Interneto nuotr.

Jonas Augulis

Jau nuo senų laikų moterys ir vyrai visame pasaulyje naudojo įvairias kontracepcijos priemones. Visgi, šios priemonės nuo tokių, kokiomis galime džiaugtis šiuolaikiniame pasaulyje, skyrėsi kardinaliai, o jų pasirinkimas buvo be galo ribotas. Visa tai iš tiesų apsunkindavo žmonių kasdienybę bei, negana to, kartais itin pakenkdavo ir jų sveikatai. Tad susipažinkime, kokiais gi būdais nuo nepageidaujamo nėštumo ar lytiniu keliu plintančių buvo saugomasi senovėje?

Akacijos ir medaus mišinys

Vienas populiariausių būdų apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo Senovės Egipte buvo akacijos vaisių, lapų ir medaus mišinio naudojimas. Pats naudojimo principas buvo toks, jog gautoje masėje moterys išmirkydavo medvilnės ar kito augalo pluošto gabalėlį, kurį vėliau ir įsidėdavo į makštį tarsi tamponą. Nors toks metodas nuo nepageidaujamo nėštumo, lyginant su dabartinėmis priemonėmis, tikrai nėra efektyvus, tuo metu jis nebuvo toks blogas, kadangi akacijos derva fermentuodavosi į pieno rūgštį, kuri veikdavo kaip spermicidas, t.y. spermatozoidai buvo nužudomi dar nepasiekę gimdos.

Krokodilo išmatos

Kita Senovės Egipto moterų naudojama priemonė buvo ne kas kita, o krokodilo išmatos. Dažniausiai jos buvo sumaišomos su rūgpieniu tam, kad būtų gaunama klampi, į tešlos konsistenciją panaši pasta, kurią būtų lengva įterpti į makštį, tikintis, jog ši priemonė sukurs rūgštinę terpę spermai ir spermatozoidai tiesiog neišgyvens. Tuo pačiu principu Indijoje ir Vidurio Rytuose buvo naudojamos dramblio išmatos. Be abejo, tokios kontracepcijos priemonės – tikrai labai nehigieniškos, tačiau galima laikyti, jog jos buvo tarsi barjerinės kontracepcijos užuomazga, kuri populiari dar ir šiandien. Laimei, jog barjerinės kontracepcijos priemonės, kurios yra prieinamos šiomis dienomis, yra nesulyginamai saugesnės bei patogesnės.

Gyvūnų organai

Iš tiesų visiems gerai žinomi prezervatyvai egzistuoja ir yra naudojami jau ne vieną šimtmetį. Pirmieji žinomi prezervatyvai dar XVI amžiuje buvo gaminami iš tokių gyvūnų organų kaip šlapimo pūslė ir žarnos. Nors manoma, jog panašios į prezervatyvus priemonės buvo naudojamos dar ir Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose, kaip bebūtų, trūksta įrodymų, kurie galėtų tai pilnai patvirtinti. Kas tiksliai žinoma, yra tai, jog prezervatyvai, pagaminti iš įvairių gyvūnų organų, pirmiausia buvo naudojami siekiant užkirsti kelią lytiškai plintančioms ligoms, pavyzdžiui, sifiliui, kuris Europoje siautė daugiau nei 300 metų ir pražudė didelį skaičių žmonių. Tik vėliau saugumą garantuojantys prezervatyvai tapo pagrindine priemone, skirta gimstamumui kontroliuoti.

Žebenkščių sėklidės

Sunku nuginčyti, jog tai – pats keisčiausias būdas, siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Viduramžių Europoje buvo paplitęs toks kontracepcijos metodas, kuomet gyvoms žebenkštims buvo nupjaunamos sėklidės, apvyniojamos žąsies oda ir nešiojamos kaip amuletas, turėjęs apsaugoti nuo nėštumo. Nors visa tai dabar skamba be galo amoraliai ir žiauriai, bent jau galime pasidžiaugti, jog nuo to laiko pasaulis padarė milžinišką pažangą, kas liečia kontracepciją.

Švinas, arsenas ir gyvsidabris

Galbūt tai atrodo neįtikėtina, tačiau anksčiau moterys kaip kontracepcijos priemonę naudojo žmogui itin nuodingus sunkiuosius metalus. Senovės egiptietės, graikės ir kinės, norėdamos išvengti pastojimo, gėrė skystą gyvsidabrį, arseną, šviną arba jų derinį. Kiekvienas iš šių metalų yra be galo pavojingas, tad jų vartojimas ne tik sumažindavo moterų vaisingumą, bet ir sukeldavo rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip inkstų ar plaučių nepakankamumas, įvairius smegenų pažeidimus. Deja, net ir pastebėjusios šį neigiamą poveikį, moterys nesiliovė jų gerti, o tiesiog sumažino vartojamą dozę, kuri anksčiau ar vėliau vis tiek pasireikšdavo tam tikros ligos atsiradimu.

Kontracepcijos priemonės dabar

XX amžius buvo tas laikas, kuomet buvo žengtas didelis žingsnis link daug saugesnės ir veiksmingesnės kontracepcijos. Šiame amžiuje buvo pristatyti prezervatyvai, pagaminti iš vulkanizuotos gumos, buvo kuriamos spiralės, diafragmos, kurios suteikė moterims galimybę kontroliuoti savo vaisingumą. Galiausiai, 1960 metais atsirado ir pirmosios kontraceptinės tabletės. Lyginant visa tai su praeityje naudotomis kontracepcijos priemonėmis, galime tik džiūgauti, jog šiuolaikiniame pasaulyje turime galimybę pasirinkti sau geriausiai tinkančią apsaugos nuo neplanuoto nėštumo ar lytiškai plintančių ligų priemonę. Itin saugūs prezervatyvai, kontraceptinės tabletės ar barjerinės priemonės – spręsti jums!

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: