Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
Pridedame visą Merų kreipimosi į šalies vadovus tekstą.
J. E. Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos Prezidentui
Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei
Ingridai Šimonytei, Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei
KREIPIMASIS
DĖL SAVIVALDYBIŲ FINANSINIO SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO
2021 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos savivaldybių asociacija,
siekdama,
- užtikrinti gyventojų konstitucines teises į kokybiškas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos,
- socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, regioninės atskirties mažinimo, regionų patrauklumo didinimo,
- Lietuvai naudingų viešųjų investicijų, jų atsakingo, efektyvaus ir savalaikio planavimo bei finansavimo, įgyvendinant nacionalinius tikslus (2021–2030 metų Nacionalinio pažangos planą, 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą ir kt.),
pabrėždama nacionalinius įsipareigojimus,
- 2020 metų rugsėjo 3 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva, tarp Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų pasirašytas memorandumas „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“,
- Vyriausybės programoje išskirtas prioritetas „Savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas“,
- Regioninės plėtros įstatyme numatyta prievolė 2021–2027 m. regionų plėtrai skirti ne mažiau kaip 30 proc. ES fondų lėšų, t. y. beveik 1,8 mlrd. eurų,
pažymėdama, kad savivaldybėms artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu teks planuoti ir sutelkti ženklius nuosavus finansinius išteklius, siekiant pasinaudoti unikaliomis ES suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, viešųjų paslaugų teikimo gerinimą, viešąją infrastruktūrą,
išreikšdama susirūpinimą,
- dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių,
- kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis, nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų, nes galimybių prisidėti prie investicijų finansavimo nuosavomis ar skolintomis lėšomis – nėra.
atsižvelgdama į ES ir tarptautinių institucijų raginimus,
- Europos Komisija įvairiuose (Europos semestro ir kituose) formatuose išreiškia susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika,
- Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso patvirtintose ataskaitose pažymima, kad riboti vietos valdžios finansiniai ištekliai ir skolinimosi suvaržymai dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo stabdo šalies regionų plėtrą.
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2021 m. pateikė rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje,
- ES sukūrė specialią ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtą priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility), kuri numato šalių narių sisteminių struktūrinių reformų finansavimo galimybę ir finansinių instrumentų kūrimą;
- Europos Komisija 2021 m. sudarė išimtines sąlygas ES šalims narėms steigti finansinius instrumentus, teikti valstybės pagalbą ir lanksčiau naudoti ES finansinius išteklius,
kreipiasi į šalies svarbiausių institucijų vadovus ir, pagal jiems suteiktus įgaliojimus, prašo imtis politinės lyderystės dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos, tvaraus ir skaidraus finansinio pagrindo sudarymo regioninei politikai įgyvendinti.
Šiam tikslui siūlome:
- Atlikti savivaldybių pajamų formavimo peržiūrą, išplečiant nuosavų pajamų šaltinius, didinant investicinį pajėgumą.
- Atlikti savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūrą, sudarant lankstesnes skolinimosi galimybes, kartu išlaikant viešųjų finansų sistemos tvarumą.
- Sukurti tvarų finansinį instrumentą savivaldybių investicijoms finansuoti, tam panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) RRF lėšas.
Raginame imtis konkrečių veiksmų, suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės, įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai ir viešųjų paslaugų teikimui būtinas investicijas, kartu siekiant pasinaudoti ES teikiamomis investicinėmis galimybėmis ir taip prisidėti prie nacionalinių tikslų įgyvendinimo.
Pagarbiai,
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius
