„Noriu atkreipti dėmesį, jog mokytojų streikas nėra nukreiptas prieš švietimo įstaigų vadovus bei Savivaldybės vadovus. Reikalavimai keliami Vyriausybei, o ne Savivaldybei, todėl tikimės visų supratimo, palaikymo, svarbiausia, kad nebūtume gąsdinami“, – akcentavo pedagogų profsąjungos lyderė Palangoje. alfa.lt asociatyvi nuotr.
Eglė Jūraitė
Ateinantį ketvirtadienį trys Palangos ugdymo įstaigos skelbia įspėjamąjį streiką. Jis lapkričio 28 d. nuo 8 iki 10 val. vyks Senojoje gimnazijoje, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje ir lopšelyje – darželyje „Žilvinas“. Kur tomis valandomis bus moksleiviai bei darželinukai, kas prižiūrės mažuosius, dar nėra aišku.
„Šalies Vyriausybei nevykdant pažadų Švietimo bendruomenei, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga jau ėmėsi veiksmų: spalio mėnesį surengė mitingą, kurio metu siekė dar sykį atkreipti valdžios dėmesį į save, į šalyje vykdomą švietimo reformą. Lapkričio 28 dieną skelbiamas Įspėjamasis streikas. Jo metu, Palangoje, nuo 8 iki 10 valandos, nedirbs trys švietimo ugdymo įstaigos: Palangos senoji gimnazija, „Baltijos“ pagrindinė mokykla, lopšelis darželis „Žilvinas“ . Įspėjamasis streikas tuo pačiu metu vyks visose šalies ugdymo įstaigose, kuriose veikia Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Vėliau turėtų prasidėti Visuotinis streikas“, – „Vakarinę Palangą“ informavo LŠMPS Palangos miesto susivienijimo pirmininkė Aurelija Jazbutienė. Streikuos tos ugdymo įstaigos, kuriose veikia profsąjungos, kitos, tokių susivienijimų neturinčios, dalyvauti įspėjamojoje akcijoje negali – tai draudžia įstatymai.
„Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga primena, jog pagrindinė pedagogų nepasitenkinimo priežastis yra ta, kad šalies valdžia nesilaiko duotų pažadų. To įrodymas akivaizdus: Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, arba 117 mln. eurų. Nors valdžia žada, kad darys viską, kas įmanoma, kad įsipareigojimai būtų vykdomi, mokytojai nebetiki pažadais“, – teigia A.Jazbutienė.
Profsąjungos lyderė priminė, jog pedagogai jau seniai prašo didinti atlyginimus, nes jis gerokai mažesnis nei šalies vidurkis. Mokytojų atlyginimą lemia kontaktinės ir nekontaktinės valandos. Įvedus etatinį apmokėjimą, daugelis mokytojų neturi pilno etato. Ypač sudėtinga situacija priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, kur pedagogams nurėžus fizinio lavinimo, muzikos, anglų kalbos pamokas, pastarieji nebesurenka valandų, kurios sudarytų etatą. „Šių pedagogų atlyginimai vos keliais šimtais didesni nei valytojų“, – akcentavo „Vakarinės Palangos“ pašnekovė.
Anot jos, mokytojai pavargo plėšytis per kelias mokyklas ar specialybes, kad susirinktų padorų valandų skaičių ir galėtų bent kažkiek oriau gyventi. Tačiau milžiniškas darbo krūvis neprideda sveikatos, todėl daugelis mokytojų turi „perdegimo“ sindromą. Apie pedagogų profesijos prestižą taip pat kalbama jau ne pirmus metus, tačiau, kaip matome iš spaudos, kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau abiturientų renkasi mokytojo profesiją ir jau dabartiniu metu Lietuvoje pradėjo trūkti mokytojų.
„Labiausiai dėl Vyriausybės nevykdomų įsipareigojimų nukenčia priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Pastariesiems prie darbo užmokesčio nebus pridėta nė cento. Vyriausybė buvo įsipareigojusi nuo 2020 metų suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas su mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokesčiu, panaikinti švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginio atlyginimų koeficientų intervalus, nustatant maksimalią ribą. Žadėta, kad mokytojams ir dėstytojams atlyginimai kasmet kils 10 procentų, ikimokyklinukams – 15 procentų. Bet to nebelieka“, – kalbėjo A.Jazbutienė.
Pedagogų profsąjunga tikisi, kad miesto vadovai ir švietimo įstaigų vadovai nekels kliūčių organizuoti streiką ir jame dalyvauti. „Noriu atkreipti dėmesį, jog mokytojų streikas nėra nukreiptas prieš švietimo įstaigų vadovus bei Savivaldybės vadovus. Reikalavimai keliami Vyriausybei, o ne Savivaldybei, todėl tikimės visų supratimo, palaikymo, svarbiausia, kad nebūtume gąsdinami“, – akcentavo pedagogų profsąjungos lyderė Palangoje.
Paklausta, ką tuo metu, kai vyks streikas, veiks moksleiviai bei darželinukai, Aurelija Jazbutienė teigė, jog tai darbdavių, t.y. ugdymo vadovų kompetencijos klausimas.
„Mes tomis valandomis būsime mokytojų kambaryje. Penktadienį apie numatomą streiką informuosime mūsų įstaigos vadovą ( Senosios gimnazijos – aut past.), jis ir turės nuspręsti, ką daryti su mokiniais. Gal informuos tėvus, kad vaikai neateitų į pirmąsias dvi pamokas, o gal jie bus sukviesti į aktų salę ir jiems bus rodomas koks filmas. Ką veiks „Žilvino“ mažieji ugdytiniai, ar jie bus priimami tomis valandomis, taip pat spręs vadovai“, – kalbėjo Aurelija Jazbutienė.
Kai tik „Vakarinė Palanga“ turės išsamesnės informacijos apie ugdymo įstaigų vadovų sprendimus, informuos apie tai.
ĮSPĖJAMOJO ŠVIETIMO ŠAKOS STREIKO REIKALAVIMAI
2019 m. lapkričio 28 d.
· Sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.
· Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio.
· Inicijuoti, kad papildomai būtų nustatyti atitinkamai didesni pareiginės algos
pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą.
· Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,
nekontaktinių valandų skaičiui etate padidinti nuo 3 iki 6 val., nuo 2022 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą.
· Sukurti finansines prielaidas nuo 2020 m. sausio 1 d. įgyvendinti Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ( 2018-12-11 Nr. XIII -1712) nuostatas, pagal kurias švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 15-25 procentų.
· Nuo 2020 m. rugsėjo 1d. didinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo,
neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus vidutiniškai 10 procentų.
· Pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų
šalies vidutinio darbo užmokesčio.
· Nuo 2020 m. sausio 1d. panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių
įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo II-VII skyriuose nurodytų švietimo sektoriaus darbuotojų koeficientų intervalus, paliekant maksimalų koeficientą.
· Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų
panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai, nustatant maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.
· Nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį
(bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
