Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Palangos baseino valdymo: siužetas lyg detektyve

120
„Sprendimas pradėti tyrimą rodo, jog yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja“, – teigiama pranešime spaudai.

Tamara Zaiceva

Konkurencijos taryba antradienį išplatino pranešimą, jog pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo perduoti valdyti baseiną savivaldybės viešajai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“. Tyrimas pradėtas gavus Palangos savivaldybės sprendimu nepatenkintos Vilniaus viešosios įstaigos prašymą.


Spręs, ar nepažeidė konkurencijos nuostatų
Konkurencijos taryba antradienį pranešė pradedanti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo perduoti valdyti baseiną savivaldybės viešajai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“. Tokių veiksmų konkurencijos rinkoje prievaizdai ėmėsi po to, kai gavo Vilniuje registruotos viešosios įstaigos Plaukimo mokykla „Nemunas“ prašymą išnagrinėti Palangos miesto Savivaldybės sprendimus, kuriais ši perdavė savo valdomai įstaigai valdyti ir naudoti Savivaldybės lėšomis pastatytą baseiną bei jame teikti viešąsias ir komercines paslaugas. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymą, nes savo įstaigai suteikė pranašumą ir nepaisė to, kad rinkoje yra kitų subjektų, suinteresuotų teikti baseinų valdymo ir naudojimo paslaugas.
Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinės, ar Palangos miesto savivaldybė minėtu sprendimu galėjo privilegijuoti savo įmonę, diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus ir taip sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams.
Kaip nurodoma pranešime spaudai, Konkurencijos įstatymas nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
„Sprendimas pradėti tyrimą rodo, jog yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja“, – teigiama pranešime spaudai.


Vilniaus savivaldybei skyrė baudą
Priminsime, kad Konkurencijos taryba šių metų birželį pripažino Vilniaus miesto savivaldybę pažeidus Konkurencijos įstatymą, kai ji be konkurso pavedė savo įstaigai „Sveikas miestas“ valdyti Fabijoniškių baseiną, ir skyrė 31 500 Eur baudą. Savivaldybė šį sprendimą yra apskundusi teismui.
Konkurencijos taryba nustatė, kad Vilniaus savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. patvirtino jos lėšomis sostinės S.Nėries gatvėje pastatytame Fabijoniškių baseine teikiamų paslaugų – baseino, pirties, nardymo, treniruoklių salės, mokymo plaukti – įkainius, o liepos 4 d. sprendimu pavedė 20 metų patikėjimo teise baseiną valdyti ir naudoti Savivaldybės įsteigtai VšĮ „Sveikas miestas“.

„Tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad VšĮ „Sveikas miestas“ Fabijoniškių baseine ne tik teikia neformaliojo švietimo paslaugos (moksleiviai mokomi plaukti), bet taip pat užsiima komercine veikla – gyventojams siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos reikalavimų. Šalies įstatymai savivaldybes įpareigoja sudaryti vienodas galimybes visiems ūkio subjektams varžytis dėl komercinių paslaugų teikimo, – birželio pradžioje paskelbė Konkurencijos taryba. – Kadangi Vilniaus savivaldybė neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros baseino valdytojui ir paslaugų teikėjui parinkti, ji tokiu sprendimu privilegijavo savo įstaigą, diskriminavo kitus ūkio subjektus, kurie, kaip teigia įsitikinusi KT, būtų galėję ir norėję varžytis dėl baseino infrastruktūros valdymo ir susijusių paslaugų teikimo“.

Po šio Konkurencijos tarybos sprendimo buvo tik laiko klausimas, kada ji imsis Palangos baseino reikalų.
Šiuo metu Konkurencijos taryba jau vykdo analogišką tyrimą dėl „Palangos komunalinio ūkio“: ar galėjo Savivaldybė be konkurso perduoti savo įmonei vykdyti viešąsias miesto tvarkymo, atliekų išvežimo ir kt. paslaugas.

„Mes prieš keletą metų kreipėmės į Palangos savivaldybę dėl baseino valdymo, mums buvo atsakyta neigiamai. Galiu jus patikinti ir tai galite parašyti – net jei būtų paskelbtas konkursas dėl Palangos baseino valdymo, mes iš principo jame nedalyvautume, nebent pati Palangos savivaldybė pakviestų“, – tikino V.Kuodys.

Kas tie kiti?
Vilniaus plaukimo mokyklos „Nemunas“ vadovas bei treneris Romanas Teličėnas, „Vakarinės Palangos“ paklaustas, kodėl jis, darbuodamasis sostinėje, rūpinasi dėl kurorto baseino valdymo reikalų, teigė, jog jam svarbu, kad visur būtų laikomasi įstatymo. „Paprasti žmonės turi gyventi laikydamiesi įstatymų, tai kodėl savivaldybės turi jų nepaisyti. Mes, VšĮ plaukimo mokykla „Nemunas“, turime interesą vykdyti savo veiklą, bet, kai baseinai atiduodami valdyti savivaldybėms, mums visi keliai uždaryti, turime atsisakyti savo idėjų, savo tikslų. Tad mūsų žingsnis kreipiantis į Konkurencijos tarybą žengtas leidžiant įstatymams ir neperžengiant jokių ribų“.
Paklaustas, kas gi draudžia plaukimo mokyklai bendradarbiauti su savivaldybėmis, pašnekovas pasikartojo: „Įstatymai visiems vienodi, jei jų laikytųsi visi, manau, mūsų šalyje būtų visiškai kitokia situacija“.
„Bet jūs galite sudaryti sutartis tiek su verslo struktūromis, tiek su savivaldybių valdomomis įmonėmis. Kas šiuo atveju jums trukdo sudaryti sutartis būtent su savivaldos įmonėmis?“, – darsyk pakartojome klausimą.
„Nenorėčiau šiuo metu kalbėti apie savo verslo perspektyvas, nes žiniasklaida kartais išpučia burbulą ne ten, kur reikia. Jūs man užduodate klausimą, ir aš kažkodėl turiu jaustis kaltas. Šiandien jūs ne pirmoji man skambinate. Nieko nekomentuosiu tol, kol vyksta tyrimas ir viskas išaiškės. Nes ne vienintelė Palanga taip elgiasi, daug savivaldybių taip daro. Ir nesuprantu, kodėl: mes išsirenkame tuos žmones, kad jie dirbtų žmonijos labui, deja, jie to nedaro. Pasakysiu tik tiek – tai nėra tik Palangos atvejis“, – abstrakčiai atsakė plaukimo treneris.
Kalbėdamas su „Vakarine Palanga“ R.Teličėnas prasitarė, jog jo vadovaujama mokykla nėra vienintelė, pasirašiusi prašymą Konkurencijos tarybai pradėti tyrimą dėl Palangos baseino valdymo. „Mes nesame vieninteliai, mes esame vieni iš, kurie surašė tokį prašymą Konkurencijos tarybai. Nesuprantu, kodėl Konkurencijos tarybos išplatintame pranešime minima tik mūsų plaukimo mokykla „Nemunas“, – stebėjosi R.Teličėnas. Jis kategoriškai atsisakė atskleisti, kas yra tie kiti, taip pat pasirašę prašymą Konkurencijos tarybai, ir pasiūlė kreiptis į šią instituciją.
„Vakarinei Palangai“ susisiekus su Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriumi, pastarasis atsiuntė tokį atsakymą: „Konkurencijos taryba yra gavusi pareiškimą tik nuo plaukimo mokyklos „Nemunas“ ir jie yra vieninteliai pareiškėjai. Todėl būtent ši mokykla ir paminėta (išplatintame pranešime – aut. past.)“.

„Nukrypo palangiškių žvilgsniai“
Bandydami vis dėlto sužinoti, kame tas pasirašiusiųjų detektyvas ir kas gi tie „kiti“, susisiekėme su Kauno, Klaipėdos baseinus, taip pat Klaipėdos „Švyturio“ areną bei Palangos koncertų salę koncesijos pagrindais valdančios įmonės „ Infrastruktūra LT“ bendrasavininkiu Vitalijumi Kuodžiu, kuris yra ir Klaipėdos baseino valdytojos bendrovės „Vakarų infrastruktūra“ vadovas. Kalbintas V.Kuodis „Vakarinei Palangai“ teigė pajutęs, jog „palangiškių žvilgsniai šiomis dienomis nukrypo“ į jį.
V. Kuodys kategoriškai neigė prisidėjęs prie pareiškimo Konkurencijos tarybai. „Vakarinės Palangos“ žurnalistei patikslinus, jog laikraštis tikrai nerengia „raganų medžioklės“, siekdamas išsiaiškinti pareiškimo Konkurencijos tarybai iniciatorius, o tik nori išklausyti jų motyvus ir poziciją, pašnekovas darsyk pakartojo: „Neturiu su tuo nieko bendro“.
V.Kuodys priminė, jog jų įmonė koncesijos pagrindais nuomojasi Palangos koncertų salę ir, anot pašnekovo, bendradarbiavimas su Palangos savivaldybe yra labai pozityvus, tad būtų neprotinga gadinti gerus santykius su kurorto valdžia ir konkrečiai su meru Šarūnu Vaitkumi.
„Mes prieš keletą metų kreipėmės į Palangos savivaldybę dėl baseino valdymo, mums buvo atsakyta neigiamai. Galiu jus patikinti ir tai galite parašyti – net jei būtų paskelbtas konkursas dėl Palangos baseino valdymo, mes iš principo jame nedalyvautume, nebent pati Palangos savivaldybė pakviestų“, – tikino verslininkas.


Veikla kol kas nuostolinga
Pašnekovas teigė nenorįs skleisti gandų, tačiau priminė, jog pernai, kai buvo paskelbtas konkursas dėl naujojo Klaipėdos baseino valdymo, jame taip pat dalyvavo ir konkurentai buvo „Impulso“ grupė, turinti „Impulso plaukimo akademiją“, Klaipėdos Savicko sporto klubas ir kiti.
Paklaustas, gal Palangos baseinas yra per mažas, kad domintų verslo įmonę, kurios akcininkas jis yra, V.Kuodys atsakė: „Vasarą, kai buvo prastas oras, pats lankiausi jūsų baseine. Viskas ten gerai. Gal yra taisytinų dalykų, bet kiekvienas turime savo nuomonę. Yra neūkiškų savivaldybių, bet jūsų meras Š.Vaitkus yra labai ūkiškas žmogus. Verta priminti ir tai, kad Palangos koncertų salės nuomos koncesijos sutartis yra vienintelė tokia Lietuvoje, kur nuomininkai turi Savivaldybei mokėti nemažą nuomą“.
Pašnekovas tikino, jog tikrai yra už tai, kad koncertų sales, baseinus ir kitus pramogų objektus vis dėlto valdytų ne savivaldybių įkurtos įmonės, bet verslininkai. Jis paminėjo, jog, tarkime, valdant Klaipėdos baseiną uostamiesčio Savivaldybė bendrovei per metus numačiusi sumokėti apie 100 tūkst. eurų už 600 vaikų mokymo plaukti bei plaukimo treniruočių paslaugas, o visas sąnaudas, kurios per metus siekia apie 1 mln. 300 tūkst. eurų, bendrovė dengia pati. „Matome, jog praėję metai, kai baseinas tik pradėjo darbą, buvo nuostolingi, šie metai jau labiau pelningi, tikimės, jog galimai jau šiemet pavyks padengti praėjusių metų nuostolius“, – skaičius minėjo verslininkas, argumentuodamas, jog uostamiesčio Savivaldybė, perdavusi valdyti baseiną verslui, nesusiduria su rizika turėti didžiulius nuostolius dėl šio objekto. Be to, anot jo, Savivaldybė nesuka sau galvos nei dėl baseino įveiklinimo, nei dėl komercinių paslaugų teikimo ir plėtros.

Viešųjų paslaugų teikimas turi būti gyventojų rankose
Komentuodamas Konkurencijos tarybos sprendimą pradėti tyrimą dėl Palangos baseino valdymo, kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus išplatino tokią savo poziciją:

„Valstybės institucija kovoja prieš pačią valstybę? Juk kažkam, matyt, reikia perimti už valstybės pinigus pastatytą ir senjorams, moksleiviams, vaikams už prieinamą kainą siūlantį pasinaudoti šia paslauga objektą. Beveik 8000 moksleivių nemokamai apsilankė Palangos baseine, jiems čia vyksta privalomos kūno kultūros pamokos, vaikai mokosi plaukti, o tai yra numatyta ir Vyriausybės nutarimuose. Senjorai baseiną gali lankyti vos už 2,5 euro todėl, kad Savivaldybės įmonė nesiekia ir nesieks pelno. Priešingai nei verslas. Šis vos prieš pusmetį atidarytas objektas išsilaiko pats, Savivaldybė iš savo biudžeto neskiria nė cento. Baseine nemokamai sportuoja beveik 400 Palangos sporto centro moksleivių.
Palanga turi labai karčios patirties, kai 2000 metais verslui atidavė 16 metų valdyti savo šilumos ūkį tuometinei „Rubikono“ įmonei „Litesko“. Ir kas iš to gavosi? Baisūs dalykai. Gyventojai 16 metų mokėjo už šilumą beveik 30 procentų daugiau nei dabar, nebepratęsus sutarties su buvusiais nuomininkais ir perėmus įmonę atgal bei perdavus ją valdyti Savivaldybės įmonei.
Viešųjų paslaugų teikimas – šiluma, vanduo, miesto tvarkymas, vaikų sporto ugdymas – turi būti gyventojų rankose. Ačiū Vyriausybei, kuri supranta šią problemą ir yra kartu su Lietuvos savivalda. Manau, kad supras ir Seimas. O kaip Konkurencijos taryba galėtų paaiškinti reiškinius, kai už valstybės pinigus pastatyti objektai yra perduodami verslui nemokamai ir dar savivaldybės iš savo biudžetų jam primoka? Ar čia jau nebėra konkurencijos pažeidimų? Ar verslui viskas galima? Neseniai kalbėjau šia tema su Šiaulių meru Artūru Visocku. Jis man papasakojo, kad prieš tai buvusi valdžia už ES, Valstybės ir savivaldybės lėšas už beveik 30 milijonų eurų pastatytą Šiaulių areną atidavė valdyti verslui nemokamai ir dar kiekvienais metais iš biudžeto primoka beveik 150 tūkst. eurų koncesininkams. Ir tokių pavyzdžių Lietuvoje apstu“.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia