Palangos meras Šarūnas Vaitkus inauguruojamas trečiajai kadencijai. Vytauto Liaudansko/ diena.lt nuotr.

Eglė Jūraitė

Šiandien sukako lygiai dešimt metų, kai prie Palangos vairo stojo ir kurortui vadovauja meras Šarūnas Vaitkus. Trečioji kadencija šiame poste, išskirtinis, beveik didžiausias Lietuvoje rinkėjų pasitikėjimas, begalės įgyvendintų didelių projektų ir daugiau ar mažiau matomų mažesnių darbų. Ramus, dalykiškas, konstruktyvus, neabejingas, dėl savo gimtojo miesto pasirengęs, kaip taikliai pastebėjo Š.Vaitkaus ilgametis bendražygis Seimo narys Mindaugas Skritulskas, įlipti per langą, jei nepavyktų įeiti pro duris. „Džiaugiuosi tuo nueitu dešimties metų keliu, bet vertinti reikėtų ne mane vieną, tai visos mūsų komandos darbas“, – šiandien duodamas interviu „Vakarinei Palangai“ sakė miesto vadovas.

Puikiai prisimena pirmąją dieną mero poste

2011 – ųjų metų savivaldos rinkimuose konservatorių sąrašas surinko daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo balsų, antroje vietoje liko iki tol miestą valdę liberalai. Tačiau nei vieniems, nei kitiems tuomet neužteko mandatų miesto Taryboje tam, kad savarankiškai galėtų formuoti savo komandą ir rinkti savo merą. Iki tol valdančiais buvę liberalai turėjo visus šansus nuryti pralaimėjimo konservatoriams kartėlį ir, sudarę koaliciją su trečiąją bei paskesnes mandatų skaičiaus vietas pasidalijusiomis partijomis, vėl būti Palangos valdžios olimpe. Tačiau iškilo tam tikra dilema: iki tol miestui vadovavęs meras Vytautas Stalmokas netryško noru vėl užimti šį postą, o kitas liberalas – Remigijus Kirstukas – pareiškė, jog vis dėlto būtų sąžininga rinkėjų atžvilgiu, jei miesto valdančiaisiais taptų ir savo merą pasiūlytų tie, kurie iš tikrųjų laimėjo savivaldos rinkimus, surinkę daugiausiai rinkėjų balsų. Taip, galiausiai konservatoriams ir liberalams sutarus dėl bendros koalicijos, prasidėjo Palangai ir dabartiniam jos vadovui Šarūnui Vaitkui naujas gyvavimo etapas. Tuomet, ko gero, niekas nė negalvojo, kad Palanga jau trečiąją kadenciją nenorės matyti mero poste jokio kito politiko, o Šarūno Vaitkaus reitingai, politinis svoris ir įtaka bei rinkėjų išskirtinis pasitikėjimas, rinkimuose atiduodant jam bei jo komandai savo balsus, taps didžiausio šalies kurorto vizitinė kortelė ir tikras fenomenas Palangos politiniame gyvenime.

„Kaip jaučiuosi šiandien? Puikiai! Šiandien dešimt metų, kai esu mero poste, rytoj – sutuoktinės Vilmos gimimo diena. Tad nuotaika iš tikrųjų nekasdienė. Džiaugiuosi tuo per dešimt metų nueitu keliu ir visa mūsų komanda, bet tai, kas padaryta, pirmiausia turi vertinti mūsų bendruomenė“, – šiandien „Vakarinei Palangai“ sakė miesto vadovas.

Šiandien Šarūną Vaitkų su dešimties metų buvimo mero poste jubiliejumi pasveikino buvę Palangos merai Rimantas Antanas Mikalkėnas (kairėje) ir Pranas Žeimys. FB nuotr.

–Ar prisimenate savo pirmąją dieną, kai buvote išrinktas Palangos meru? – paklausėme Šarūno Vaitkaus.

–Taip, žinoma. Tuomet dar nebuvo tiesioginių merų rinkimų, juos rinkdavo savivaldybių tarybų nariai pirmajame naujos kadencijos posėdyje. Mūsų Tarybos posėdis buvo sušauktas ir vyko balandžio 14 – ąją. Iš vakaro labai jaudinausi, naktį beveik nemiegojau – juk žinote, Palangos politikoje visko yra buvę, tad negali žinoti. Jaudinausi ne dėl to, ar būsimi koalicijos partneriai ištesės savo žodį ir palaikys mano kandidatūrą į mero postą. Kur kas svarbiau buvo, kad politikai laikytųsi išankstinių susitarimų ir valdžios vairas būtų sklandžiai perduotas, neįtraukiant viso miesto į užsitęsusius politinius žaidimus, kažkokias užkulisines strategijas ar intrigas, kas niekada neduoda naudos nei miestui, nei jo gyventojams.

Po posėdžio, kai jau buvau išrinktas meru, prie manęs priėjo V.Stalmokas ir sako: „Einam į mero kabinetą, viską tau parodysiu, atiduosiu raktus nuo seifo“. Po visos šios geranoriškai praėjusios ceremonijos atsisėdau į mero krėslą ir pagalvojau: „Na, ir ką dabar darysiu, nuo ko pradėsim?“.

Negaliu sakyti, kad buvo baisu ar kad kažkaip išskirtinai jaudinausi. Kur kas didesnis jaudulys buvo 2005 metais, kai tapau Palangos savivaldybės administracijos direktorius ir buvau pats jauniausias Lietuvoje politikas, užimantis tokias pareigas. Tuomet tai tikrai jaučiausi lyg būčiau įmestas į balą su perspektyva kapanotis kaip išmanau. O ir prieš tapdamas meru jau aštuonerius metus buvau miesto Tarybos narys, tikrai žinojau visus Palangos skaudulius ir tai, ko mums verktinai reikia.

Protokolinė „maldaknygė“

–Dabar Palanga yra ant bangos, ant didelės bangos. Prieš dešimt metų ant bangos buvo Neringa, o kas buvome mes? Niekas, kaimelis, kurortas, kur, kaip tuomet rašė spauda, renkasi buduliai pagerti alaus ir pasimušti. Alus ir muštynės, chaosas ir Gariūnai J.Basanavičiaus gatvėje, išklypę miesto šaligatviai, aptriušusi Vasaros koncertų salė ir praktiškai jokios kitos renginiams, išskyrus Senosios gimnazijos aktų salę. O dar pastatai vaiduokliai, buvusi miesto pirtis su išdaužytais langais ir vėjuje besidraikančiomis polietileno plėvėmis, kuriomis bandyta uždengti tas vaiduokliškas kiaurymes, žvyro kelias Meilės alėjoje… Ką iš tikrųjų, be jūros ir smėlio, mes galėjome pasiūlyti poilsiautojams, kad jie čia ilsėtųsi turiningai ir vėl norėtų sugrįžti?

Taip sutapo, kad antrąją mano buvimo mero poste dieną į Palangą atvyko tuometis Premjeras Andrius Kubilius. Pasitikau jį ne prie Savivaldybės pastato, o prie Kurhauzo. Tuomet supratau, kad privalome skambinti visais įmanomais varpais ir pasiekti, kad Palanga atsikratytų tos žaizdos ir gėdos. Beje, pasitikti Ministro Pirmininko tuomet prie Kurhauzo atėjo ir tuometis pastato bendrasavininkis Gediminas Jacka, jis net atsinešė didžiulę gėlių puokštę.

2011 m. Naujasis Palangos meras Š.Vaitkus pasitinka į Palangą atvykusį tuometį Premjerą A.Kubilių. Savivaldybės archyvo nuotr.

Antroji mūsų susitikimo su A.Kubiliumi stotelė buvo Vasaros koncertų salė – nušiurusi, seniai neremontuota, perpučiama vėjo ir tinkanti tik šiltojo sezono renginiams. Nekalbant jau apie Tiškevičių alėją su nudėvėtu šaligatviu, plytelėmis, iššokusiomis iš savo vietos, kurias kliudydamas galėjai ir susižeisti, senomis sovietinėmis gėlių klombomis.

Po šio susitikimo buvo sutarta, kad Palangoje vyks išvažiuojamasis Vyriausybės pasitarimas, kuriame bus apsvarstytos aktualiausios kurorto problemos ir ieškoma būdų joms spręsti.

2011 m. Išvažiuojamasis Vyriausybės pasitarimas Palangoje. Meras Š.Vaitkus pakvietė Premjerą A.Kubilių ir ministrus pasižiūrėti, kokios būklės yra Vasaros koncertų salė. Palangos savivaldybės archyvo nuotr.

Posėdis vyko liepos 11 d. viešbutyje „Vanagupė“. Pamenu, po miestą laksto automobiliai su švyturėliais, suvažiuoja ministrai, mes labai jaudinamės. Tačiau mūsų komanda šiam pasitarimui rengėsi kaip vienas kumštis: mes žinojome, ko norime. Vyriausybei svarstyti pateikėme dvylika klausimų: Kurhauzas, koncertų salė, aplinkkelis…Po pasitarimo buvo priimtas protokolinis Vyriausybės nutarimas, ką reiktų daryti. Bet gi žinote, protokolinis dokumentas ir yra tik protokolinis, jokių konkrečių veiksmų jame nenumatoma. Aš pasidėjau tuos kelis lapus su protokoliniu nutarimu kabinete ant stalo kaip maldaknygę ir pradėjau atakuoti ministerijas. Buvau labai įsijautęs, kad tie dvylika klausimų būtų įgyvendinti, tikrai labai įsijautęs ( juokiasi). Bet, kaip ten nebūtų, dabar visi šie dvylika dalykų, kurie buvo tuomet surašyti protokole, yra įgyvendinti.

Apie suplanuotus darbus ir „trinkelizaciją“

–Jums pradėjus vadovauti miestui tarp politinių partnerių miesto Taryboje buvo pasirašyta koalicijos sutartis ir suderinta bendra veiksmų programa. Kokie prioritetiniai darbai joje buvo numatyti?

–Mes tuomet labai aiškiai supratome, jog pirmiausia privalome be jokių išlygų išsaugoti tai, kas yra istoriškai svarbu – grafų Tiškevičių palikimą. Be praeities jokia valstybė neturi  ateities, taip ir Palanga be savo istorijos prarastų identitetą ir būtų nebe Palanga.

Gintaro muziejus, Birutės parkas, Kurhauzas, vilos – šiandien praktiškai visas Tiškevičių palikimas yra sutvarkytas. O ar atsimenate, kaip atrodė, pavyzdžiui, vila „Anapilis“ – atsilupinėję pastato fasado dažai, nėra šildymo, į balkonus negalima įžengti, nes jie supuvę. Dabar prie restauruotos vilos, kurioje veikia Kurorto muziejus, turistai nuolat fotografuojasi dėl išskirtinio pastato grožio ir jo įmantrios architektūros. Atidavėme Palangai bei visai Lietuvai naudotis ir mūsų pasididžiavimą Kurhauzą. Iš pagrindų renovuoti Tiškevičių rūmai, sutvarkytas ir atnaujintas Birutės parkas. Dėmesio skyrėme ir Palangos bažnyčiai, kur turistams įrengta apžvalgos aikštelė, ir Būtingės bažnytėlei, nors jos Tiškevičiai ir nestatė.

Palangos gintaro muziejus. Pauliaus Makausko nuotr.

Greta kėlėme klausimą, kaip padaryti Palangą patrauklią ištisus metus. Prieš dešimt metų neturėjome nė vieno uždaro objekto renginiams, visais įmanomais ir neįmanomais atvejais tam tarnavo Senosios gimnazijos aktų salė. Nebuvo ir sporto komplekso – krepšinio varžybos vyko Šventosios tuomet aštuonmetės mokyklos salėje, o į Palangą atvykdavusios Lietuvos krepšinio rinktinės nariai sportuoti vykdavo į Klaipėdą.

Ką jau kalbėti apie pastatą, kuriame dirbo Savivaldybės administracija. Būdavo, atvažiuoja svečiai, pasistato gatvėje automobilį ir žingsniuoja tiesiai į kaimyninį VMI pastatą, kuris vizualiai atrodė tikrai kur kas prestižiškiau nei mūsiškis.

Dabar jau turime ir naują Koncertų salę, Kurhauze įrengtos renginių, teatro, reprezentacijų salės, renginius galima organizuoti ir „Anapilyje“.

Pastatėme baseiną, ir nors pandemija bei karantinas išbraukė iš daugelių veiklų visus metus, jis jau uždirbo ne tik savo poreikiams, išlaikė darbo vietas, bet ir iš savo uždirbtų lėšų Palangos vaikams finansavo nemokamą mokymosi plaukti paslaugą. Ja vaikai pasinaudojo 33 tūkst. kartų, o kurorto senjorai turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis vos už kelis eurus naudotis vandens procedūromis. Esu dėkingas buvusiam Premjerui Sauliui Skverneliui už supratimą ir pagalbą – ne tik baseinas, nemažai kitų Palangos objektų atsirado ar atgijo šio politiko palaikymo dėka.

Renovuotos praktiškai visos kurorto ugdymo įstaigos, dabar vyksta Senosios gimnazijos renovacija. Daug pastangų dėta, kad būtų sutvarkyta bei pagerinta ir palangiškių gyvenamoji aplinka, pagerėtų gyvenimo mieste kokybė, kas nebuvo daroma iš esmės 20 – 30 metų. Kai kas šiuos darbus vadina „trinkelizacija“, ir neva daugiau nieko nevyksta. Aš manau, kad kurortas turi blizgėti, turi turėti sutvarkytus dviračių ir pėsčiųjų takus, gyvenamųjų namų kiemus ir aplinką aplink juos. Per tą dešimtmetį mes sutvarkėme apie 40 Palangos gatvių, naujajame mikrorajone įrengėme vietas automobiliams parkuoti, vaikų žaidimų aikšteles. Per 40 procentų visų Palangos daugiabučių yra renovuoti, mes perėmė savo reikmės ir šilumos ūkio įmonę.

Išvardijau nemažai darbų, bet visų net negalėčiau – net neprisimenu visų, ką esame padarę. Be jokių abejonių, vienam žmogui tai padaryti neįmanoma. Esu labai dėkingas ir visai mūsų komandai, ypač vicemerui Rimantui Antanui Mikalkėnui už jo neįkainojama pagalbą dalijantis savo ilgamete patirtimi ir padedant spręsti miestui aktualias problemas, administracijos vadovei Akvilei Kilijonienei, patarėjui Pranui Žeimiui, ilgamečiams miesto Tarybos nariams ir bendražygiams Dainiui Želviui, Mindaugui Skritulskui bei kitiems.

Labai džiaugiuosi bei esu dėkingas ir mūsų bendruomenei, mūsų miesto rinkėjams, kurie palaiko mūsų komandą ir balsuoja už ją. Jei būtų politinės intrigos, politinės rietenos, nieko nebūtų įmanoma padaryti. Dabar gi galima dirbti ir vykdyti savo programinius įsipareigojimus,

Palanga yra ne palangiškių, ir ne Vaitkaus…

–Apžvelgiant tuos dešimt darbo metų, kurio projekto įgyvendinimas, be Kurhauzo atkūrimo, buvo sunkiausias, ką galėtumėte išskirti?

–Kiekvienas objektas turi savo įgyvendinimo niuansus, savo užkulisius ir savo problemas, kurias reikėjo įveikti. Nebuvo lengvų projektų, ir kiekvienas turi savo istoriją.

Palangiškiai tikriausiai jau nebeatsimena, kaip reikėdavo ilgai laukti, kol pavykdavo išsukti iš Sodų gatvės, arba tas automobilių spūstis, kurios nusidriekdavo nuo Šventosios iki pat išvažiavimo iš Palangos, kai būdavo užkimštos visos kurorto gatvės, o Vytauto gatvėje rikiuodavosi begalinės automobilių kolonos.

Apie Palangos aplinkkelį mes pradėjo kabėti dar su A.Kubiliaus Vyriausybe, o pabaigėme su Algirdo Butkevičiaus. 2015 metų gegužę aplinkkelis buvo atidarytas – pasirašius viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartį buvo pradėtas įgyvendinti pirmasis šalyje tokios partnerystės transporto infrastruktūros projektas, kainavęs beveik 36 mln. eurų.

„Jau pirmaisiais aplinkkelio veiklos metais buvo paskaičiuota kad juo pravažiavo apie 3,5 mln. transporto priemonių. Jūs gi suprantate, jog visos šios mašinos, nesant aplinkkelio, būtų važiavusios per Palangą“, – apie kurortui neabejotinai naudingą įgyvendintą transporto projektą priminė Š.Vaitkus.

2015 m. Palangos aplinkkelio atidarymas. „Vakarinės Palangos“ nuotr.

„Tuomet aplinkkelio atidarymo iškilmėse, kurios vyko tiesiog kelio atkarpoje ties viaduku, dalyvavo ir tuometis Premjeras A.Butkevičius, ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Perkirpome juostelę, pasakėme kalbas. Po ceremonijos pakviečiau abu svečius apsilankyti Palangoje. A.Butkevičius atsiprašė sakydamas, kad dar turi reikalų uostamiestyje, o ministras maloniai sutiko. Važiuojam į Palangą Kretingos gatve, rodau ją ministrui ir sakau, kad štai, atidarius tokį gražų ir reikalingą objektą nekaip atrodo vaizdas, kai į didžiausią šalies kurortą įvažiuojama lyg kokiu kaimo vieškeliu, be to, čia nuolat susidaro didžiulės automobilių spūstys, piko metu į kurortą neįmanoma nei įvažiuoti, nei išvykti iš jo. Pradėjau kalbinti ministrą, kad gal būtų galima rasti lėšų ir Palangos įvažiavimui rekonstruoti“, – „Vakarinei Palangai“ šiandien pasakojo kurorto vadovas.

Tuomet ministras net kelis kartus pakartojęs žodį „ne“. „Ne, ne, tikrai ne, jau gavote aplinkkelį, pakanka!“. Bet po mėnesio R.Sinkevičius pats paskambino ir pasakė, kad Savivaldybė pradėtų rengti techninę dokumentaciją.

„Dabar jau sutvarkyti visi įvažiavimai į Palangą, iš kurios pusės beįvažiuotum, visur naujai asfaltuoti keliai, sutvarkyta visa infrastruktūra“, – pasidžiaugė miesto vadovas.

Meras prisiminė ir Palangos sporto komplekso atidarymą 2014 – aisiais. „Vyksta atidarymo iškilmės, kerpame juostelę, šalia manęs iš abiejų pusių stovi tuomet jau buvęs Premjeras A.Kubilius ir tuometis Ministras Pirmininkas A.Butkevičius. Šventinė nuotaika, malonus atidarymo momentas, o man galvoje sukasi vienintelė mintis – kaip prišnekinti abu politikus, kad Palangai būtų skirtas finansavimas ir nušiurusiam stadionui sutvarkyti. Nusivedu juos į komplekso antrąjį aukštą, ten, kur didžiulis langas į kiemą, į stadioną, ir rodau, koks jis nudėvėtas, takai susikilnoję, tribūnos begriūvančios. Klausiu, kaip gi toks stadionas gali derėti su naujuoju sporto kompleksu?“, – dabar jau šypsodamasis pasakojo Š.Vaitkus.

2014 m. Palangos sporto komplekso atidarymas. Vytauto Liaudansko / diena.lt nuotr.

Dabar Palanga jau turi ir iš pagrindų rekonstruotą ir sertifikuotą stadioną, jame net vyksta Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai.

„Supraskite, Lietuvoje yra šešiasdešimt savivaldybių, visiems visko reikia, negali peršokti visiems per galvas ir tvirtinti, kad daugiausiai reikia skirti dėmesio būtent Palangai. Bet aš visada vadovavausi ta mintimi, jog Palanga yra ne palangiškių, ne Vaitkaus, o visos Lietuvos didžiausias šalies kurortas, tad ir dėmesys jai turi būti atitinkamas“, – savo ir miesto sėkmės formule dalijosi kurorto vadovas.

Karalienė Silvija ir protokolo niuansai

–Jums tenka būti ir Palangą reprezentuojančiu asmeniu, pasitikti ir priimti įvairaus rango aukščiausio lygio politikus. Ar pamenate, kokia buvo pirmoji patirtis šioje atstovavimo miestui srityje?

Išgirdęs šį „Vakarinės Palangos“ klausimą, šiandien veiklos jubiliejų švenčiantis Š.Vaitkus ėmė juoktis. „Oi, visko buvo“, – kalbėjo meras.

–Pamenu, mums iš anksto pranešė, kad į Palangą dalyvauti aukšto rango tarptautiniame susitikime atskrenda Slovakijos prezidentas Ivanas Gašparovič. Tai buvo man vos tik pradėjus eiti mero pareigas. Pagal protokolą turėjau pasitikti svečią oro uoste, o vėliau sudalyvauti vakarienėje su juo. Kaip dabar pamenu, mes su žmona Vilma tuomet atrodėme kaip tie du veikėjai iš kultinės komedijos „Šuriko nuotykiai“, kurie sukritę lovoje studijuoja egzamino bilietus ir nieko aplinkui save daugiau nemato. Taip ir mes su Vilma kaip tie du studentai: visą naktį sukritę į lovą skaitėme Armino Lydekos knygą apie protokolinį etiketą – kas leistina, o kas šiukštu jokiais būdais negalima, analizavome vos ne kiekvieną sakinį, svarstėme, kaip čia reiks apsirengti, kaip elgtis (juokiasi).

Kitas atvejis, kurį iki šiol prisimenu ir juokiuosi: turėjau pasitikti Vokietijos Prezidentą. Jis ketino dalyvauti renginyje Neringoje, bet jo lėktuvas nusileido, žinoma, Palangos oro uoste. Besirengdamas pasitiktą tokį aukštą svečią sugalvojau, kad būtų gražu jį pasveikinti ir pasakyti kelias mandagumo frazes jo gimtąją, t.y. vokiečių kalba, nors jos aš visai nemoku. Iškaliau viską mintinai, kartojau begales kartų, kol įsidėmėjau, pasitikslinau su specialistais tarimo niuansus. Ir ką jūs galvojate: atskrenda svečias, išlipa iš lėktuvo, o aš iš jaudulio viską pamiršau, absoliučiai viską, nebeprisiminiau nė vieno žodžio! Bet įkvėpiau oro ir vis dėlto pasakiau, ką buvau išmokęs. Vėliau visą tai mačiusi kartu pasitikti svečio atvykusi Vilma iš manęs skaniai pasijuokė…

2015m. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija lankosi Palangos gintaro muziejuje. Robertos Dačkaus/ Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Visada su šypsena prisimenu Švedijos karaliaus Karolio XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizitą Palangoje 2015 metais. Prie Gintaro muziejaus aukštus svečius pasitikome kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite. Protokolo skyrius mus įspėjo, jog pasitikimas ir muziejaus ekspozicijos apžiūra negali užtrukti ilgiau kaip 45 minutes, nes laukia kiti renginiai. Vaikštome su Švedijos karališkąja pora po muziejų, jie niekur neskuba, smalsiai apžiūri kiekvieną eksponatą, užduoda nemažai klausimų mūsų gidei, stabteli ten, kur juos kažkas itin sudomino… Praėjo 45 minutės, dar 45, ir dar tiek pat. Protokolo skyriaus darbuotojai nervinasi, įvairiais ženklais rodo, kad laikas užbaigti, kad ką nors sugalvotume, tačiau negi pasakysi svečiams, kad stop, jau gana.

Palanga plečiasi, ir tai nėra blogai

Ar yra tokių planų ir sumanymų, kurios meras Šarūnas Vaitkus būtinai norėtų įgyvendinti jau netolimoje ateityje?

