Palanga 2020 – aisiais: šiemet kurorte padaryta daugiau nei per visus 30 pastarųjų metų kartu paėmus

Eglė Jūraitė

Besibaigiantys 2020-ieji Palangai, kaip ir visiems, buvo sudėtingi dėl pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos – visiška nežinia, įtampa, stresas. Kurorto vadovams koronovirusas atnešė ne tik begalę bemiegių naktų, negrįžtamai prarastų nervų ląstelių, bet ir suvokimą, jog trauktis nėra kur – susitelkus ir nesileidžiant į jokias emocijas bei išgyvenimus dėl to „kas bus, jei bus“, privaloma ir toliau vykdyti tuos darbus, kurie jau anksčiau buvo suplanuoti, o taip pat pakeliui imtis ir naujų galimybių. Dabar, skaičiuojant paskutiniąsias šių metų valandas, Palanga gali pasidžiaugti – padaryta itin daug, 2020 – ieji pranoko ankstesnius „ramius“ metus. Neįtikėtina: šiemet kurorte per vienerius metus padaryta tiek, kiek per 30 pastarųjų metų kartu paėmus – įgyvendinta apie 60 projektų, šiam tikslui valstybė papildomai skyrė apie 8 mln. eurų. Apie tai pasakoja miesto vadovai.

Kupini iššūkių

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, paprašytas apibūdinti besibaigiančius metus, pripažino – 2020-ieji buvo kupini iššūkių ir darbų, kuriuos pradėti ar užbaigti neretai atrodydavo tiesiog nebeįmanoma.

„Bet sulaukėme labai didelės pagalbos – itin sutelktai dirbo Savivaldybės taryba, administracijos specialistai, labai padėjo Vyriausybė ir netgi, drįstu teigti, – aukštesnės jėgos “, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jam pritardamas vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas pripažino, jog tiek sparčių pokyčių per vienerius metus Palanga dar nebuvo mačiusi. „2020-ieji buvo išskirtiniai darbų apimtimis ir tempu“, – sakė vicemeras.

Tiesa, miesto vadovai pripažįsta – lengva nebuvo.

„Įsivaizduokite, atėjo 2020-ieji metai, patvirtinome miesto biudžetą, ir pasipylė iššūkiai: iš karto susidūrėme su pasaulyje neregėta pandemija. Palangai teko didžiulis krūvis valdant ją – turėjome užtikrinti ir oro uostų, pasienio darbą, kontroliuoti žmonių važiavimą į kurortą. Iššūkių buvo labai daug, ir jie buvo neprognozuojami. Taip prasidėjo iššūkių karuselė“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Tiek meras, tiek Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pripažįsta – labai didelis krūvis šiuo nelengvu laikotarpiu teko Savivaldybės darbuotojams.

„Iššūkiai didžiuliai, ištekliai – riboti, žinojimo apie koronavirusą – mažai, apsaugos priemonių – nulis. Ką daryti? O juk negali sudėjus rankų aimanuoti, kad nieko neįmanoma padaryti. Mūsų komandai taip netinka, todėl išnaudojome visus įmanomus būdus, kad situaciją suvaldytume“, – kalbėjo A. Kilijonienė.

Suprantama, laiko pasirengti šiems iššūkiams nebuvo – iš karto reikėjo veikti.

„Labai džiaugiuosi Savivaldybės administracijos darbuotojais, kurie dirbo neskaičiuodami savo darbo valandų, ir mums pavyko įgyvendinti visus privalomus reikalavimus Kad tai padarytume, sveikatos apsaugos ministro sprendimus tikrindavome kas keletą valandą, netgi naktį“, – pasakojo Savivaldybės administracijos vadovė.

Apsaugos priemonių paieška

Direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė pasakojo, kad prasidėjus pandemijai pirmiausia reikėjo skubiai spręsti apsaugos priemonių trūkumo klausimą. Juo labiau kad Savivaldybės vadovai suprato – norint siųsti darbuotojus pasirūpinti kovido valdymu, privalu juos pilnai aprūpinti apsaugos priemonėmis.

Pavyzdžiui, Palangos oro uoste nusileidžia iš užsienio atskridęs orlaivis, pilnas keleivių, kuriuos kurorto Savivaldybės atstovai privalo pasitikti, karantinuoti – apgyvendinti, pasirūpinti šių žmonių maitinimu.

„Visos įstaigos uždarytos, viešbučiai neveikia, svečių nepriima. O yra sveikatos apsaugos ministro naktį pasirašytas įsakymas, privalome tais žmonėmis pasirūpinti, juos apgyvendinti. Tad pirmiausia duota užduotis visai komandai – žūtbūt surasti priemonių, kad galėtume siųsti darbuotojus vykdyti užduotis. Mums pasisekė – užsitikrinome priemones, vėliau į tai įsijungė ir verslas – atvežė bei padovanojo apsaugos priemonių. Jomis aprūpinome ligoninę, asmens sveikatos priežiūros centrus, globos namus, mokyklas, darželius. Kiek vėliau jautėme ir Vyriausybės pagalbą – gavome pakankamai apsaugos priemonių, ir įstaigos buvo aprūpintos iš valstybinio rezervo“, – pasakojo V. Staskonienė.

Šiuo nelengvu metu atsirado ir verslininkų, padovanojusių apsaugos priemonių. Dar daugiau – sulaukta verslo atstovų, kurie, neprašydami atlygio, pasiūlė pagalbą laikinai apgyvendinant iš užsienio atvykusius ir karantinuotis privalančius žmones.

„Džiaugiamės, kad atsirado padedančių. Pavyzdžiui, poilsio namų „Vyturys“ vadovas, iš viešosios erdvės sužinojęs, su kokia situacija susiduriame, pats kreipėsi į mus ir pasiūlė pagalbą: nors apgyvendinimo įstaiga tuo metu jau nedirbo, buvo pasamdyti valytojai, paruoštos patalpos, netgi nupirkta naujos patalynės, būtinų higienos priemonių. Mums pasakė: „Viską sutvarkėme, kad būtų galima apgyvendinti žmones. Norime perduoti jums raktus – naudokitės neatlygintinai“. Kai tokioje, atrodo, neišsprendžiamoje situacijoje atsiranda nuostabių žmonių, kurie neprašo naudos, nelaukia, kada Savivaldybė sumokės už kambarius (reikia suprasti, kad atvykusiųjų iš užsienio privalomas laikinas karantinavimas pavasarį buvo ne Palangos miesto savivaldybės, o visų mūsų problema), apima labai geras jausmas. Norime už pagalbą padėkoti ne tik „Vyturiui“ bet ir Palangos kempingui, ir restoranėliui „A-petit“, picerijai „Joda pizza“, poilsio namams „Baltija ir visiems visiems, kurie vienaip ar kitaip pasiūlė savo pagalbą. Tai parodė, kaip sunkioje situacijoje galime susitelkti ir vieni kitiems padėti“, – kalbėjo meras Š. Vaitkus.

Jam pritarė ir A. Kilijonienė, ji atkreipė dėmesį į tai, kad labai padėjo ir savanoriai – sulaukta daug iniciatyvų iš vietos gyventojų, norinčių padėti tiems, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu patys savimi pasirūpinti negalėjo.

„Tokioje situacijoje labai svarbu jausti, kad nesame vieni“, – pabrėžė Savivaldybės administracijos direktorė.

Didžiulė įtampa

Meras dabar jau su šypsena pasakojo, kaip visi jautėsi pandemijos pradžioje, kai reikėjo sutikti ir pasirūpinti iš užsienio lėktuvu atvykusiais tautiečiais.  

„Prisimenu tą naktį, kai visi sėdėjome Savivaldybėje, pasitarimų kabinete – niekas nežinojo, kaip elgtis, visų akys didelės, bijoma grėsmės. Tuo momentu visiems atrodė, kad važiuojama į epicentro židinį, kad galimybė susirgti neišvengiama. Sutelkėme ne tik Savivaldybės specialistus, bet ir visus darbuotojus iš baseino, aprengėme žmones apsauginiais kombinezonais – visi važiavo kaip į Černobylį. Atskridusiuosius reikėjo išvežioti autobusais, o šių trūko. Kažkas kažkur išvažiavo, pasiklydo, policija nusekė, surado. Iššūkių buvo daug, įtampa – didžiulė.

Džiaugiuosi, kad mums tąsyk pavyko išspręsti situaciją, o naujų sveikatos apsaugos ministro įsakymų sulaukdavom kas naktį, ir juos reikėjo skubiai įgyvendinti. Nežinau, kiek per šiuos metus buvo telefoninių skambučių – ministrams, Premjerui ir kitiems. Labai įtempti metai buvo, ir ta įtampa tęsėsi iki pat vasaros. Visi supratome, kad ekonomika – „uždaryta“, pagrindiniai Palangos pragyvenimo šaltiniai – verslas – uždaryti. Supratome, kad, jei tai tęsis visą vasarą, ekonominės pasekmės bus labai liūdnos. Todėl ne kartą bendravome su verslu, Savivaldybės Taryba priėmė sprendimus, kurie nors iš dalies palengvino mokesčių naštą“, – apie ypač įtemptus 2020 – uosius kalbėjo Š. Vaitkus.

Bet, pasak mero, Palanga gali pasidžiaugti, kad vasara kurortui buvo nebloga, svečių daug sulaukta  ne tik birželį, liepą ir rugpjūtį, bet ir rudenį.

Darbų sezonas

Be „ledinio dušo“, kurį padiktavo koronaviruso pandemija, miestas privalėjo galvoti ir apie tai, kaip vykdyti tuos darbus, kurie buvo suplanuoti šiems metams.

Siekiant užtikrinti finansavimą svarbiausioms sritims, metų pradžioje buvo priimtas sprendimas atsisakyti visų nebūtinų darbų iš miesto biudžeto ir žiūrėti, kokia bus situacija. Bet tada atsirado ekonomikos skatinimo galimybė – Vyriausybė kvietė teikti paraiškas Valstybės investicijų programai projektams, kuriuos įgyvendinti galima iki metų pabaigos.

„Tai įvyko pavasarį, kai mes visi pirmąsyk sužinojome, kas yra visuotinis karantinas – reikėjo iki liepos 1 d. jau pasirašyti rangos sutartį ir iki metų pabaigos atlikti visus darbus. Pasak A. Kilijonienės, tada tai atrodė nerealu. „Bet šiandien galime pasidžiaugti, kad ir nerealius dalykus galime įgyvendinti“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė.   

„Atsimenu, sukvietėme specialistus pasitarti, kokiems projektams teikti paraiškas. Teikėme maksimaliai – ir miesto poliklinikai atnaujinti, ir Senajai gimnazijai rekonstruoti, daugybę – gatvėms tvarkyti. Supratome, kad iki metų pabaigos reikia atlikti darbus, nors dar neturėjome net rangovų, o teikiant paraišką jau reikia turėti ir sutartį su jais. Buvo specialistų, kurie neabejojo, jog nerealu per pusę metų nupirkti darbus ir įgyvendinti projektus. Įsivaizduokite, kiek gali užtrukti viešieji pirkimai – esame turėję dvejų metų trukmės ginčą dėl archyvo spintų. Tačiau apsisprendėme veikti“, – pasakojo A. Kilijonienė.

Buvo apsispręsta, kad rekonstruoti Senąją gimnaziją yra garbės reikalas.

„Šia mintimi „užvedėme“ darbuotojus, padėjo, matyt, ir aukštesnės jėgos – liepą pasirašėme sutartį su rangomais, gavome per pustrečio milijono eurų finansavimą. Darbus rangovai pradėjo rugpjūčio viduryje, ir visi supratome – jei nepadarys iki metų pabaigos, nepanaudotas lėšas reikės grąžinti į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad nepabaigti darbai turės būtu atlikti iš Savivaldybės biudžeto. Rizika – didžiulė. Laimei, rangovai nepavedė, darbai vyksta. Aišku, lėšų kitiems metams dar trūksta (valstybė finansuoja du trečdalius projektui įgyvendinti reikiamų lėšų), bet imsime paskolą ir kitais metais užbaigsime gimnazijos rekonstrukciją. Dėsime visas pastangas, kad pavasarį didžioji dalis darbų būtų užbaigta, ir vaikai, jei pandemija nesutrukdys, galėtų sugrįžti į mokyklą“, – sakė meras.   

Kitas iššūkis buvo Kurhauzo medinės dalies restauracijos finansavimas. „Turėjome šį projektą baigti tik 2021 m., bet Kurhauzas, kaip matote, jau švyti – pastatas restauruotas, supirkta įranga, baldai. Tai – labai svarbus įvykis Palangai“, – pridūrė Š. Vaitkus.

Tvarkomos gatvės

Vicemeras R. A. Mikalkėnas pasakojo, kad pasinaudota galimybe teikti paraiškas ir miesto gatvėms tvarkyti. „Niekada savo jėgomis nebūtume tiek gatvių susitvarkę: atnaujinti visi įvažiavimai į miestą, Vytauto gatvė, kuri yra beveik 5 kilometrų ilgio. Jai finansavimą gavome tik rudenį, tad buvo didžiulis iššūkis per keletą mėnesių atlikti visus darbus. Sutvarkytas įvažiavimas ir į Šventąją, Vanagupės g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Gintaro g., pradėta tvarkyti J. Simpsono g.“, – vardijo R. A. Mikalkėnas.  

Susidurta su problema tvarkant Valteriškės gatvę – rangovas visuomet žadėjo šiems darbams numatytas lėšas spėti panaudoti iki metų pabaigos, tačiau pavedė.

„Atsitiko taip, kad žadėtų darbų nepadarė, ir beveik pusę milijono rezervuotų bei iki metų pabaigos nepanaudotų eurų būtume turėję grąžinti į valstybės biudžetą. Kad to išvengtume, pasikvietėme Gintaro gatvės rangovą ir paklausėme, ar spėtų iki metų pabaigos panaudoti tokią sumą. Laimei, rangovas apsiėmė, perskirstėme lėšas, ir jau pavasarį turėsime sutvarkytą Gintaro gatvę“, – kalbėjo mero pavaduotojas.

Vicemero teigimu, su Valteriškės g. rangovu sutartis baigsis pavasarį, tuomet Savivaldybė skelbs naują konkursą darbams užbaigti, suplanuos lėšų ir 2021 m. užbaigs šį projektą. „Labai atsiprašome gyventojų, kad šiemet neužbaigėme šio projekto, bet ne viskas nuo mūsų priklauso“, – komentavo R. A. Mikalkėnas.

Kitas iššūkis – paskutiniu momentu dar suspėta „išgelbėti“ apie 250 tūkst. eurų, kurie liko nuo kitų projektų. „Kad nereikėtų jų grąžinti, padarėme rizikingą dalyką – susodinome komandą ir paklausėme, ką dar galime už šias lėšas nuveikti. Per du mėnesius viską padarėme, nors, daug kas sakė, kad neįmanoma. Nebūna neįmanoma dalykų, ir šiandien anuometiniu sprendimu džiaugiasi sutvarkytų Neringos, Žuvėdrų gatvių gyventojai. Rizikų buvo daug, bet rezultatas yra pasiektas“, – sakė vicemeras.

Platūs paplūdimiai ir daug streso

Nemažai streso būta ir dėl kito projekto – paplūdimių papildymo smėliu. Pasak administracijos direktorės pavaduotojos V. Staskonienės, buvo daug iššūkių ir streso, ar darbai bus atlikti laiku, juo labiau kad Savivaldybės specialistai neturėjo patirties įgyvendinant tokius projektus.

„Aišku, patarė, padėjo ir Aplinkos ministerija, ir Vyriausybė, kancleris, bet Savivaldybei teko išties didžiulis krūvis. Rangomas kiekviename žingsnyje reikalavo papildomų lėšų, o mes stengiamės atsilaikyti – viešųjų pirkimų būdų pasirašytą sutartį išlaikyti nepakeistą ir nenusileisti papildomiems reikalavimams, kuriuos, mūsų nuomone, nepagrįstai kėlė rangovas. Buvo daug susirašinėjimo, streso bei nervų, šis procesas dar nesibaigęs – rangovai grasina mus paduoti teismą. Nepaisant to, visi džiaugiamės plačiais paplūdimiais“, – kalbėjo V. Staskonienė.  

Koją pakišo koronavirusas

Skubėjimo, tempo bei įtampos buvo ir siekiant Savivaldybei perimti privatizuoti norėtą „Auskos“ pastatą bei jo teritoriją.

„Kai išgirdome informaciją, kad „Auska“ bus privatizuojama, atrodė, neįmanomas dalykas šį objektą perimti Savivaldybei. Bet sukėlėme visus „ant kojų“, ir esame labai dėkingi tuomečiai Vyriausybei ir jos vadovams, kad atsižvelgė į Savivaldybės prašymą ir skubos tvarka priėmė sprendimą šį turtą ne privatizuoti, o perduoti Palangos miesto savivaldybei“, ­– pasakojo Š. Vaitkus.

Nedelsiant turtui perimti buvo sudaryta komisija iš Turto banko ir Savivaldybės darbuotojų, bet „koją pakišo“ koronavirusas – darbų procese viena komisijos narė susirgo, kiti privalėjo izoliuotis, o vėliau ir susirgo. Teko keisti visą komisiją ir iš naujo vykdyti turto apžiūrą. To negana – per tą laikotarpį dėl koronaviruso „iškrito“ Architektūros ir teritorijų planavimo bei Ūkio ir turto skyriai. Darbų metų pabaigoje – begalė, o juos atlikti galinčių žmonių trūko. „Susirgo dviejų pagrindinių Savivaldybės administracijos skyrių darbuotojai. Atrodo, viskas – ceitnotas, nebeįmanoma nieko padaryti. Esame labai dėkingi specialistams, kurie net ir sirgdami neėmė nedarbingumo, dirbo nuotoliniu būdu, ir dabar galime džiaugtis rezultatais“, – sakė Š. Vaitkus.

Padeda Seimo narys, darniai dirba ir Taryba

Darbo daug šiais metais įdėta ir dėl Šventosios uosto – kad būtų galima pradėti įgyvendinti projektą, reikėjo koreguoti techninius projektus. Tai, pasak Š. Vaitkaus, nebuvo paprasta – reikėjo derinti su daugeliu institucijų.

„Šis valstybės turtas mums – naujas objektas ir nauja patirtis. Tačiau rankų nenuleidžiame – jau turime statybos leidimus, esame paskelbę rangos darbų konkursą, einame į priekį. Tikimės, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį Šventojoje jau prasidės darbai uoste, o paraleliai bus tvarkoma ir aplinka. Palangoje išrinktas Seimo narys Mindaugas Skritulskas šiuo klausimu daug dirba Seimo ekonomikos komitete, labai daug padeda įgyvendinant Šventosios uosto atstatymo projektą ir miesto Tarybos narys šventojiškis Vaidas Šimaitis“,  – kalbėjo meras.

Su naujuoju Seimo nariu dirbama ir Palangos oro uosto klausimu – siekiama, kad  kilimo ir tūpimo takas būtų rekonstruotas jau 2021 m.

Meras džiaugėsi ir darniu Savivaldybės Tarybos darbu. „Kad sprendimai būtų įgyvendinti, Taryba tam turi pritarti. Gerai, kad Palangos visuomenė jau antrąjį kartą pasitiki ir viena komanda. Todėl Palangoje taryba dirba vieningai, nereikia pyktis politinėje plotmėje. Taip, mes diskutuojame, ginčijamės. Labai pasisekė ir su valdančiajai daugumai nepriklausančia Tikrąja opozicija – Elena Kuznecova, Domininkas Jurevičius ir Darius Kubilius, taip pat kitos opozicijos atstovė Renata Surblytė nepolitikuoja, nežiūri, kaip nusifotografuoti rekonstruotoje aikštėje, paskelbti nuotrauką socialiniuose tinkluose ir kritikuoti kitus, o teikia racionalius pasiūlymus. Tai – labai padeda“, – pabrėžė Š. Vaitkus.

Šventojoje – socialinių paslaugų centro filialas

Be jau minėtų, šiais metais Palangoje įgyvendinta ir daugiau svarbių projektų. Pavyzdžiui, šiais metais baigtas pirmasis V. Jurgučio pagrindinės mokyklos stadiono kapitalinio remonto etapas. Jo metu stadione buvo įrengti nauji bėgimo takai, šuolio į tolį ir trišuolio sektorius, natūralios vejos futbolo aikštė, atnaujintos krepšinio bei tinklinio aikštelių pagrindinės dangos. Antruoju darbų etapu bus įrengtos lauko treniruoklių aikštelės, taip pat – teniso bei badmintono aikštelės, krepšinio bei tinklinio aikštelių dėvimosios dangos, teritorija bus apšviesta.

Dėmesys, pasak V. Staskonienės, šiais metais skirtas ir socialiniams klausimams – Šventojoje neilgai trukus bus atidarytas Palangos socialinių paslaugų centro filialas. Žuvėdrų gatvėje esančio gydymo paskirties poliklinikos pastato dalies rekonstravimo ir paskirties keitimo darbai jau užbaigti, šiuo metu tvarkoma dokumentacija, vykdomos užbaigimo procedūros. Palangos miesto socialinių paslaugų centro Šventosios filiale bus teikiamos dienos socialinės priežiūros paslaugos.

Į patogesnes, neįgaliesiems pritaikytas, šalia Savivaldybės esančias patalpas Socialinių paslaugų centras persikėlė ir iš Gintaro gatvės – be kitų paslaugų, čia teikiama ir neįgaliųjų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis.

Numatyta daug darbų

Pradėti darbai bus tęsiami ir kitąmet, 2021 – aisiais laukia ir nauji projektai.  

Kalbėdamas apie ateityje planuojamus įgyvendinti projektus R. A. Mikalkėnas paminėjo buvusios „Smilčių“ pradinės mokyklos pastato rekonstrukciją, taip pat būtinybę projektuoti kultūros centro pastatą, kuris turėtų atsirasti už Koncertų salės, reikia spręsti ir dėl parodų paviljono „Kupeta“ atnaujinimo.

„Kalbant apie kultūros objektus Palangoje, tikiuosi, kad pajudės ir „Naglio“ kino teatro pastato rekonstrukcijos klausimas“, – sakė vicemeras.

Sporto objektams taip pat žadamas dėmesys – planuojama rengti uždaros futbolo aikštės projektą, reikia, pasak R. A. Mikalkėno, projektuoti ir Senosios gimnazijos stadioną, kad jis derėtų su atnaujintu mokyklos pastatu.

Jaunimui svarbūs projektai – šiuo metu projektuojami Jaunimo savanorystės ir užimtumo centras, Ekstremalaus sporto aikštynas ir kt. 

Kitais metais minėsime Palangos grąžinimo Lietuvai 100 – metį, ta proga bus sutvarkyta J. Simpsono gatvė: jau prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas įamžinti J. Simpsono, kuris suvaidino didžiulį vaidmenį sprendžiant, kam – Latvijai ar Lietuvai – turi priklausyti Palanga, atminimą.

„Už didžiulę pagalbą Palangai esame labai dėkingi Vyriausybei, buvusiam Premjerui Sauliui Skverneliui, Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui – be Vyriausybės parodyto dėmesio nebūtume tiek daug nuveikę“, – apie darbus, nuveiktus 2020  – aisiais, sakė vicemeras.