Julia Žislina

Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą. Tokią išvadą sekmadienį, kovo 29 d., paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo oficialioje interneto svetainėje. Tokiu būdu PSO paneigė vieną labiausiai paplitusių mitų, jog užsikrėsti galima net kvėpuojant tuo pačiu oru kaip ir infekuotasis.

Šis PSO pranešimas turi tapti oficialiu atsakymu į žiniasklaidoje ir ypač socialiniuose tinkluose nenusakomai plačiai tiražuojamus teiginius, kad neva ilgiau būnant toje pačioje patalpoje su ligoniu virusas gali būti perduodamas oru nuo sergančio žmogaus sveikam. Kitaip tariant, jeigu sveikas žmogus atsirastų toje vietoje, kur kvėpavo viruso nešiotojas, jis net po kelių valandų neva gali užsikrėsti tiesiog įkvėpęs „užkrėsto” oro.

PSO pranešime aiškinama, kad užsikrėtimas įvyksta tiesiogiai perduodant sergančio žmogaus kvėpavimo takų (nosies arba burnos, kvėpuojant, čiaudant ar kosėjant) išskiriamus smulkius lašelius. Be to, užsikrečiama, kai sveikas žmogus yra visai šalia sergančiojo – maždaug apie metrą nuo jo ir arčiau.

Organizacija nustatė, kad virusą turintys lašeliai yra per sunkūs, kad jie galėtų užsibūti ore. Jie nusėda ant paviršių, bet ore jų nėra. Taigi, jeigu vaikštote ten, kur prieš keletą minučių ar valandų buvo sergantis žmogus, oro būdu užsikrėsti neįmanoma.

Šiuo sakiniu papildyta 17:43 val.: PSO pranešime teigia, jog analizuojant 75 465 COVID-19 atvejus Kinijoje, nebuvo pranešta apie viruso plitimą oru.

Pasaulio sveikatos organizacija dar kartą pabrėžė, kad apsaugą nuo viruso užtikrina socialinė distancija – ne mažiau kaip 1 metras nuo viruso nešiotojo, taip pat negalima liesti paviršių, ant kurių gali būti sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų ar seilių, būtina kruopščiai plauti rankas arba jas dezinfekuoti specialiomis priemonėmis.

Pastaruoju metu medicinos literatūroje paskelbti tyrimai rodo, kad koronavirusas sugeba išlikti ant tam tikrų paviršių nuo kelių valandų iki kelių dienų. Pavyzdžiui, ant vario paviršių – iki 4 valandų, ant kartono – iki 24 valandų, ant plastiko ar nerūdijančio plieno – iki 3 dienų. Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2003 metais atipinės pneumonijos epidemiją sukėlusio koronaviruso SARS tyrimų metu.

O kas dėl drabužių? Honkonge atliktų laboratornių tyrimų rezultatai parodė, kad ant drabužių koronavirusas apskritai neišlieka ( šie tyrimai dar tikslinami – red. past.), o štai ant popieriaus – iki 24 valandų.

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?

Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio  su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

Inkubacinis laikotarpis (t. y.  laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, kai kurie infekcijos nešiotojai gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo. 

Plitimas per ore esančius aerozolius – labai specifinėmis aplinkybėmis

Komentuoja Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė (papildyta balandžio 1 d. 12:50 val.):

– Atkreipiame dėmesį, kad infekcijų plitimas tiek per lašelius (oro lašelinis), tiek per ore esančius aerozolius (smulkias daleles, kurios gali išsilaikyti ore ilgesnį laiką ir persiduoti per didesnį nei 1 metro atstumą) yra infekcijų plitimo oru būdai.

PSO paskelbtoje informacijoje patvirtinama, kad, turimais duomenimis, naujasis koronavirusas plinta oro-lašeliniu būdu, t.y. kai asmuo yra šalia (iki 1 metro atstumu) kito asmens, kuris gali būti užsikrėtęs virusu ir kuriam pasireiškia respiratoriniai požymiai (pvz., kosėjimas, čiaudėjimas), yra rizika, kad su išsiskyrusiais lašeliais virusas pateks į šalia esančio žmogaus burną, nosį ar akis.

Perdavimas taip pat gali vykti per daiktus, esančius artimiausioje aplinkoje aplink užsikrėtusį asmenį.

COVID-19 kontekste plitimas per ore esančius aerozolius galimas labai specifinėmis aplinkybėmis ir tam tikrose vietose, kuriose atliekamos procedūros ar palaikomasis gydymas, kaip, pavyzdžiui, intubacija, bronchoskopija ir kt., kurių metu susidaro aerozoliai.

PSO ir toliau atidžiai stebės ir analizuos skelbiamus mokslo tyrimų duomenis ir atnaujins skelbiamą informaciją, kai tik atsiras daugiau duomenų.

44 KOMENTARAI

  1. Bliat nuejau nusipirkty cizu.Nusipyrkav ir einu lauk… Ziuru atvazevo babauzis nulipo nuo dvirates priemones ispute snarglius is savo skiliu nusisluoste su purvina ranka snerves ir nuejo yn parduotuve paimdamas rankena duru ir pinigus skirtus alei…Tikrai visada nesiuosiu tas pirstines plastiko…).Ir Jum visiem patarciau.

    • ant batų taip pat laikos 3 paras. O nusirengiate viską lauke prieš namus ? Ir tiesiai į dušą, o po jo grįžtant prie durų rankenų ir viską dezinfekuojat, rūbus susirenkate po 3 parų, na tada gal kaip nors...

      Plastikas? 3 dienos… Ar moki kad teisingai nusimauti? O paskui kur išmeti? Ar viską apgalvojai, vistiek kažką paliesti, pvz batus nusimaudamas, o

  2. Na, nuo pat plitimo Europoje pradžios PSO buvo teigiama, kad virusas plinta oro- lašeliniu (ne oro dispersiniu) keliu, o tai reiškia, kad lašeliai didesni, jų nedaug, todėl nuskriejamas atstumas nedidelis (iki 2m) ir išbuvimas ore iki nusileidžiant ant paviršių – kelios – keliolika minučių…

    • Kalba eina tik apie vienkartines pirštines, kurias panaudojus prekybcentryje būtina įdėti į plastiko maišelį ir išmesti. Po to, tuojau pat ir atidžiai dezinfekuoti specialiu dezinfekantu mašinos durų rankenėles, po to savo rankas, mašinos raktus, palaukti kol viskas nudžius ir tik po to sėsti prie mašinos vairo, kurį taip pat neskubant nuvalyti tuo skysčiu ir nudžiovinti. Viską reika atlikti labai kruopščiai, neskubant ir apgalvotai, kad virusui neliktų jokių šansų. Ant metalo paviršių virusai išlieka ilgiausiai.

      Iki tol, tokius dalykus regėjome tik fantastiniuose filmuose, kuriuose fantazija ir realybė visada eina greta ir jas sunku vieną nuo kitos atskirti. Dėja, šiuo metu visą mokslinės fantazijos išmanumą tenka pritaikyti sau kovai su nematomu priešu kiekvienam ir kasdien. Būkime tvirti ir sumanūs.

  3. zinoma, kad perduodamas oru.Atejes i parduotuve tiksliai nezinosi, kada ir kas ka tik nusiciaudejo ar kosejo.Sekantis zmogus eidamas gali uzsikresti.Virusas kuri laika kabo ore ir bet kas gali uzsikresti.O dar oro srove, kai einame ,gali ir toliau nunesti.Gal jis ir neskraido kazkur, bet sukeltas su oro srove,ar kazkokiom dulkem, gali uzkresti.Saugokimes, kaip tik imanoma.

  4. sako deveti pirstines, o kur jas deti po panaudojimo parduotuveje ar pan, juk rankomis jas nusiimame ir …kas toliau, juk neturime ju tiek kad ismesti tuoj pat. cia irgi ne higiena, sakyciau nesamonytes snekam. geriau jau dazniau plauti negu tomis paciomis naudotis kitur nuejus i parduotuves.cia visiska nesamone.paneikit arba patarkit kaip jomis naudotis kur gauti vienkartiniu pirstiniu ar kaukiu. veryga turbut turi per akis ,o ka daryti lietuvaiciams.nepezek, veryga, kad turi priemoniu,geda, kad turim mes, lietuvaiciai rengti akcijas,pervedineti euriukus.geda geda ir dar karta geda p. veryga.

  5. Kalba eina tik apie vienkartines pirštines, kurias panaudojus prekybcentryje būtina įdėti į plastiko maišelį ir išmesti. Po to, tuojau pat ir atidžiai dezinfekuoti specialiu dezinfekantu mašinos durų rankenėles, po to savo rankas, mašinos raktus, palaukti kol viskas nudžius ir tik po to sėsti prie mašinos vairo, kurį taip pat neskubant nuvalyti tuo skysčiu ir nudžiovinti. Viską reika atlikti labai kruopščiai, neskubant ir apgalvotai, kad virusui neliktų jokių šansų. Ant metalo paviršių virusai išlieka ilgiausiai.

    Iki tol, tokius dalykus regėjome tik fantastiniuose filmuose, kuriuose fantazija ir realybė visada eina greta ir jas sunku vieną nuo kitos atskirti. Dėja, šiuo metu visą mokslinės fantazijos išmanumą tenka pritaikyti sau kovai su nematomu priešu kiekvienam ir kasdien. Būkime tvirti ir sumanūs.

  6. Na, viskas logiška. PSO pateikia tik bendras rekomendacijas. Lašeliai išties sunkūs, jie bemat krenta žemyn. Todėl patariama ir toliau saugotis visais logiškais būdais. Tik va, jeigu virusas kažkiek išlieka gajus, tai visi tokie gatviniai ” pasnargliuotojai” skleidžia užkratą. Jeigu toks, dar gyvas užkratas spėja išdžiūti, tai su dulkėmis ”suras’ sau šeimininką. Manau, jog derėtų pamąstyti apie šaligatvių, gatvių laistymą.

  7. Pandeminiai virusai taip paprastai neisnyksta. O ypac tokie kaip Covid-19. Kol 50% zmonijos nebus persirge ir neigis imuniteto tol virsas gyvuos. Dar variantas injekcija. Kuri geriausiu atveju pasirodys po metu. Karantinai yra tam, kad zmones sirgtu palengva, o ne masiskai kaip tai nutiko Kinijoje/Italijoje ir dabar Amerikoje. Taigi likt namie ir taupyt vieta ligoninese. Nes tikrai bus tokiu kurie nesilaiko karantinu.