Stalo etiketas: ar žinojote, kaip iš tiesų valgyti buritus, tortilijas ar takus?

43
Labiausiai žmonės baiminasi valgyti rankomis, nes rizikuoja apsitaškyti ir išsipurvinti drabužius, bijo, kad maistas neištežtų ant rankų ar į lėkštę. Iš tiesų, meksikietiškos virtuvės esmė ir yra, kad išsitepti netgi būtina

Valgymo etiketas – tai, kaip elgiamės prie stalo, kaip sėdime ar naudojamės įrankiais gali ne tik išduoti apie mūsų kilmę ar įpročius, bet ir pakišti koją bendraujant su kitų šalių atstovais. Nors populiariosios virtuvės kultūra stalo etiketo taisykles liberalizuoja ir paprastina, neretai iškyla klausimas, kaip prie stalo tinkamai „dorotis“ su Lietuvoje vis labiau populiarėjančiu meksikietišku maistu ir neapsijuokti, geriau valgyti „grakščiai“ ar rizikuoti išsitepti?

 

Maistas, vertas „instagraminių“ nuotraukų

Pirmojo Lietuvoje meksikietiško maisto tinklo „No Fork Mexican Grill“ įkūrėjai Emilis Kičiatovas ir Lukas Tranavičius sako, kad Lietuvos gyventojai meksikietišką maistą atrado ir pamėgo visai neseniai.

„Meksikietiškų restoranų galima rasti kone visuose didžiausiuose pasaulio miestuose. Meksikos virtuvė puikiai „pasiduoda“ ir vegetariškų patiekalų variacijoms. Šis maistas netgi tapo savotišku trendu, kurį seka vadinamieji „milenialsai“, linkę ragauti skirtingų regionų virtuvių maistą ir socialiniuose tinkluose dalytis viskuo, kas šiuo metu yra „ant bangos“. Meksikietiškas maistas populiarus dar ir dėl to, kad jo gamyba turi gilias tradicijas, o valgymo etiketas nėra apipintas taisyklėmis ir reikalavimais, atvirkščiai, labai liberalus.

Netgi juokaujame, kad pagrindinį meksikietišką patiekalą – takus yra būtina valgyti atsistojus, kitaip nepajusite viso skonio. Tai puikiai atspindi ir visą meksikietiškos virtuvės kultūros filosofiją, nes didžioji dalis patiekalų yra valgomi tiesiog rankomis, o vietoj šakutės naudojama meksikietiška „duona“ – tortilijos, kuriomis kabinamas maistas“, – sako Vilniaus „Akropolyje“ duris atvėrusio restorano vienas iš įkūrėjų E. Kičiatovas.

Gamina „prie akių“

Vieni populiariausių ir už Meksikos ribų žinomi patiekalai: takai, buritai, tortilijos, kukurūzų paplotėliai (angl. nachos), gvakamolė ar salsa. Šių patiekalų pagrindas – kukurūzai, pupelės daržovės, mėsa. Patiekaluose gausiai naudojami čili pipirai, paprikos, svogūnai ar česnakai, taip pat kuminas, kalendra, raudonėlis, kakava ar cinamonas.

„Sodrūs aromatai, ryškios spalvos, prieskonių įvairovė ir skoniai, kurie išlieka ilgam – tokias asociacijas dažniausiai kelia viena populiariausių pasaulyje, gilias tradicijas turinti meksikietiško maisto virtuvė, kurią atranda vis daugiau žmonių. Ši virtuvė žinoma nuo majų ir actekų laikų, ji formavosi susimaišius indėnų ir ispanų virtuvėms.

O populiarioji meksikiečių virtuvė, dar geriau žinoma kaip tex-mex, kilo iš Teksaso. Meksikoje labai populiaru įvairius patiekalus gaminti prieš klientų akis – tiesiog gatvėje arba namuose, o po to pardavinėti juos „ant ratų“, pavyzdžiui, važiuojant po miestą dviračiu ar maisto furgonu“, – pasakoja L. Tranavičius bei priduria, kad panašiu principu dirbantis restoranas „No Fork Mexican Grill” siekia įrodyti, kad šviežią maistą galima patiekti kur kas greičiau nei šaldytą ar iš pusfabrikačių pagamintus patiekalus.

Valgyti grakščiai ar nebijoti išsitepti?

E. Kičiatovo teigimu, kad ir koks estetiškai patrauklus maistas bebūtų, neretai kyla klausimas, kaip jį valgyti, ar būtina naudoti įrankius.

„Labiausiai žmonės baiminasi valgyti rankomis, nes rizikuoja apsitaškyti ir išsipurvinti drabužius, bijo, kad maistas neištežtų ant rankų ar į lėkštę. Iš tiesų, meksikietiškos virtuvės esmė ir yra, kad išsitepti netgi būtina. Valgymas rankomis yra klasikinis takų, buritų ar tortilijų valgymo metodas, suteikiantis daugiausiai pasimėgavimo maistu. Tačiau nieko tokio, jeigu žmonės pirmiausiai susipjausto maistą į gabaliukus ir vėliau jį valgo šakute, juk tai labai individualu“, – sako restorano meksikietiško maisto kultūros žinovai.

Anot L. Tranavičiaus, egzistuoja kelios taisyklės, kurios gali padėti apsisaugoti nuo išsitepimo ir meksikietišką maistą valgyti grakščiau.

„Buritai dažniausiai yra susukami į foliją būtent tam, kad tvirčiau laikytųsi, padažai – neišbėgtų, o mums būtų patogiau valgyti, tačiau neretai vis tiek bandoma valgyti išsivyniojus. Dar blogiau, jeigu valgoma su peiliu ir šakute. Jeigu jau norite valgyti šakute, tai verčiau siūlome rinktis „nuogą“ buritą, kuri paprastai būna patiekiame lėkštėje, o klientas jau renkasi – viską susimaišyti iš karto, ar ragauti kiekvieną ingredientą atskirai“, – pataria L. Tranavičius.

Takus, pasak jo, patariama valgyti virš kito tako, kad iškritusius ingredientus būtų lengviau suvalgyti vėliau – viską, kas iškrito, galima pabaigti valgyti šakute, arba gabaliuku tortilijos. Dar vienas dažnai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas, E. Kičiatovo teigimu, kai žmonės tikisi, kad susuktas buritas bus karštas patiekalas.

„Neretai klientai tikisi gauti karštus buritus, o gavę kambario temperatūros patiekalą, prašo pašildyti. Atstovaujame amerikietiškų buritų kultą ir naudojamės pasaulyje plačiai paplitusia technika – pašildome tortilijos lakštą, į vidų susukame mėsą, ryžius, pupas ir įvairias šviežias, vėsias daržovių salsas, todėl galutinis rezultatas būna kambario temperatūros. Meksikoje į buritą sukami tik ryžiai pupos ir mėsa, o daržovės ir padažai patiekiami atskirai. Norintiems visiškai karšto patiekalo rekomenduojama rinktis kesadiliją su daug lydyto sūrio“, – pasakoja naujosios meksikietiškos virtuvės Vilniaus „Akropolyje“ vienas iš vadovų E. Kičiatovas.

„V.P.“ inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia