Eglė Jūraitė
Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, jog galimybių paso teoriškai suteikiamos galimybės įgyti daugiau laisvės naudojantis kai kuriomis paslaugomis ar dalyvaujant renginiuose yra visiškai neįmanomos įgyvendinti didžiausiame šalies kurorte. Ir apskritai, Š.Vaitkaus manymu, šis sumanymas Lietuvai yra dar gerokai per ankstyvas.
Kaip sukontroliuoti šimtus tūkstančių?
Jau visai netrukus, po vienuolikos dienų, Lietuvoje pradės galioti virtualus dokumentas – galimybių pasas. Turintiems jį bus leista lankytis restoranų, kavinių ar barų viduje, dalyvauti salėse bei atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, kur vienu metu žiūrovų skaičius negalės viršyti 500, rengti asmenines šventes su neribotu skaičiumi dalyviu, viešbučiuose, poilsinėse ar pas privatininkus viename kambaryje apsistoti skirtingų namų ūkių nariams.
Tokį pasą galės įgyti persirgusieji koronavirusu, pasiskiepiję nuo jo ar turintys lygiai vieną parą galiojantį neigiamą testo atsakymą.
„Kaip jūs tai įsivaizduojate Palangoje?”, – retoriškai klausė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis neslėpė savo nuomonės, jog gal ši idėja ir gera, bet praktiškai įgyvendinti visus reikalavimus tiek dėl galimybių paso įsigijimo, tiek dėl žmonių kontrolės didžiausiame šalies kurorte yra visiškai neįmanoma.
„Palangoje esant geram orui pliaže vienas prie kito vienu metu guli apie 300 tūkstančių žmonių. Kaip jūs įsivaizduojate Palanga turi susitvarkyti su tokiais srautais – patikrinti, ar žmonės turi galimybių pasus, sukontroliuoti juos?”, – šiandien kalbėdamas su „Vakarine Palanga” susirūpinimo neslėpė kurorto vadovas.
Pusryčiai viešbučio restorane – tik vienetams
„Visi Palangos viešbučiai bus perpildyti, kaip jiems organizuoti, kad jų gyventojai, kuriems bus teikiami pusryčiai, o kai kur ir vakarienė, būtų sukontroliuoti? Gerai, jei oras palankus, tokias paslaugas bus galima organizuoti lauko terasose, o jei lyja ir vėsu, tuomet visi klientai maitinsis viešbučių restoranų ar kavinių viduje. Kaip sukontroliuoti, ar tie valgytojai sveiki ir ar nekelia grėsmės kitiems lankytojams? Viena vertus, kiek reikia papildomai įdarbinti personalo, kad patikrintų kiekvieną, ateinantį į restoraną, kitą vertus, ką daryti tiems klientams, kurie dėl oro sąlygų bus priversti pusryčiauti restorano viduje? Juk patekti čia galės tik turintieji galimybių pasus, t.y. tie, kurie persirgo, pasiskiepijo ar turi neigiamą koronaviruso testą, darytą ne vėliau kaip prieš 24 val. Vadinasi, jei Palangos svečias nepersirgo, neturėjo galimybės pasiskiepyti, tuomet jam kiekvieną atostogų dieną teks vykti į testavimo punktą, laukti testo atsakymo, tada išsiimti galimybių pasą ir tik tada eiti pusryčiauti. Ir taip visų atostogų metu”, – „Vakarinei Palangai” komentavo Palangos vadovas.
Tokiu atveju viešbučiams dar tektų samdyti papildomai personalo ne tik tam, kad tikrintų galimybių paso turėjimą ar galiojimą, bet ir tam, kad būtų organizuotas pusryčių išnešiojimas į kambarius. Ką daryti tokiems viešbučiams, kurie vienu metu gali priimti kelis šimtus gyventojų?
Tas pats pasakytina ne tik apie viešbučius, bet ir apie Palangos restoranus ar kavines: tuo atveju, jei oras subjurtų, maitintis juose galėtų tik nedaugelis.
Kaip patekti į renginius?
„Kita analogiška situacija – dėl dalyvavimo renginiuose. Tarkime, žmogus atvažiavo į Palangą, pamatė afišą, jog Palangos koncerų salėje vyks renginys. Iš tų 500 leistinų žiūrovų, na, tarkime, 200 turės galimybių pasus, vadinasi, likusieji trys šimtai turi lėkti į testavimo punktą ir skubiai darytis testą, nes kitaip jų neįleis. Kaip tai įgyvendinti Palangoje?”, – susirūpinimo neslėpė kurorto vadovas.
Anot Palangos mero Š.Vaitkaus, gal didžiuosiuose miestuose, kur yra daugiau medicinos įstaigų ir didesnis medikų potencialas, testavimo apimčių didinimas yra įmanomas, bet Palanga tikrai nebus pajėgi vienu metu aptarnauti 300 žmonių, nekalbant apie keliasdešimt tūkstančių vasarotojų, kuriems to testo reikės kas 24 valandas.
„Palangoje yra vienintelis testavimo punktas. Žinoma, mes galėtume tuos punktus pastatyti ant kiekvieno kampo, bet kas juose dirbs, juk negali šios funkcijos atlikti, pavyzdžiui, valytojos. Palangoje yra tik dvi poliklinikos, viena ligoninė, kelios sanatorijos ir vienas, kitas reabilitacijos centras. Dabar punkte pakaitomis dirba šių medicinos įstaigų specialistai. Vasaromis kurorto medicinos ar gydymo įstaigos ir taip yra perkrautos, jose yra didžiuliai lankytojų ar pacientų srautai, jos pačios vos spėja, specialistai pervargę, tad visiškai neįmanoma būtų jiems dar papildomai deleguoti darbą testavimo punktuose. Mes tiesiog neturime tiek medikų, kad galėtume atidaryti papildomų testavimo punktų. Palanga šiuo klausimu tiesiog nepajėgi aptarnauti tokius žmonių srautus, kokie čia būna vasaromis”, – „Vakarinei Palangai” komentavo kurorto vadovas Š.Vaitkus.
Lietuvai dar per anksti
Mero manymu, galimybių paso idėja savaime yra gera, tačiau Lietuvai apie tai kalbėti yra dar per anksti.
„Mes viešai girdime, jog vyksta masinė vakcinacija, bet tai yra tik kalbos, o žmonės, nepatenkantys į prioritetines skiepijimo grupes, apskritai yra diskriminuojami. Štai ateinančią savaitę mes gausime 400 dozių „Pfizer” vakcinos, iš jų 200 bus skirta revakcinacijai. Vadinasi, naujai bus paskiepyta tik 200 gyventojų, ir tai bus tik prioritetinių grupių atstovai. Ką daryti tiems, kuriems yra 30 ar 40 metų, kaip jiems pasiskiepyti ir gauti galimybių pasą? Jiems teks laukti, kol atsiras vakcinų, o jų tiesiog nėra, visiškai nėra. Tai tuomet ką daryti tokio amžiaus žmonėms, kas 24 valandas vykti į testavimo punktus?”, – kalbėjo meras.
Palangos vadovas mano, jog galimybių pasas Lietuvoje turėtų pradėti veikti mažiausiai po mėnesio ar dar vėliau. „Suprantu, jis reikalingas, bet, kai priimami sprendimai, kartais reikia pagalvoti ir apie tai, kaip tai įgyvendinti. Galimybių pasas – visiška naujiena, kol kas visi sunkiai įsivaizduoja, kaip tai realiai veiks. Galiausiai, kas kontroliuos, ar verslas laikosi nurodymų dėl galimybių paso kontrolės, kas kontroliuos pačius verslininkus? Gal Visuomenės sveikatos centro specialistai? Bet, pavyzdžiui, Palangoje jų yra vos keli…”, – nuogąstavo Palangos vadovas.
Jis teigė girdėjęs, jog Palangos verslininkai dėl didelių sąnaudų įgyvendinant klientų galimybių paso kontrolę labiau domisi ne daugybės naujų darbuotojų paieška, o bando išsiaiškinti, kokias baudas tektų mokėti už tokius pažeidimus. Galimai jos bus mažesnės nei naujų darbuotojų išlaikymas.
Galimybių pasas – nuo gegužės 24 dienos
Gegužės 24 dieną Lietuvoje įsigalios Galimybių pasas, kuris leis verslams dirbti pilnesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu. Galimybių paso koncepciją inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, lošimo namai ir barai, išskyrus naktinius klubus, galės viduje aptarnauti Galimybių pasą turinčius žmones. Taip pat, įsigaliojus šiam pasui, bus galima rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Uždarose patalpose vyksiančių renginių metu žiūrovai privalėtų užimti ne daugiau kaip 75 procentus sėdimų vietų. Galimybių pasą žmonės turės pateikti prieš lankydamiesi renginyje ar maitinimo įstaigoje.
Galimybių pasas panaikins ribojimus asmeninėse šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiui. Su šiuo pasu patalpas asmeninėms šventėms taip pat galės nuomotis neribotas asmeninės šventės dalyvių skaičius. Galimybių paso dėka bus galima teikti ir įvairias laisvalaikio pramogas tiek atviroje erdvėje, pavyzdžiui, plaukiojimą pramoginiais laivais, tiek uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, biliardą ar boulingą. Turint Galimybių pasą, apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje bus galima apgyvendinti ne tik tos pačios šeimos narius.
Galimybių pasas – tai asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kurį gaus žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Šį kodą bus galima ir atsispausdinti.
Pasiskiepiję žmonės Galimybių pasu galėtų naudotis praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ ar „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo; praėjus 4 savaitėms po „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo; praėjus 4 savaitėms po pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių; po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo.
Galimybių pasas taip pat bus suteikiamas persirgus COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu. Nuo šio teigiamo tyrimo rezultato turės praeiti ne daugiau kaip 180 dienų. Jis galios ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas.
Galimybių pasas bus suteikiamas ir turint ne anksčiau nei prieš 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento, atliktą PGR tyrimą ar antigeno testą ir gautą neigiamą atsakymą. Galimybių pasą taip pat gaus vaikai iki 16 m. amžiaus.
Siekiant užtikrinti, kad galimybę naudotis pasu turėtų visi žmonės, testus kompensuos valstybė. Norintys greičiau atlikti testą, galės pasinaudoti ir mokamomis paslaugomis. Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.