„Labai džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė 10 mln. eurų Palangos oro uosto kilimo bei tūpimo takams, peronui rekonstruoti. Tai labai svarbu ir dėl keleivių saugumo, ir dėl to, kad į Lietuvos pajūrį atskridę turistai pamatys, jog čia šiuolaikis, tarptautinius standartus atitinkantis oro uostas.

Jau gegužę prasideda Šventosios uosto atstatymo antrojo etapo darbai, dėl to taip pat labai džiaugiuosi. Mano svajonė – kad Palanga turėtų savo marina uostą, pritaikytą ir žvejams, ir turistams su jachtomis, kad čia klestėtų jūrinis turizmas. Daug pastangų su komanda dėsime tam, kad būtų miestui naudingai pritaikyta ir garsioji vila „Auska“. Darbų, minčių ir idėjų visada daug“, – šiandien „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Š.Vaitkus.

Paklaustas, kaip vertina tai, jog Palangoje pastaruoju metu stebima itin aktyvi neužstatytų miesto dalių urbanizacija, o statytojai parduoda net nepastatytus būstus – nekilnojamas turtas Palangoje šluote šluojamas, meras atsakė, jog tai tiesiog neišengiama.

„Tai yra neišvengiama, mes prognozuojame, jog iki 2030 – ųjų Palanga susijungs su Šventąją iš vienos pusės ir su Nemirseta iš kitos. Palangoje daug statoma būstų ir dar daug bus pastatyta. Be viso kito, tai yra ir ženklas to, kad Palanga dabar išgyvena sėkmės amžių, ji yra ant bangos. Žinoma, mes stebime, kokios statybos vyksta mieste, kokie projektai įgyvendinami, kokie rengiami architektūriniai projektai ir sprendimai, tiek, kiek mums leistina ir kiek matome esant reikalinga, reguliuojame tuos procesus – nėra taip, kad tvirtiname bet kokį projektą, kokį tik gauname. Tačiau uždrausti statybų privačiose žemės teritorijose mes negalime ir nenorime – Palanga auga ir augs, – komentavo pašnekovas. – Tegu verslas investuoja, tegu stato, būtų gerai, kad dar pastatytų ir naują sanatorinį kompleksą. Štai viešbutis ir sanatorija „Gradiali“ tikrai yra sėkmingos ir miestui labai reikalingos investicijos pavyzdys“.

Š.Vaitkus džiaugėsi, kad ir pastarąjį savaitgalį Palanga buvo pilnutėlė svečių. Ar sunkiai kurortas išgyvena pandemiją bei karantiną?

„Nėra lengva, bet ir nėra kažkokia katastrofa. Svarbiausia, kad žmonės, mūsų verslai galėtų vasarą dirbti. Negalime labai dejuoti – pernai Palangai labai puikūs ir versliškai naudingi buvo ir vasaros mėnesiai, ir ruduo, kuomet vykdyta valstybės finansuojama programa medikams pailsėti. Mums visiems įgriso karantinas, kiekvieną dieną tas pats per tą patį: įsijungi televizorių – pandemija, karantinas, pradedi klausytis kokios nors radijo stoties ar skaityti portalą – ir čia tas pats. Tai jau perteklinis informacijos eskalavimas. Jei yra bėda, reikia susivienyti, o dabar atrodo, kad nuo valdžios iki žurnalistų visi bando važiuoti skirtingais keliais, traukti vežimą į skirtingas puses. Mus reikia susitelkti, pasitikėti mokslu, siekti kuo sklandesnės ir skaitlingesnės vakcinacijos, kad visi galėtume grįžti į įprastą gyvenimą“, – mano Palangos vadovas.

Kai Šarūnas Vaitkus tapo Palangos meru, jo dukrai Gabijai buvo septyneri, o sūnui Domantui – vos treji. Prieš penkerius metus gimė trečioji Vaitkų atžala Ievutė. Asmeninio albumo ir „Vakarinės Palangos“ nuotr.

Baigdamas pokalbį su „Vakarine Palanga“ kurorto meras neslėpė, jog būti Palangos meru nėra paprasta. „Visąlaik esi kaip karinėje parengtyje, visada turi būti pasirengęs spręsti problemas, aiškintis situacijas, padėti žmonėms. Nuolatinis stresas taip pat daro savo, juk kiekvienas žmogus turi tam tikrą sveikatos limitą. Per tuos dešimt metų ne tik mieste daug kas pasikeitė – prieš penkerius metus gimė trečioji mūsų atžala Ievutė, užaugo Gabija ir Domantas. Kai tapau meras, Gabijai buvo septyneri metai, o sūnui vos treji. Žinoma, be šeimos ir be žmonos Vilmos palaikymo niekada nebūčiau padaręs tiek, kiek pavyko. Jei Vilma nepadėtų, neperimtų ant savo pečių namų ir vaikų priežiūros rūpesčių, daug kitų kasdienių buities reikalų, vargu ar galėčiau tiek metų vadovauti miestui. Esu jai labai už tai dėkingas, o taip pat ir savo vaikams“, – atvirai apie šeimą ir sutuoktinę kalbėjo Palangos vadovas.

Pagrindinės pastarojo dešimtmečio investicijos į Palangą (Europos Sąjungos fondų, valstybės, Savivaldybės lėšos):

  • Palangos aplinkkelio statybos – 36 mln. eurų.
  • Koncertų salės statybos ir įrengimas – 10 mln. eurų.
  • Įvažiavimo į Palangą, Kretingos gatvės rekonstrukcija – 7 mln. eurų.
  • Baseino statybos ir įrengimas – 6,5 mln. eurų.
  • Kurhauzo mūrinės ir medinės dalių atstatymas ir įrengimas – 5,5 mln. eurų.
  • Sporto kompleksas – 4,5 mln. eurų.
  • Gintaro muziejaus renovacija, Birutės parko sutvarkymas – 3,5 mln. eurų.
  • Šventosios uosto atkūrimo antrasis etapas – 3,5 mln. eurų.
  • Senosios gimnazijos rekonstrukcija – 3,5 mln. eurų.
  • Vilos „Anapilis“ renovacija ir pritaikymas muziejaus reikmėms – 3 mln. eurų.
  • Stadiono rekonstrukcija – 2 mln. eurų.
  • Šventosios aikštės rekonstrukcija ir įrengimas –1,5 mln. eurų.
  • Koncertų salės prieigų sutvarkymas, Tiškevičių alėjos rekonstrukcija ir įrengimas – apie 1 mln. eurų.
  • Palangos gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, naujų parkavimo vietų įrengimas naujajame mikrorajone – anot mero Š.Vaitkaus, tokių projektų įgyvendinta tiek daug, kad visiems skaičiams suskaičiuoti prireiktų visos dienos.

1 KOMENTARAS

  1. Labai gražus straipsnis, kaip meras sunkiai dirba, bet ar darbo kokybė yra tik km skaičius, trinkelių plotai, investicijų milijonai? Ar meras yra buvęs Sksndinavijoje, Beneliukso šalyse ir matė, kas yra kokybiškas gyvenimas? Kas yra kokybiška architektūra, urbanistika?

    Visos tos sovietinės trinkelės ir asfalto laukai, šlykščių spalvų renovacija, „žali“ gėlių vazonai ir kitas šlamštas? Ar meras supranta, kad taip kuriama postsovietinė šalis? Dabar visur statomos pigios šūddėžės aplink miestą vasaroti Gariūnų milijonieriams, kurios užims teritoriją, o vėliau, kai bus gėda dėl jų architektūros, jau nebebus galimybių jų nugriauti. Ar miestas gali kelti reikalavimus architektūros kokybei?

    Meras džiaugiasi vaikų žaidimų aikštele. Taip, jos nebuvo visai? Bet kas per kokybė, kas per spalvos. Atsilikimas 30 metų nuo geriausių pavyzdžių.

    Taigi tegu merauja dar 10 metų, bet gana daryti tik tam, kad varnelę užsidėti. Darykim, kad miestas būtų ir urbanistiškai patogus gyventi

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: