Julia Žislina

Kinijoje gyvenanti Donata nėra medikė. Tačiau ji pasakoja apie tai, kaip šioje šalyje, kur ir prasidėjo visą pasaulį dabar apėmusi koronaviruso pandemija, gyvena paprasti žmonės ir kokių apsisaugojimų priemonių jie imasi. Jos išplatintame vaizdo įraše, kuriame ji visą informaciją pateikia rusų kalba ir kurį peržiūrėjo daugiau kaip milijonas žmonių, pateikiami neįmantrūs, bet gyvybiškai svarbūs patarimai, kurių privalu laikytis kasdien.

„Labas, esu Donata, su savo šeima gyvenu Kinijoje. Šiandien noriu atsakyti į klausimus, kurie, sprendžiant iš komentarų, visus domina. Ką mes darome, kad neužsikrėstume koronaviruso infekcija, kokių saugumo priemonių laikomės? Taip pat papasakosiu, ką šioje situacijoje rekomenduoja daryti Kinija. Be to, šiandien aš pastudijavau mūsų šalies medikų interviu ir straipsnių, ką jie rekomenduoja daryti šioje situacijoje, kaip apsisaugoti. Manau, kad jums visiems tai yra aktualu ir bus naudinga, nes Kinija jau turi didelę patirtį kovojant su koronavirusu. Mes matome, kad pastaruoju metu keliose provincijose jau nėra naujų ligos atvejų, reiškia, imtasi tinkamų veiksmų ir jie yra gana efektyvūs“, – internete išplatintame vaizdo įraše pasakoja Kinijoje gyvenanti Donata Sobakinova.

Publikuojame Donatos pasakojimą ir patarimus. Beje, atkreipti dėmesį į šį vaizdo įrašą mums patarė palangiškė šeimos gydytoja Sondra Kulikauskienė.

Grįžus iš lauko pirmiausia – nusiplauti rankas ir tinkamai nusirengti

–Pradžioje pateiksiu keletą aspektų visiems aktualia problema, po to papasakosiu apie tai, kas man pačiai buvo įdomu, kas buvo man nauja, nes mano specialybė visiškai nesusijusi su medicina.

Shutterstock nuotr.

Pradėsim nuo to, kad, kai mes pareiname namo iš lauko, mes plauname rankas. Pirma plaunam rankas, po to nusiimame viršutinius rūbus, tada vėl plauname rankas. Kinijoje sako, kad geriausia dar apdoroti rankas antiseptiku po to, kai nuplovėte rankas su muilu antrą kartą, kad rezultatas būtų užtikrintas. Bet tai mes kartais darome, o kartais ne. Norėčiau pabrėžti, kad virusas labai gerai nusiplauna nuo rankų, ir, plaunant rankas, jas reikia laikyti ne aukštyn pirštais, kaip daro chirurgai, o žemyn, kad vanduo nutekėtų nuo jų.

Nusirengus viršutinius drabužius rekomenduojama palikti balkone ar kokioje nors kitoje vietoje, kur jie bus laikomi. Jeigu turite balkoną, geriausia laikyti viršutinius drabužius ten. Jeigu diena nėra saulėta, drabužius reikia palikti balkone prasivėdinti apie tris dienas. Jeigu diena saulėta – puiku, nes saulės spinduliai, kaip žinia, turi  ir antibakterinių savybių, tačiau rekomendacijų yra skirtingų: rekomenduojama palikti rūbus saulėje nuo 3 iki 12 val. Todėl reikia turėti bent du viršutinių rūbų komplektus: kol vienas vėdinamas balkone, kitu galite apsirengti, jei reikia dar kažkur nueiti tą dieną.

Dezinfekuoja ir avalynę bei drabužius

–Daug kas klausė apie avalynę. Mes apdorojame batus 75 proc. spiritu, tiesiog purškiame ant avalynės, tai pat daug kas dezinfekuoja tokiu spiritu ir drabužius, bet tai yra gana pavojinga, nes jie gali užsiliepsnoti, jeigu šalia yra atviros ugnies šaltinis. Buvo net atvejis, kai vyras nupurškė savo drabužius tokiu tirpalu, prisėdo prie radiatoriaus, ir drabužiai užsidegė, jis patyrė nudegimų. Todėl būkite atsargūs.

Kai kas purškia šitą spiritą tiesiog namuose, tai irgi gali būti pavojinga. Kai kurie žmonės rekomenduoja įsigyti specialius kilimėlius, jie apdorojami dezinfekuojančia medžiaga, tada avalynė paliekama ant tokių kilimėlių. Kokia dezinfekuojančia medžiaga galima apdoroti tokius kilimėlius? Rekomenduojamas tirpalas su chloru, 500 mg vienam litrui. Tačiau paprastai sakoma, kad nereikia labai jaudintis dėl avalynės. Tiesiog grįžus nusiaukite batus ir namuose naudokite namines šlepetes, ir viskas bus gerai.

Visada turėkite vienkartinių nosinaičių

–Jeigu mes išeiname į parduotuvę, mes apsimauname pirštinėmis, kad apsaugotume rankas, taip pat užsidedame kaukes, bet apie jas kalbėsiu vėliau. Išeinant iš namų arba grįžtant, rekomenduojama naudotis laiptais, o ne liftu, nes liftas yra uždara erdvė. Nežinau, kaip kitose šalyse, bet pas mus tiek laiptai, tiek liftai apdorojami dezinfekuojančiais tirpalais, tai pat dezinfekuojami visi laiptinių turėklai, o liftuose apdorojami absoliučiai visi paviršiai ir mygtukai, taip pat lifto iškvietimo mygtukas.

Taip pat turbūt jau esate matę, kad liftuose dažnai būna padėtos specialios servetėlės ar dantų krapštukai, kad jais būtų galima paspausti reikiamą mygtuką ir neliesti jo pirštais. Tačiau visiškos apsaugos tai negarantuoja, nes, jeigu liftu jau pasinaudojo virusu užsikrėtęs žmogus, šiam pačiaudėjus ar pakosėjus virusas gali nusėsti ant tokių servetėlių, todėl išėjus iš lifto geriau iškart apdoroti rankas antiseptiku arba nuplauti su muilu, esant galimybei. Mes paprastai darom taip: visada turime su savimi popierinių servetėlių ar nosinaičių, jas aš naudoju liftui iškviesti ir paspausti reikiamą aukšto mygtuką, o išėjus iš karto išmetu jas į šalia esančią šiukšliadėžę. Taip pat kiek įmanoma dažniau apdorojame rankas antiseptiku.

Apie automobilį ir siuntas

–Kalbant apie automobilį, verta kuo dažniau apdoroti visus paviršius ir vėdinti. Pavyzdžiui, prieš vykstant kur nors, atidarykite mašinos langus bei dureles ir pabūkite šalia, kad automobilis prasivėdintų, tada jau galite sėsti ir važiuoti. Taip pat svarbu vėdinti ir namus ne mažiau kaip 2-3 kartus per dieną mažiausiai 30 min.

Dabar papasakosiu apie siuntas. Kai mes gauname kažkokias siuntas, geriausia jas atsiimti per paštomatą, dabar yra tokia paslauga: siunta paliekama dežutėje, jūs gaunate kodą ir su juo atsiimate savo siuntą. Atsiėmę savo siuntą mes iškart ją atidarome, dėžę iškart išmetame ir į namus parsinešame tik turinį. Turinį mes taip pat apdorojame antiseptiku. Taip pat apdorojame ir telefoną ar vaizdo kamerą antiseptiku arba spiritu.

Nusipirkus maisto produktų, dezinfekuoti reikia ir juos

–Parsinešę maisto produktų iš supermarketo, jokiais būdais nedėkite jų iškart į šaldytuvą – mes taip pat juos plauname ar dezinfekuojame. Aišku, daržoves ir vaisius plauname su muilu po tekančiu vandeniu, tada nulupame. Daržoves stengiamės pirkti tas, kurios gali būti termiškai apdorojamos: pavyzdžiui, ne salotas, o kopūstus, kuriuos galima išvirti arba patroškinti. Jeigu perkame produktus pakuotėse, pavyzdžiui, pieną, pakuotę taip pat kruopščiai nuvalome, dezinfekuojame. Jeigu duona supakuota į maišelį, šį maišelį taip pat plauname.

Žodžiu, mes plauname viską. Galbūt šios priemonės yra perteklinės, bet mes manome, kad taip bus geriau. Žinoma, visa tai jau šiek tiek nusibodo, bet gal tai pripratins daugumą mūsų prie švaros. Anksčiau mes taip pat dažnai pamiršdavom nuplauti vaisius, plaudavom juos tik prieš valgant. Dabar viską, absoliučiai viską, plauname iškart, kai parsinešame iš prekybos centro ar parduotuvės.

Visą laiką primenama, kad privalu laikytis distancijos

–Dabar apie paviršius ir patį virusą. Tai man buvo visiškai nauja. Sakoma, kad koronavirusas yra gana sunkus ir stambus, jis gana greitai nusėda. Gydytojai aiškina, kad, jeigu sergantis žmogus įlipo į vagoną ir nusičiaudėjo, užsikrės tik tie žmonės, kurie sėdėjo arti jo, ir tai turbūt ne visi. Kai gripu sergantis žmogus čiaudys vagone be kaukės, užsikrės dauguma tame vagone esančių žmonių, o štai koronavirusas dėl savo didelės masės iškart nukris ant žemės ir nebus pavojingas kiek tolėliau esantiems aplinkiniams, todėl rekomenduojama laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių – 1,5 – 2 m. Kiek suprantu, daug kas apie tai nežino, bet čia mums visą laiką primena, kad privalome laikytis distancijos. Taip pat ir lėktuve, jeigu sėdite visai šalia sergančio žmogaus, galite užsikrėsti. Oras lėktuve filtruojamas, todėl ten tikimybė užsikresti šia infekcija nėra itin didelė.

Vietoj dezinfekcinio skysčio – automobilių langų ploviklis

–Jau minėjau paviršius. Patekęs ant nelygaus paviršiaus virusas ilgai neišbūna, todėl nuo audinio, pavyzdžiui, nuo palto, mes jo „nesurinksime“, tačiau ant lygių paviršių, tokių kaip plastikas ir metalas, jis pasilieka ilgiau ir nuo ten patenka ant mūsų odos. Štai kodėl taip svarbu dažnai plauti rankas. Dezinfekuojančią priemonę rinkitės tokią, kuri dezaktyvuoja baltymus. Mūsų gydytojai pataria, kad, jeigu jūsų vaistinėje nebėra dezinfekuojančio skysčio, jį galima pakeisti automobilio langų plovikliu, kuriame yra izopropilo alkoholio. Jį galite naudoti įėjimams, išėjimams, kitiems paviršiams apdoroti (tik įsitikinkite, ar jo garai nėra kenksmingi sveikatai – red. pastaba).

Taip pat norėčiau pakalbėti apie temperatūros įtaką virusui. Dažnai kalbama, kad virusas neišgyvena tam tikroje temperatūroje. Buvo atlikta tyrimų dėl SARS viruso. Tuomet tas virusas išlikdavo už organizmo ribų ant paviršiaus esant apie 20 laipsnių šilumos apie 2 dienas, o esant temperatūrai -1°C – kelias savaites. Esant vidutinei dregmei, apie 50 proc., virusas gyvena trumpiau, esant drėgmei mažesnei kaip 20 proc. ar didesnei kaip 80 proc., virusas gyvena ilgiau. Apie šitą naujausią virusą tikslių duomenų dar nėra, bet kadangi jis panašus į SARS virusą, su juo ir palyginama. Taip pat sakoma, kad nereikia liesti benamių gyvūnų, nes buvo informacijos, kad virusas buvo aptiktas pas sergančio žmogaus šunį. Bet tai nėra galutinai patvirtinta, dar bus atliekami papildomi tyrimai.

Apie odą ir plaukus

–Apie odą. Apskritai per odą virusas nepatenka į organizmą, tačiau, jeigu turite kokią žaizdą ant rankos, geriau ją užsiklijuoti medicininiais klijais. Tokiu atveju nepadeda, pavyzdžiui, paprastas baktericidinis pleistras, kuris viską praleidžia, nes yra pralaidus orui.

Kalbant apie vyrus, kai jie skutasi, jie nuima viršutinį odos sluoksnį, taip pat gali įpjauti odą, o tai – potencialus pavojus.

Merginos, darydamos manikiūrą, žnyplėmis nukerpa kutikulą, o tai irgi gali būti pavojinga, todėl, atliekant manikiūrą, reikia ypač saugotis. Tvarkant antakius, mes taip pat galim pažeisti odą, kas yra gana pavojinga.

Shutterstock nuotr.

Plaukus nebūtina plauti kiekvieną kartą, kai grįžtate namo, užtenka plauti kaip įprasta, tačiau jeigu turėjote kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi arba įtariate, kad žmogus gali būti užsikrėtęs, nes jis turi atitinkamų simptomų, geriau grįžus namo plaukus iškart išplauti. Jeigu esate medicinos darbuotojas ir dažnai kontaktuojate su ligoniais, patartina plaukus plauti dažniau.

Paminėsiu ir apie kirpyklas. Būnant karantine per ilgai, kartais norisi apsikirpti. Kinijoje pradėjo dirbti kirpyklos, tačiau reikalaujama, kad tiek meistras ar meistrė, tiek klientai dėvėtų kaukes, taip pat atstumas tarp klientų turi būti ne mažesnis kaip 1,5, o geriau – 2 ar daugiau metrų.

Žinoma, svarbu paminėti, kad nereikia liesti veido rankomis. Jeigu užsidėjote kaukę, nekiškit rankų po ja, nelieskit kaukės, nes tada ji jūsų nebeapsaugos, taip pat nelieskit akių. Vienas gydytojas pasakojo, kad žmogus gali liesti veidą rankomis net 15 kartų per valandą. Pasistenkite to nedaryti, pakentėti, ypač lauke, kai jūsų rankos nėra švarios.

Apie kaukes ir kitokį būdą nešioti akinius

Alytausgidas.lt nuotr.

–Dabar apie kaukes. Kalbama apie tai, kad apsaugo arba kaukės su N95 filtru, arba bent 4 sluoksnių kaukės, tačiau dėl N95 filtrų aiškumo nėra, nes nuomonės skiriasi: kai kas tvirtina, kad tai apsaugo, tuomet kiti mano, kad tai nėra efektyvu. Tačiau problema ta, kad daug kur, pavyzdžiui, Rusijoje, nėra šį standartą atitinkančių kaukių. Galbūt šitam standartui atitinka FFP2 klasė, kuri sulaiko apie 92 proc. aerozolių ir turi mėlyną dirželį. N99 standarto analogas yra FFP3, kuris sulaiko apie 95 proc. aerozolių, čia dirželis yra raudonas. Papildomai gali būti NN, R arba D ženklinimas, priklausomai nuo laiko, kurį tokios kaukės gali būti naudojamos: vienkartinės, daugkartinės atsparios dulkėms.

Kaip jau kalbėjome, kaukė apsaugo kitus žmonės nuo jau užsikrėtusio žmogaus. Todėl, jeigu sergate, užsidėkite kaukę, taip tikimybė paveikti kitus bus mažesnė. Ir be abejo, jeigu Vyriausybė prašo užsidėti kaukes, geriau jas visgi nešioti.

Bet jeigu kaukės nenešiojate, o kažkas šalia jūsų čiaudo, geriausia būtų užsimerkti, sulaikyti kvėpavimą ir atsitraukti nuo tokio žmogaus apie 2 metrus – taip apsaugosite save šioje situacijoje ir bus daugiau šansų neužsikrėsti. Apie kaukes dar norėjau pasakyti, kad patikimiausios yra su HEPA filtrais, kai įkvėpiama per vieną angą, o iškviepiama per kitą, bet čia kiekvienas sprendžia pagal save.

Taip pat noriu pasiūlyti keletą patarimų, ką daryti, kad neaprasotų akinių stiklai. Galbūt žinote, kad dauguma kinų nešioja akinius, todėl susiduria su problema, kai nešiojant kaukę aprasoja akinių stiklai. Todėl rekomenduojama akinių stiklą iš vidaus padengti labai plonu permatomu popieriumi, kitaip tariant, iš pradžių užsidėti ant akių ir nosies plono permatomo popieriaus juostą, o jau ant jos – akinius. Taip pat dažnai kaukės gumelės nutrina odą. Nežinau, ar yra tokių dalykų pas jus, bet čia būna tokios rankenos, pavyzdžiui, nuo pieno dėžutės. Galima jas naudoti, tada kaukė priglus tvirčiau ir netrins odos.

Dar daug klausimų, į kurios nėra atsakymų

–Taip pat papasakosiu apie ligos simptomus. Dažniausiai tai karščiavimas, sausas kosulys, apsunkintas kvėpavimas, skausmai krūtinėje, tačiau liga gali ir neturėti jokių simptomų. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai žmogus turėjo kontaktą su ligoniu, dažniausiai šeimos nariu, ir jokių ligos požymių jam nepasireiškė, jis jaučiasi gerai, tačiau atlikus tyrimą rezultatas būna teigiamas. Daug kas klausia, ar galima užsikrėsti per nuotekų sistemą. Apie tai kol kas nieko nežinoma. Taip pat iki galo nežinome, ar galima užsikrėsti per maistą. Todėl nieko tiksliai pasakyti negaliu, nes nėra informacijos.

Vaizdo įraše – visas Donatos pasakojimas (rusų kalba):

23 KOMENTARAI

  1. Kiniečiai drausmingi, o Lietuvoje, nors jau šiandienai užsikrėtusių apie 100, nieks nedėvi kaukių-aš užsidėjau kaukę ir…. valgyti juk reikia-pirkau maisto dviejose parduotuvėse Jurbarke-pardavėjos visos be kaukių, nuogais delnais be pirštinių- na,klausykit, juk taip ir pas mus bus kaip Italijoje- lavonai vežami kariškų sunkvežimių kolonomis.