir sporto blokas turėjo užimti 15,2 tūkst. kv. m.
Planuota, jog visi pastatai sudarys 53,5 tūkst. kv.m
Apleistą buvusių Jūrininkų ligoninės gydyklų pastatą Šiaulių bankui priklausanti bendrovė „Minera“ įsigijo aukcione už 2 mln. Eur.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia