Interneto nuotr.

Jonas Augulis

Kava – vienas populiariausių gėrimų, be kurio daugelis žmonių nė neįsivaizduoja savo dienos pradžios. Kad ir kokią ją mėgstate, kiekviena jų savo kelią pradeda nuo paprasčiausių kavos pupelių. Tik vėliau jos yra specialiai apdorojamos bei paruošiamos, siekiant išgauti ypatingą skonį. Vien čia coffeeloft.lt/kategorija/kava/ galite rasti dešimtis skirtingų kavos rūšių, kurios tikrai patiks ir paliks įspūdį tiek mėgėjams, tiek gurmanams. O jei jums kada kilo klausimas, kokios yra kavos rūšys bei kokie jų apdirbimo būdai yra naudojami, tuomet šis straipsnis kaip tik jums!

Kokios yra populiariausios kavos rūšys?

Laikoma, jog pasaulyje pati populiariausia kavos pupelių rūšis yra visiems gerai pažįstama Arabika, kuri sudaro net 60 procentų visos pasaulio kavos. Iš tiesų Arabika pupelės yra kilusios iš Etiopijos aukštikalnių, o tik vėliau, VII amžiuje, išpopuliarėjo pačiame Arabijos regione, kas ir lėmė tokį jų pavadinimą, išlikusį iki šių dienų. Įdomu tai, jog patys arabiniai kavamedžiai yra gana jautrūs ir delikatūs augalai, labai lengvai paveikiami aplinkos bei įvairių ligų sukėlėjų. Jiems idealios sąlygos yra didelis aukštis, pavėsis ir gausūs krituliai, o jei viso to nėra – išlaikyti šiuos medžius sveikus gali kainuoti daug laiko. Kaip bebūtų, visos šios pastangos tikrai atsiperka, kadangi Arabika pupelės savyje talpina daugybę sluoksnių įvairių skonių bei aromatų, kuriuos gali pajausti kiekvienas atsigėręs šios kavos.

Antroje vietoje esanti kavos rūšis yra Robusta. Priešingai nei Arabika, Robusta kavamedžiai – nelepūs, kenkėjams ir ligų sukėlėjams atsparūs augalai. Viskas, ko jiems reikia, karštas klimatas ir nereguliarus lietus. Iš tikrųjų tokias šių kavamedžių savybes lemia tai, jog jų pupelėse yra beveik dvigubai daugiau kofeino nei Arabika pupelėse, kuris ir apsaugo augalus nuo įvairių ligų. Robusta kavos skonis yra gana aitrus ir be galo išraiškingas, turintis žemės riešutų ir grūdų poskonį.

Kavos paruošimo būdai ir skirtumai tarp jų

Kaip jau supratote, parduotuvių lentynose galima rasti kavos pupelių, maltos, tirpios kavos ir net kavos be kofeino. Pasirinkimas išties platus, tačiau ar žinote, kuo jos visos skiriasi? Jei ne, tuomet apžvelkime kiekvieną jų plačiau.

Neapdorotų kavos pupelių didžiausias pranašumas neabejotinai yra tai, jog tinkamai jas laikant kiekvieną kartą galima pasiruošti pačios šviežiausios kavos, pasižyminčios nuostabiu aromatu ir gausiu skoniu, puodelį. Visa tai jaučiame dėl to, nes po skrudinimo kavos pupelės nėra fiziškai apdorojamos ar skaidomos, todėl yra išsaugomas pilnas jų skonis. Žinoma, kavos paruošimas iš pupelių užima kiek daugiau laiko nei įprastos, maltos kavos, tačiau jei nė karto dar nesate jos ragavę, būtinai išbandykite. Tik turėkite omenyje, jog ir pats malimas turi didelę įtaką – smulkesnis labiau tinka stipriam, kartesniam skoniui išgauti, o stambesnis švelnesniam, mažiau intensyviam.

Malta kava yra bene labiausiai pamėgta pirkėjų, kadangi jai paruošti nereikia jokių papildomų įrankių, o taip pat šios kavos galima rasti pačių įvairiausių rūšių. Paprastai tariant, ji gaunama tiesiog sumalant kavos pupeles. Visgi, prieš sumalimą, kavos pupelės taip pat yra paskrudinamos ilgesnį ar trumpesnį laiką, priklausomai nuo to, kokį skonį norima išgauti. Pavyzdžiui, espresso skrudinimas yra šiek tiek ilgesnis. Patogu, jog rinkdamiesi kavą, skrudinimo intensyvumą galite rasti ant kavos pakuotės.

Tirpios kavos pagaminimo procesas yra kiek sudėtingesnis, palyginti su prieš tai aptartais kavos apdorojimo būdais. Tirpi kava dažniausiai gaminama iš Robusta kavos pupelių, kurios yra paskrudinamos ir po to labai smulkiai sumalamos. Nors įprastai šis etapas jau būtų paskutinis, visgi tirpiai kavai paruošti jų reikia kiek daugiau. Tad kitas žingsnis – iš gautų kavos miltelių yra šalinamas vanduo. Tai atliekama dviem būdais: purškiamuoju džiovinimu ir šaltuoju džiovinimu. Pirmuoju atveju kavos ekstraktas yra veikiamas karščio ir sauso oro, kurie padeda išgarinti visą kavoje likusį vandenį. Naudojant antrąjį būdą, malta kava yra užpilama karštu vandeniu, atvėsinama ir užšaldoma. Taip gaunamos didelės plokštės, kurios vėliau susmulkinamos ir vakuumo pagalba iš gautų kavos granulių yra pašalinamas vanduo. Tad, tik po tokio apdorojimo tirpi kava jau yra paruošta vartoti. Kaip bebūtų, tirpios kavos paruošimas ir yra pats paprasčiausias, bet nuo įprastos maltos kavos ji itin skiriasi, kadangi apdirbimo metu tokia kava netenka kai kurių aliejų, suteikiančių gėrimui sodrų skonį, o taip pat tokioje kavoje žymiai mažiau kofeino.

Ir galiausiai kava be kofeino. Iš tikrųjų ši kava skoniu ir aromatu niekuo nesiskiria nuo paprastos maltos kavos. Vienintelis skirtumas yra tas, jog joje žymiai mažiau kofeino, t.y. puodelyje tokios kavos galima rasti vos 3 mg kofeino, vietoje 95 mg, kurie yra įprastos kavos puodelyje. Įdomu, jog kofeinas yra pašalinamas iš žalių kavos pupelių vandens pagalba, kadangi jis – vandenyje tirpi medžiaga. Taigi, jei nemėgstate kofeino poveikio, drąsiai rinkitės tokią kavą – bus tiek pat skanu ir sveika.

Nuo ko priklauso, ar kava žmogui patiks?

Galbūt nustebsite, tačiau ragaudami kavą jaučiate 5 skirtingus elementus, nuo kurių priklauso, ar tam tikra kava jums patiks. Pirmasis iš jų, be abejo, yra ne kas kita, o kvapas. Tai gali būti tiek kavos pupelių, tiek jau užplikytos maltos kavos aromatas. Gi ne paslaptis, jog būtent jis dažnai gali net stipriai paveikti jaučiamą skonį.

Kitas faktorius – skonis. Kai tik atsigersite nedidelį gurkšnelį kavos, jos skonis iš karto sužadins visus jūsų burnoje esančius receptorius. Gerdami kavą pamėginkite suprasti, kokias jos natas jaučiate – citrusus, uogas, gėles, riešutus, šokoladą, karamelę, o gal vanilę? Skonis labiau rūgštus, saldus, aštrus ar kartus? Svarbu suprasti, jog kartais gali būti sunku atskirti skonį nuo aromato, kadangi tarpusavyje jie gana glaudžiai susiję, tačiau praktikuojant tai, su laiku tikrai galima pastebėti tam tikrus skirtumus.

Taip pat svarbus ir rūgštingumas. Kiekviena kavos rūšis pasižymi tam tikru rūgštumu. Būtent jis kavai suteikia ryškų skonį, geriausiai atskleidžia visas jos natas. Kaip bebūtų, ne visiems žmonėms patinka itin rūgščios kavos, tad dabar tikrai nesunkiai galite rasti ją tiek mažesnio, tiek didesnio rūgštingumo.

Ketvirtas elementas, darantis įtaką, ar žmogui kava patiks – jausmas burnoje atsigėrus jos arba tiesiog tekstūra.  Ji gali būti apibūdinama kaip lengva, tiršta, klampi, vandeninga, šilkinė ir panašiai.

Galų gale – skonis, likęs burnoje po kurio laiko. Jį pradedame pastebėti burnoje, praėjus kelioms minutėms po kavos gėrimo. Paprastai intensyvesnį skonį jaučiame tuomet, kai kavos pupelės yra stipriai skrudintos arba kai gėrimo tekstūra yra tiršta.

Kava aplink pasaulį

Jau žinote, jog Etiopija – kavos gimtinė, todėl visai nenuostabu, jog būtent šioje šalyje yra auginamos vienos geriausių kavos pupelių. Ypač ji garsi savo Harrar kava, kuri auginama rytinėje Etiopijos dalyje, aukštikalnėse esančiuose ūkiuose. Ši kava pripildyta aštrių miško uogų, šokolado ir jazminų natomis.

Pripažinta kaip didžiausia pasaulyje kavos gamintoja bei atsakinga už trečdalį pasaulio kavos – Brazilija. Tai visai nenuostabu, kadangi šios valstybės klimatas yra idealus kavamedžių auginimui. Nors Brazilijoje galima rasti ir masiškai gaminamos, pigesnės kavos, ji taip pat garsėja ir labai aukštos kokybės Arabika kavos pupelėmis.

Žinoma, be šių valstybių, taip negalima pamiršti ir rankomis renkamos kolumbietiškos kavos, populiariosios arabiškos mokos iš Jemeno, Jamaikos Mėlynųjų kalnų kavos bei klasikinės Arabika kavos Kosta Rikoje. Visos šios valstybės yra tikrų tikriausios lyderės, tad, jei turėsite progą, būtinai paragaukite šių šalių gaminamos kavos.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: