Tamara Zaiceva

„Vakarinei Palangai“ apsilankius Šventojoje vaizdas Ošupio take, priekopėje buvusio miško vietoje, vertė susigūžti. Nors praėjo nemažai laiko po čia vykusio didelio gaisro, priekopė vis dar atrodo kaip karo mūšio laukas – didžiulis plotas vis dar pajuodavęs nuo čia siautėjusios ugnies, kopos su išdegusia augmenija atrodo taip, lyg čia neseniai atakos buvo surengtos pasitelkiant artilerijos pabūklus. O aplinkui vis dar bando gyvybės semtis lapuočiai su nudegusiais kamienais, pačioje priekopėje kyšoja begalė suanglėjusių medžių kelmų.

Gaisras plito itin greitai

Tuoj bus jau antra vasara, kaip šis iš pradžių net šokiruojantis vaizdas nemaloniai nuteikia vietos gyventojus, o čia atvykstančius tūkstančius poilsiautojų net gąsdina.

FB nuotrauka

Miškas Ošupio tako priekopėje liepsnojo praėjusių metų balandžio 24 – ąją. Tądien 17.35 val. bendruoju pagalbos telefonu žmogus pranešė matantis jau gerokai virš pušų iškilusias liepsnas.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos šešios ugniagesių autocisternos ne tik iš Palangos, bet ir kaimyninių miestų, gelbėtojams talkino ir Kretingos miškų urėdijos, kurios priežiūroje yra visi pajūrio valstybiniai miškai, darbuotojai.

Ugnis gesinta beveik keturias valandas. Situaciją labai komplikavo tai, jog tądien visame pajūryje siautėjęs stiprus vėjas blaškė ugnį, gaisras plito be galo greitai apimdamas vis naujus plotus, o didžiulės liepsnos, įsisiautėjusios ir virš pušų, buvo matomos net Palangos pajūryje.

Buvo tikrai baisu

Netoli ugniavietės gyvenantis Palangos miesto tarybos narys Vaidas Šimaitis, paklaustas, ar buvo baisu, nedvejodamas atsakė: „Taip, labai“.

Pašnekovas „Vakarinei Palangai“ pasakojo, jog tuomet miške pamatęs liepsnas puolė kaip įmanydamas jas gesinti.

„Tačiau, kai ugnis peraugo į vientisą didžiulę grėsmingą sieną, supratau, jog reikia laukti ugniagesių ir jų specialiosios technikos, nes tiesiog rizikuoju savo gyvybe“, – prisiminė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog vėjas tuomet taip įsmagino liepsnas, jog žmogus pradėjo būkštauti, kad gaisras apims ir jo, ir kaimynų statinius. Laimei, tai neįvyko – visas pastangas suvaldyti stichiją dėjo ugniagesiai gelbėtojai.

„Dabar vaizdas jau mažiau šokiruoja, jau po truputį nyksta ta sudegusios teritorijos juoduma, matau, kad miškininkai apsilanko, pažiūri, kokie gretimi medžiai nudžiūvo, juos iškerta iš išveža“, – „Vakarinei Palangai“ teigė pašnekovas.

Atsodins, bet neaišku, kada

Kada gi kardinaliai pasikeis dabar vis dar gąsdinantis vaizdas ugniavietėje ir kaip bus šeimininkaujama buvusio miško plote?

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio atstovas Šventosios girininkas Egidijus Japertas „Vakarinei Palangai“ pasakojo, jog pernai balandį Šventojoje, Ošupio tako priekopėje, iš viso išdegė 90 arų miško teritorijos, iš jų 50 arų medyno.

„Ir tada, ir dabar vaizdas iš tikrųjų yra tragiškas“, – sutiko „Vakarinės Palangos“ pašnekovas.

Girininkas teigė, jog kol kas dėl miško atsodinimo nėra sprendžiama. Anot jo, išdegusį plotą ketinama atgaivinti, bet kada tai bus daroma – šį ar kitų metų pavasarį – jis dar negalįs pasakyti. Pašnekovas tikino, jog atvažiuos valdžia iš Kretingos ir tai spręs. „Bet gal bus galima tai daryti jau šį pavasarį“, – svarstė E.Japertas.

„Mes tarėmės su kolegomis iš Neringos, jie turėjo ten didelių gaisrų. Neringiškiai teigia, kad po gaisro reikia išlaukti mažiausiai metus, o tik tuomet imtis atsodinimo darbų. Po gaisro pradeda augti grybas, jis sunaikina viską, ką bepasodinsi. Dabar reikia žiūrėti, ar jis jau atsirado, kiek išplitęs, tada spręsti dėl tolimesnių darbų“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo girininkas.

Kalnapušių nesodins

Tam, kad būtų atsodintas visas Ošupio take išdegęs miškas, pagal mokslininkų nustatytus skaičiavimus, kuriais ir vadovaujasi girininkijos, prireiks apie 2 – 2,5 tūkts. vienetų medžių. Skaičiuojama, jog 1 hektarui įmiškinti reikia 5 tūkst. sodinukų.

E.Japerto teigimu, Šventojoje bus sodinami maždaug ketverių metų amžiaus paprastosios pušies sodinukai, jų aukštis sieks apie 40 centimetrų, taip pat kažkiek lapuočių. Nors šioje vietoje augo nemažai kalnapušių, anot girininko, jas atkurti neketinama. „Kalnapušė labai rizikinga dėl gaisro, tai tikras liepsnų šaltinis“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, kodėl šioje vietoje per metus neišaugo jokia žolė ar samanos, girininkas pasakojo, jog nuo kalnapušių ant žemės visada prikrenta labai daug spyglių, jie pūdami labai rūgština dirvą, todėl bioįvairovė tokiose vietose labai menka.

Nelengva bus sodinti ir pušis ar lapuočius. „Šioje vietoje kopos, visiškas smėlis, neaišku, kiek sodinukų prigys. Dar spręsime, bet, ko gero, reikės kasti duobutes ir ten pilti atsivežtą dirvožemį“, – subtilybes aiškino girininkas.

Nuo to, ar reiks vežti dirvožemio, ar bus nuspręsta sodinti be jo, priklausys ir atsodinimo darbų kaina. Nors dar nėra tiksliai paskaičiuota, bet ji sieks dešimtis tūkstančių eurų.

Neįmanoma ar tiesiog labai sudėtinga?

„Vakarinės Palangos“ kalbintas Vaidas Šimaitis teigė, jog prieš metus gaisro priežastimi buvo įvardytas padegimas.

Šventosios girininkas E.Japertas žurnalistę tikino, jog tuo, kodėl kilo gaisras, nesidomėjęs: „Klauskite gaisrininkų…“.

Ilgai po incidento sklandė kalbos, ko gero, jos netyla ir dabar, kad neva liepsnų pagalba norėta atlaisvinti sklypą priekopėje, komerciškai itin brangioje vietoje, kad jį būtų galima susigrąžinti žemės reformos pagalba ar kaip kitaip „susiveikti“.

„Tai būtų labai sudėtinga, – tikino girininkas. – Ši vieta buvo ir yra valstybinio miško teritorija, ir nesvarbu, kad čia dabar nėra nė vieno medžio“.

„Vakarinės Palangos“ nuotr.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia