Daktaras Sharonas Moalemas  (Sharon Moalem) iš JAV, skirtingai nuo daugumos mūsų, žiūri į koronaviruso epidemiją su optimizmu. Jis nemenkina vykstančios tragedijos masto – maža to, jis jau seniai suprato, kad artėja pandemija, ir laukė jos. Sh.Moalemas  mano, kad žmonija išeis iš šios labai tragiškos situacijos stipresnė ir protingesnė. „Koronavirusui nelemta ištrinti žmoniją nuo žemės paviršiaus. Mums labiau reikia bijoti klimato kaitos ar asteroido kritimo“, – dėsto jis.


Sh.Moalemas gerai žinomas visame pasaulyje medicinos, genetikos ir evoliucijos teorijos sandūroje esančių problemų tyrinėtojas. Chad Hunt nuotr.

Daktarui Sh.Moalemui 46 metai. Jis gimė Izraelyje, tačiau augo Kanadoje ir JAV. Dabar jis gerai žinomas visame pasaulyje medicinos, genetikos ir evoliucijos teorijos sandūroje esančių problemų tyrinėtojas. Jo nuomone, evoliucija tęsiasi ir žmogaus genomas reaguoja į besikeičiančias aplinkybes.

Sharonas Moalemas  yra išleidęs keletą mokslo populiarinimo bestselerių. 2007 m. išleista monografija „Išgyvena būtent silpnieji“ buvo išversta į 30 kalbų, ji tapo metų knyga pagal Amazono versiją ir buvo įtraukta į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

Be mokslinių tyrimų, Sh. Moalemas įsteigė kelias biotechnologijų kompanijas ir užregistravo 25 patentus už savo išradimus biotechnologijų žmonių sveikatos srityje. Pastaruoju metu jo laboratorijos Niujorko Mount Sinai ligoninėje komanda renka duomenis iš įvairių pasaulio šaltinių, kad sudarytų bendrą koronaviruso epidemijos ir jos padarinių vaizdą.

Tokio urbanizacijos lygio žmonija dar neturėjo

–Ar Jūs kada nors susimąstydavote, kad tokia pandemija, kokia dabar yra dėl koronaviruso plitimo pasaulyje, apskritai įmanoma?

–To reikėjo laukti. Aš nesuprantu, kaip iki šiol tai nenutiko. Žmonės pradėjo gyventi didelio gyventojų tankumo sąlygomis. Urbanizacijos lygis pasiekė tokių rodiklių, kokių niekada nėra buvę. Žmonės miestuose nuolatos intensyviai kontaktuoja, taip pat ir netiesiogiai, pavyzdžiui, per lifto mygtukus. Tai, kad mes 100 metų neturėjome epidemijų, byloja tik apie mūsų imuninės sistemos galią.

–Medžiai miške taip pat auga labai tankiai, bet ten nebūna epidemijų.

–Medžiai miške – tai nėra iš vienos biologinės rūšies susidedanti monokultūra. O štai žemės ūkyje auginant monokultūras epidemijų kaip tik būna: jeigu atsiranda grybelis, jis užkrečia visus augalus. Todėl tenka visą laiką naudoti pesticidus. Jeigu laukuose būtų biologinė įvairovė, grybelis negalėtų pereiti nuo vienos rūšies į kitą.

Gamtoje nėra miškų vien iš pušų, taip gali būti tik dirbtiniame, pasodintame miške. Ir jeigu ateina epidemija, ji gali sunaikinti visą mišką. Tai panašu į žmonių epidemiją mieste.

Pandemijų schemos panašios

–Vadinasi, pandemija – tai miestų augimo problema?

Urbanizacijos lygis pasiekė tokių rodiklių, kokių niekada nėra buvę. Niujorko Manhatanas. Wikipedia nuotr.

–Praeityje pandemijos visada veikė miestus su dideliu gyventojų tankiu. Ši problema egzistuoja jau 2000 metų. Pirmosios maro epidemijos metu, prieš 1500 metų, žmonės paliko miestus ir grįžo į juos tik prasidėjus pramonės revoliucijai. Kai Londone buvo raupų ar maro protrūkiai, žmonės jį palikdavo. Dabar aš gyvenu Manhatane, ir tie, kurie galėjo palikti šią Niujorko dalį ir apsigyventi kaime, tai padarė. Tokios schemos pasikartoja žmonijos istorijoje.

–Ar tai reiškia, kad epidemijų profilaktikai reikia sumažinti urbanizacijos lygį?

–Taip. Miestai leidžia efektyviau valdyti resursus, bet kaina to – didelis pažeidžiamumas,  epidemijų atsiradimas ir plitimas.

–Bet juk urbanizacijos lygio XXI amžiuje stabdyti neįmanoma.

–Tai neįmanoma esant dabartiniam požiūriui. Mes dar negalvojome apie miestus ant vandens ar kitus apsigyvenimo būdus.

Bet kuri epidemija pakeičia žmogaus genomą

–Teigiama, kad koronavirusas žudo daugiausiai pagyvenusius žmones. Buvo net nuomonių, kad su tuo reikia susitaikyti. Neva gamta signalizuoja apie gyventojų perteklių ir apie tai, kad laikas atlaisvinti vietą būsimoms kartoms.

Teiginiai, neva koronavirusas pavojingas tik pagyvenusiems žmonėms, yra klaidingi. Yuan Zheng / EPA nuotr.

–Teiginiai, neva koronavirusas pavojingas tik pagyvenusiems žmonėms, yra klaidingi. Iš tikrųjų pažeidžiamas labai platus amžių spektras, įskaitant 30 – 50 metų žmones. Bet turiu ir gerą žinią: virusas nežudo per daug žmonių, kad pats neišnyktų.

Pagrindiniai viruso nešiotojai yra vaikai. Jų imuninė sistema dar nesubrendo, ir tai apsaugo juos nuo mirtinos citokinų audros. Kita vertus, vaikai nuolatos kontaktuoja vieni su kitais ir platina virusą savo šeimose. Tai optimali strategija virusui: vaikų imuninės sistemos silpnumas palengvina užsikrėtimą, o ligos eiga jiems nėra tokia sunki. Be to, vaikai gyvens labai ilgai, kas užtikrins virusui gyvavimo erdvę.

–Vadinasi, koronavirusas liks su mumis visiems laikams?

–Ko gero. Bet kuri epidemija pakeičia žmogaus genomą ir yra evoliucijos veiksnys. Tai nutinka dviem būdais. Pirmasis – tai labai didelio žmonių kiekio sunaikinimas, o išgyvenę perduoda virusą toliau. Antrasis – tai tiesioginis viruso poveikis genomui. Nustatyta, kad 8 proc. mūsų genomo sudaro praeityje epidemijas sukėlusių, patekusių į genomą ir ten pasilikusių virusų likučiai.

Yra pranešimų, kad užsikrėtusių vyrų sėklidėse buvo aptikta didžiausia koronaviruso koncentracija, o tai reiškia, kad jie perduos jį palikuonims. Gal šie genetinio kodo pakeitimai suteiks žmogui naujų savybių, bet tai bus, žinoma, tik tolimoje ateityje. Galbūt mes sužinosime, kodėl vieni žmonės susirgo, o kiti – ne. Gal kai kurių jaunų mirusių žmonių imuninė sistema buvo sukurta kovai su mikrobais, bet po kontakto su virusu pademonstravo perteklinę reakciją.

Yra pranešimų, kad užsikrėtusių vyrų sėklidėse buvo aptikta didžiausia koronaviruso koncentracija, o tai reiškia, kad jie perduos jį palikuonims. Vida Press nuotr.

–Ar vyrų ir moterų organizmo reakcija į koronavirusą yra skirtinga?

–Vyrai užsikrečia dažniau. Manoma, kad priežastsis yra elgsenoje – neva vyrai daugiau rūko ir rečiau plauna rankas. Tai tik dalis tiesos. Iš tikrųjų moterų imuninė sistema žymiai stipresnė nei vyrų. Tai susiję su evoliucija – moterims reikia išgyventi, kad jos pasirūpintų žmonijos tęstinumu.

Epigenetikai turi įtakos bet kuri krizė

–Svarbi Jūsų darbo dalis yra susijusi su epigenetika, tai yra genetinio kodo pakeitimais pagal aplinkybes. Ar dabartinė traumuojanti epidemija paliks pėdsakių genome?

–Šią epidemiją sunku pavadinti traumuojančia. Tai, kas vyksta dabar, vykdavo per tūkstantmečius, kol atsirado mokslinė medicina ir higiena. Mums pasisekė, kad per pastaruosius 100 metų mes išvengėmė pandemijų.

Epigenetikai turi įtakos bet kuri krizė, bet pasekmes bus galima pamatyti tik tolimojoje perspektyvoje. Mes žinome, kad Holokausto išgyvenusių žmonių palikuonys linkę į nutukimą, nes jų tėvų organizmas kentėjo nuo bado ir kaupė daugiau maistingų medžiagų, ir šis ypatybė tapo įgimta.

Dabar galima daryti prielaidą, kad gims vaikai su polinkiu į hipochondriją, bet tai nebūtinai yra blogai. Kodėl žmonės bijo gyvačių, nors tik nedaugelis su jomis susiduria? Todėl, kad ši baimė susiformavo genetiškai evoliucijos metu. Galbūt COVID-19 epidemija yra geriausias būdas sukelti baimę prieš mikrobus, todėl žmonės instinktyviai pradės dažniau plauti rankas ir būti atsargesni kontaktuojant su įvairiais daiktais.

Galimi milijonai mirčių

Testų tyrimų centras Elmhurst ligoninėje Niujorke. Reuters nuotr.

–Kai pandemijos pikas praeis, ką teks daryti su visais užsikrėtusiais iki vakcinos atsiradimo? Juk jų negalima suvaryti į karantiną metų metams?

–Prancūzijos mokslininkai pranešė, kad 24 užsikrėtusiems, kuriuos gydė plakvenilu (hidrochlorochinu), paprastu ir pigiu vaistu nuo maliarijos, šis preparatas nuslopino viruso galimybę daugintis: po 6 dienų vartojimo virusas iš jų organizmo pasišalino (atkreiptinas dėmesys,  jog kitų šalių mokslininkai prancūzų eksperimento rezultatus pavadino abejotinais – red.past.).

–JAV šiuo metu – daugiausiai sergančiųjų koronavirusu, ir ligonių skaičius auga bauginančiu greičiu. Ar šalies sveikatos apsaugos sistema susitvarkys su šia problema?

–Tai priklauso nuo to, kaip žmonės laikysis saviizoliacijos taisyklių, tačiau tokios vilties mažai. Šalyje, kurioje gyvena daugiau kaip 300 milijonų žmonių, galimi milijonai mirties atvejų. Bet aš vis dėlto esu optimistas.

Pagal calcalistech.com parengė Julia Žislina

Veršelio nuotrauka: Pasaulis nuo koronaviruso bando gelbėtis pasitelkdamas hidroksichlorokviną. Chlorokvinas nėra naujiena. Jis naudojamas nuo Antrojo pasaulinio karo ir yra gaunamas iš chininmedžio žievės, kaip ir chininas, šimtametis priešmaliarinis preparatas. Getty Images nuotr.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia