Tamara Zaiceva

Visą pastarąjį savaitgalį šokusi, dainavusi ir sportavusi Palanga visai greta esančią, tragiškus žmonių likimus ženklinančią Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną pasitinka visiškoje tyloje. Ir ši tyla nėra pagarbos, atjautos ar išnaikintos tautos tragedijos suvokimo ženklas. Tai abejingumo ir didžiulės Palangos kultūros ir kultūrininkų gėdos pavyzdys. Pamiršta, neįdomu, niekam nereikia, o gal yra kitų šios dienos minėjimo ignoravimo priežasčių?

Palangos žydai nužudyti vieni pirmųjų

Rugsėjo 23 – ąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Tačiau ši data įprasmina ne tik Vilniaus žydų tragediją – tai diena, kuomet prisimenamas visų Lietuvos žydų persekiojimas, diskriminavimas, naikinimas, kai atveriami širdį veriantys Holokausto istorijos puslapiai ar pagerbiami pasaulio teisuoliai – tie, kurie nepabūgę būti nužudyti, kiek galėjo gelbėjo į didžiulę bėdą patekusius savo kaimynus ar visiškai nepažįstamus persekiojamos tautos žmones.

1904 m. darytoje nuotraukoje užfiksuota ir Palangos sinagoga. TIC nuotr.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo pirmosiomis SSRS–Vokietijos karo dienomis. Dar iki didžiųjų getų įsteigimo (1941 08) Lietuvoje buvo nužudyta tūkstančiai žydų. Pirmiausia masiškai žydus žudyti pradėta Vokietijos pasienyje – Kretingos, Tauragės apskrityse – ir Kaune. Tarp tų pirmųjų nužudytųjų buvo ir Palangos žydai: 1941 m. birželio 27 d. netoli Birutės kalno buvo sušaudyti, kaip manoma, 95 žydų tautybės palangiškiai – 93 vyrai ir 2 moterys.

Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, jog 1941 07 prasidėjo reguliarios ir masinės žydų žudynės Kauno fortuose, Vilniuje (Paneriuose, Aukštųjų Panerių žudynių vieta ir kapai), Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose. Didžiausia žudynių akcija įvykdyta 1941 10 29 Kauno Devintajame forte – per dieną sušaudyta daugiau kaip 9000 žmonių.

Tarp pirmųjų nužudytųjų Lietuvoje buvo ir Palangos žydai

Kartu steigti žydų getai (didžiausi – Vilniaus getas, taip pat Kaune ir Šiauliuose) ir izoliuotos stovyklos. Provincijoje (apskrityse ir valsčiuose) gyvenantys į getus bei specialias stovyklas suvaryti ir juose kalinti žydai buvo sušaudyti 1941 vasarą bei rudenį – iki 1941 12; išsigelbėjo arba gyventojų buvo išgelbėta tik 3–5 proc. žydų.

Iki 1941 12 nužudyta apie 70–80 proc. Lietuvos žydų (apie 150 000–160 000 žmonių). Daugiau žydų palikta laikinai gyventi tik Vilniaus (apie 20 000), Kauno (apie 15 000), Šiaulių (apie 5500) ir Švenčionių (apie 500) getuose.

Antrosios masinės Palangos žydų žudynės įvykdytos 1941 m. spalio 12 – osios naktį šioje vietoje Kunigiškių miške. „V.P.“ nuotr.

Antrosios masinės Palangos žydų žudynės įvykdytos 1941 m. spalio 12 – osios naktį. Pokariu žudynių vietoje, duobėje Kunigiškių miške, buvo aptikta apie 350 – 400 sušaudytų žmonių palaikų.

Jei į holokausto aukų skaičių nepatenka Kretingos žydės ir vaikai, istorikai daro prielaidą, kad abiejose žudynių vietose bei įkalinimo stovykloje netoli Valteriškių buvo sušaudyti, uždaužyti, mirė iš bado ar kitaip sunaikinti 413 Palangos žydų bendruomenės narių. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Palangoje gyveno 455 žydai.

Palangos žydų žudynėse dalyvavo ir vietiniai palangiškiai savanoriai.

abiejose žudynių vietose bei įkalinimo stovykloje netoli Valteriškių buvo sušaudyti, uždaužyti, mirė iš bado ar kitaip sunaikinti 413 Palangos žydų bendruomenės narių

Pagerbti nužudytųjų – į Kretingą?

Dar 2018–ųjų gegužę Seimas paskelbė 2020 – uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Artėjant šiai rugsėjo 23 – ajai Lietuvos miestai ir miesteliai įvairiais renginiais mini Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, nemažai jų surengta ir mūsų krašte.

Vakar, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, Darbėnų miestelyje atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis buvusią Darbėnų žydų sinagogos vietą

Štai Kretingos rajono savivaldybė pranešė, jog vakar, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, Darbėnų miestelyje atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis buvusią Darbėnų žydų sinagogos vietą. Taip pat darbėniškės Editos Gliožerienės iniciatyva buvo atidengti du „Atminimo akmenys“ – memorialinės plytelės, skirtos Holokausto aukoms atminti – profesionaliam prieškario Darbėnų fotografui Elijahu Bruckui ir nužudytai 16-metei žydaitei Esterai Kvelerytei.

Kretingos rajone pirmoji sinagoga įamžinta Salantų mieste – tai dabartinis Kultūros centras. Šiais metais žydų sinagogų vietas žymintys atminimo ženklai taip pat bus įrengti Kretingos mieste ir Jokūbave. Kitais metais Kretingoje, Jokūbave, Darbėnuose ir Salantuose prie sinagogų planuojama įrengti stendus, kuriuose vizualiai bus pateikiama informacija apie jų istoriją.

Akmenų Holokausto aukoms atminti projektas yra pasaulinės reikšmės, nes jame dalyvauja kelios dešimtys šalių, tarp jų ir Lietuva, – pranešė Kretingos rajono savivaldybė.

Šiandien vakare Kretingoje rengiama pilietinė akcija „Atminties keliu“. „Akcijos metu atsiminsime daugiau kaip 1000 Kretingoje nužudytų mūsų ir kitų miestelių žydų, todėl vidų dalyvių prašome turėti po žvakutę ir akmenėlį“, – kviečia organizatoriai. Rytoj Kretingos muziejuje rengiamas susitikimas su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus lektorėmis ir pristatoma fotografijų paroda „Žydų paveldas Kretingoje“.

Klaipėdos rajono savivaldybė šiandien kviečia rinktis į Lietuvos žydų genocido dienos minėjimo popietę Vėžaitinės miške, prie paminko aukoms.

Renginiai jau vyko bei dar vyks ir uostamiestyje.

 „Ne, ne, ne“

„Ne, ne, ne“, – taip į „Vakarinės Palangos“ klausimą, ar kurorto Kultūros ir jaunimo centras neorganizuos Palangoje jokio Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimo, atsakė šio Centro vadovė Vita Petrauskienė.

„Mums į veiklos programą yra įtrauktos valstybinės bei kalendorinės šventės, tokios kaip Kalėdos, Velykos ir panašiai, t.y. šeimos, gamtos šventės“, – kalbėjo V.Petrauskienė.

„Mūsų Centro funkcijas tvirtina miesto Taryba. Yra patvirtinta vienuolika funkcijų, tarp jų, kaip minėjau, valstybės ir kalendorinių švenčių organizavimas, profesionalaus ir saviveiklinio meno sklaida. Kalendorinių renginių turime daug, labai skatiname naujų idėjų atsiradimą“, – teigė vieno svarbiausio kultūros vyksmo Palangoje puoselėjimo centro vadovė.

Teigiama, jog paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną Palangos kultūros ir jaunimo centras nebuvo įpareigotas. Nuotraukoje – paminklinis akmuo Palangos žydų žudynių vietoje Kunigiškėse. „V.P.“ nuotr.

Anot jos, minėjimus, skirtus, pavyzdžiui, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, turi organizuoti tas, kas turi tam medžiagos. „O mums tai būtų papildomas darbas“, – įsitikinusi V.Petrauskienė. Be to, anot jos, Centro funkcijas tvirtinusi miesto Taryba nenurodė rūpintis istorinėmis bei atmintinomis dienomis.

„Mums tai nebuvo užfiksuota“, – teigia Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovė V.Petrauskienė. Jos manymu, tokių datų paminėjimo renginiais turėtų rūpintis muziejai. Palangoje tai būtų Kurorto muziejus.

Palangos žydai – ne kurorto dalis?

Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė „Vakarinei Palangai“ vakar, taip pat kaip ir V.Petrauskienė, teigė, jog įstaiga nėra numačiusi prisiminti šiandien minimą Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.

„Prieš trejus metus mūsų muziejuje buvo surengta didelė mokslinė konferencija, o vėliau joje skaitytų pranešimų pagrindu, bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu, išleistas leidinys „Palangos žydai. Išnykusi bendruomenės dalis“. Jis muziejuje platinamas ir dabar.  Ne kiekvienais metais rengiame panašias konferencijas, labiau orientuojamės į tai, kokie minėtini metai yra paskelbti“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Kurorto muziejaus vadovė V.Paluckienė.

Pastarąjį kartą išnykusi Palangos bendruomenės dalis išsamiau prisiminta 2017 metais. Palangos kurorto muziejaus nuotr.

Pašnekovei priminus, kad 2020 – ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, V.Paluckienė  kalbėjo, jog muziejaus fonduose nėra sukaupta jokios medžiagos apie Palangos žydus. „Tokie eksponatai yra kituose muziejuose ar privačiose kolekcijoje, mes jų neturime“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, praėjusių metų pabaigoje atidarytoje naujojoje nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje yra užsimenama apie žydų gyvenimą Palangoje, tačiau didesnio dėmesio tam nebuvo skirta.

„Palangos istorija turi labai daug tematikų. Mes esame Palangos kurorto muziejus ir orientuojamės būtent į kurorto istorijos faktus“, – „Vakarinei Palangai“ sakė V.Paluckienė.

 Jos manymu, viešu, visiems miestiečiams prieinamu atmintinų dienų paminėjimu turi rūpintis Palangos kultūros ir jaunimo centras.

„Yra kultūros centras – valstybinių ir minėtinų dienų paminėjimo organizatorius. Iniciatyvą turi rodyti ir kultūros paveldo specialistai, Savivaldybė. Minėti, žinoma, reikia, bet iniciatyva turi kilti iš  ten“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Žiūrime į tai, kas labiau susiję su Palanga“

Niekaip nepaminės skaudžius istorijos puslapius menančią dieną ir Palangos miesto viešoji biblioteka. Jos direktorius Kęstutis Rudys „Vakarinei Palangai“ teigė, jog ši įstaiga niekada nėra nieko organizavusi, kas būtų skirta konkrečiai šiandien minimai dienai.

Mes, organizuodami renginius, žiūrime į tai, kas labiau susiję su Palanga

„Savivaldybės Kultūros skyrius turėtų galvoti. Nežinau, kaip atrenkama, ką minėti, o ko ne. Mes, organizuodami renginius, žiūrime į tai, kas labiau susiję su Palanga. Štai, pavyzdžiui, ateinančiais metais skulptoriui Antanui Močiui sukanka 100 metų, mes tai minėsime“, – trumpai paaiškino bibliotekos vadovas.

Šįryt „Vakarinės Palangos“ kalbintas Robertas Trautmanas, Palangos kultūros skyriaus vadovas, sakė neseniai  grįžęs iš atostogų ir nežinąs, kaip mieste bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. „Turėčiau pasiteirauti. Pernai tą dieną visi važiavome į žydų žudynių vietą Kunigiškių miške“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kas tie visi, R.Trautmanas įvardijo: „Meras, jo patarėja, visas Kultūros skyrius“.

Anot jo, šiandien Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ko gero, minima Palangos mokyklose.

Prieš vidurdienį žurnalistei perskambinęs R.Trautmanas pranešė, jog antrojoje dienos pusėje Palangos svivaldybės atstovai apsilankys Palangos kapinėse, kur perlaidota dalis nužudytų Palangos žydų.

Draugaujame su Eilatu

Palangos turizmo informacijos centro iniciatyva keliomis kalbomis išleistas leidinys „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“. Palangos TIC nuotr.

Panašu į tai, kad labiausiai Palangos žydų istorijos puoselėjimu kurorte rūpinasi Palangos turizmo informacijos centras. Šio Centro iniciatyva prieš kelerius metus keliomis kalbomis išleistas leidinys „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, parengtas specialus turistinis maršrutas. O nuo šio birželio šis projektas įgavo virtualią formą: kiekvieną trečiadienį socialiniame Facebooko tinkle, puslapyje „Visit Palanga“, skelbiama vis kita Palangos žydų gyvenimo ir istorijos detalė.

Palangos turizmo informacijos centras akcentuoja, jog šis projektas skirtas 2020 – iesiems – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Praėjusį trečiadienį paskelbtas įrašas priminė, jog 2017 m. Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Eilato meras Meir Itzhak Halevi pasirašė Palangos bei Izraelio pajūrio kurorto Eilato draugystės ir bendradarbiavimo sutartį.

Palangoje gyvenusi gausi žydų bendruomenė buvo vienas iš miesto ekonomikos variklių

„Draugystė su Izraelio kurortu Eilatu Palangai yra labai svarbi, juo labiau kad žydų ir lietuvių tautas vienija istorija, o Palangoje gyvenusi gausi žydų bendruomenė buvo vienas iš miesto ekonomikos variklių“, – įraše socialiniame tinkle primena Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai.

Palangos ir Izraelio kurorto Eilato viena iš bendradarbiavimo sričių yra būtent kultūra.

Šiandien, trečiadienį, Facebooko tinkle, puslapyje „Visit Palanga“, tradiciškai turėtų atsirasti naujas pranešimas, liudijantis Palangos žydų bendruomenės istorijos faktą. Ir tai bus dar vienas simbolinis veiksmas, kuriuo miestas paminės Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir labai kukliai primins, jog 2020 – ieji yra skirti Lietuvos žydų istorijai.

Paminklinė nuoroda Kunigiškių miške. „Vakarinės Palangos“ nuotr.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia