Palanga iki šiol neturi nė vieno budinčio globotojo

84

Vaikas, netekęs tėvų globos, patiria sudėtingų išgyvenimų, neretai būna sutrikęs jo prieraišumas. Interneto nuotr.

Nuo sausio 1 d. įsigalios teisės aktai, kurie draus ilgalaikį vaikų apgyvendinimą  globos institucijose, tačiau net trylika savivaldybių vis dar neturi nė vieno budinčio globotojo, kuris užtikrintų vaikui laikinąją globą, tarp jų ir Palanga. 

Laikinoji globa budinčių globotojų šeimoje – tai viena iš laikinosios globos formų, taikoma tais atvejais, kai nesaugioje aplinkoje augantiems vaikams nustatomas apsaugos poreikis. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Krizės šeimoje atveju, vaiko teisių specialistai, visų pirma, ieško giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. „Ir tik tokių asmenų neradus, ieškoma fizinių asmenų arba globos centre paslaugas teikiančių budinčių globotojų“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė. 

Tuo atveju, jei nėra vaiko giminaičių ar asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, taip pat, jei savivaldybėje nėra pasirengusių globoti be tėvų globos likusį vaiką ar globos centre paslaugas teikiančio budinčio globotojo, iš nesaugios aplinkos paimti vaikai apgyvendinami vaikų globos institucijoje, ar dar blogiau – gydymo įstaigoje. Tokie laikino apgyvendinimo sprendimai neatitinka geriausių vaikų interesų. 

Vaikas, netekęs tėvų globos, patiria sudėtingų išgyvenimų, neretai būna sutrikęs jo prieraišumas, todėl kiekvieno globos centro misija turėtų būti užtikrinti visokeriopą pagalbą šiam vaikui, atitinkančią individualius jo poreikius, ypač – vaiko teisę augti ir vystytis šeimoje.

Lietuvoje vis dar yra net trylika savivaldybių, kuriose nėra nė vieno budinčio globotojo, tai Alytaus, Anykščių, Kauno, Kretingos, Prienų, Radviliškio, Utenos, Varėnos, Jonavos rajonų ir Palangos, Druskininkų, Neringos, Rietavo miestų savivaldybės.

Tokiais atvejais itin sudėtinga užtikrinti vaiko laikiną apgyvendinimą ir laikinosios globos nustatymą šeimoje. Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja A. Marčiukaitienė pažymėjo, kad nepaisant raginimų, šios savivaldybės išlieka pasyvios ir nesiima aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, todėl tenka tik apgailestauti, kad savivaldybės neteikia prioriteto ir nesiima pakankamų priemonių, kad kiekvienoje iš jų būtų užtikrintas pakankamas budinčių globotojų skaičius. 

Kol vaikui nustatyta laikinoji globa, šeimai yra inicijuojama pagalba. Pirmiausia inicijuojamas mobiliosios komandos darbas su šeima, paskirtas atvejo vadybininkas sudaro pagalbos šeimai planą, kuris reguliariai peržiūrimas, specialistai vertina pokyčius bei sprendžia, ar vaikams jau saugu sugrįžti į biologinę šeimą, t.y. aiškinamasi, ar vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikai grįžtų tik į saugią aplinką ir būtų išvengta pakartotinio vaiko paėmimo.

 Iš viso šiemet nustatyta apie 1000 laikinosios globos atvejų, iš kurių apie 270 vaikų jau sugrįžo į šeimas. Šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 170 budinčių globotojų, kurių namuose laikinai įsikūrė per 300 vaikų. 

„V.P.“ inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia