Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du Lietuvos Respublikos piliečiai kaltinami šnipinėję prieš Lietuvos valstybę.

Nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas, kaltinamiesiems prisistatinėjęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo, kurio metu buvo vykdomos Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotys, buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Susipažino kertant sieną

Glaudžiai bendradarbiaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorams, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas Klaipėdos krašto gyventojas į Rusijos žvalgybos pareigūno akiratį pateko dar 2014 m. Pažintis, prasidėjusi tarsi „atsitiktiniu“ jųdviejų kontaktu kertant Lietuvos – Rusijos pasienio punktą, ir tarsi nereikšmingais Petru prisistačiusio vyro prašymais, tokiais kaip nupirkti Lietuvoje ant sienos kabinamą kalendorių ar butelį vyno, ilgainiui virto prieš Lietuvą nukreiptų pavedimų vykdymu.

Vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, kaltinamasis turėjo fotografuoti konkrečius objektus, rinkti informaciją apie jam nurodytus asmenis, dalyvauti tam tikruose renginiuose, įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai publikuoti tam tikrą informaciją bei atlikti kitus pavedimus. Už perduotus duomenis kaltinamajam buvo atlyginama pinigais, pateikiant tai kaip „paramą sveikatai“ ar „kompensavimą“ už mokesčius vizoms.

Tyrimo metu kaltinamasis pripažino vykdęs nurodymus, nors po kurio laiko ir ėmęs suprasti, kad jie gali būti neteisėti ir kad su juo bendraujantis asmuo nėra tas, kuo prisistato. Jausdamasis nesaugiai, tačiau bijodamas šantažo dėl jau įvykdytų užduočių, kaltinamasis teigia turėjęs minčių kreiptis į Lietuvos teisėsaugą, tačiau neišdrįsęs. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad su užduotis jam perdavinėjusiu Petru bendravo, jam skirtas užduotis vykdė ir gautus duomenis perduodavo slapta, tam naudodavosi įvairiomis konspiracinėmis priemonėmis, kas taip pat stiprino jo įtarimą dėl vykdomų veiksmų neteisėtumo.

Veikė kaip aktyvus visuomenininkas

Kitas kaltinamasis, taip pat pajūrio gyventojas, su tuo pačiu Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu susipažino 2016 m. viename iš socialinių tinklų.

Kaltinamasis tuo metu veikė kaip vienos visuomeninės organizacijos vadovas, tad jo nenustebino privačiai gauta žinutė, kurioje buvo domimasi organizacijos veikla. Susirašinėjimas žinutėmis truko keletą mėnesių, vėliau kaltinamasis su Piotru pristačiusiu asmeniu susitiko Sovetske.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis susitarė su Piotru, kad pastarasis pilnai ar dalinai finansuos kaltinamojo organizuojamus renginius. Kaltinamasis taip pat įsipareigojo fotografuoti bei filmuoti šiuos renginius, juose dalyvaujančius ar tik juos stebinčius asmenis ir šią vaizdo medžiagą perduoti Piotrui, taip pat įsipareigojo rinkti su šiais renginiais susijusią informaciją, rengti ir publikuoti tekstus nurodytose Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse, taip pat sutiko Piotrą dominančią informaciją perdavinėti iš anksto sutartu konfidencialiu būdu. Turimais duomenimis, buvo surengta ne mažiau dešimties Piotro finansuotų renginių.

Bendravimą su Piotru kaltinamasis tęsė ir po Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo pareigūnų įspėjimo apie tai, kad šis asmuo yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnas, vykdantis užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje ir daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams. Kaltinamasis pasirašytinai buvo įspėtas, kad bet koks bendravimas su šiuo asmeniu, jo užduočių vykdymas gali būti vertinamas kaip šnipinėjimas ar padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, tačiau pasirinko tęsti šį neteisėtą bendradarbiavimą.

Tyrimo duomenimis kaltinamasis taip pat aktyviai veikė teikdamas kontaktinę informaciją ir supažindindamas Piotrą su kitais potencialiai galinčiais bendradarbiauti asmenimis, slaptai vykdydamas kitas informacijos rinkimo bei gautų duomenų perdavimo užduotis.

Abu asmenys buvo sulaikyti šių metų kovo pradžioje. Šiuo metu jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.

Kaltinamieji kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas“ 2 dalyje. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Tomo Vinicko / Delfi nuotr.

Verbavimas prasideda nuo paprastų dalykų

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad labai dažnai klaidingai manoma, jog užsienio žvalgybos organizacijos domisi tik tais, kas disponuoja kokia nors įslaptinta informacija, ir kad nusikaltimas yra daromas tik tuomet, kai renkami ir perduodami viešai neprieinami duomenys.

„Verbavimas dažniausiai prasideda nuo labai paprastų ir nekaltai atrodančių prašymų – atvežti kokią smulkmeną, ką nors nebrangaus nupirkti, perduoti. Ir tai gali trukti gana ilgai. Tačiau vėliau atsiranda pinigai, kiek kitokie prašymai, paduodami pasirašyti dokumentai. Žmogus pajunta įsivėlęs, išsigąsta. Iš esmės, to ir siekiama, nes tuomet žmogus yra pažeidžiamas ir lengviau valdomas. Taip pat noriu pabrėžti, kad bet kokios viešai prieinamos informacijos rinkimas ir perdavimas užsienio žvalgybos organizacijomis yra nusikaltimas. Visai nesvarbu, kad perduotoje nuotraukoje yra tiesiog miesto centrinės gatvės atkarpa ar vazonas su gėle. Todėl jei tik kyla įtarimų, kad kažkas bando tokiu būdu įtraukti į neteisėtą veiką, geriausia yra nedelsiant kreiptis į mūsų šalies teisėsaugą – bet kokiu atveju pasekmės tikrai bus kitokios, nei sulaukus pareigūnų“, – pabrėžia šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir baudžiamąją bylą į teismą perdavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis taip pat pabrėžia, kad didžiausią žalą žmogus padaro pats sau, kai delsia, bijo kreiptis konsultacijos ar pagalbos. „Raginame Lietuvos piliečius, patekusius į panašią situaciją, nebijoti kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, skambinti pasitikėjimo linija ir pasitarti, kaip būtų galima išspręsti problemą iki minimumo sumažinant blogas pasekmes. Klysti gali visi, tačiau svarbu laiku kreiptis pagalbos“, – teigia Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.

Prokuratūros inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia