1921 m. kovo 31 d. Palangiškiai pasitinka žygeivius. Archyvo nuotr.

Eglė Jūraitė

Rytoj Palanga minės kurortui ir visai Lietuvai išskirtinę dieną: prieš 100 metų, kovo 31 – ąją, Palanga buvo grąžinta Lietuvai. Tad rytoj visi šventės dalyviai, o jų bus tikrai labai daug, ir prie jų prisijungę žiūrovai galės pajusti tas pakilias ir nepamirštamas nuotaikas, kuriomis kurortas gyveno 1921 – ųjų pavasarį. Į šimtmečio šventę atvyks daug garbių svečių iš užsienio bei Lietuvos, laukiama ir šalies Prezidento Gitano Nausėdos.

Istorinis žygis

Visus šiuos metus mūsų miestas švenčia Palangos grąžinimo Lietuvai šimtąsias metines. Jauna Lietuvos valstybė didelių pastangų dėka 1921 metais susigrąžino Palangą. Šis svarbus įvykis yra ir visos Lietuvos šventė.

Pagrindinis tuomečių iškilmių akcentas buvo Istorinis žygis iš Kretingos geležinkelio stoties į Palangą. Traukiniu iš Kauno atvykusius aukščiausius šalies pareigūnus, tarp jų ir Prezidentą Antaną Smetoną, tarptautinio arbitražo komisijos narius, kariuomenės atstovus pasitikę Kretingos, Kartenos, Gargždų gyventojai pėsčiomis ir važiuoti pajudėjo pasveikinti palangiškių. Svetingai sutikta Palangos miesto vadovų ir miestelėnų, lydima karinio orkestro, eisena pajudėjo prie Birutės kalno, kur įvyko iškilmės.

Minėdama šio istorinio įvykio svarbą mūsų valstybei, be kitų liepos 3-4 dienomis vyksiančių renginių, Palangos miesto savivaldybė liepos 3 d. organizuoja Istorinį žygį, taip absoliučiai identiškai atkartodama ne tik visą tos dienos vyksmą, bet ir tas pakilias nuotaikas, kurios virpino ir vietos gyventojų, ir, ko gero, daugelio lietuvių širdis.

Lygiai taip, kaip buvo prieš 100 metų

„Liepos 3 d., šeštadienį, teatralizuotas istorinis žygis prasidės 13 val. prie Vytauto ir Kretingos gatvių sankirtos, būtent ten, kur prieš 100 metų garbius svečius, Lietuvos kariuomenę ir gausų būrį kretingiškių pasitiko palangiškiai“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas.

Anot vedėjo, rytoj 13 val. prie jau šiandien šalia Signatarų alėjos statomų ąžuolo pynėmis išpuoštų vartų Kretingos gatve atžygiuos didžiulė eisena, kurioje bus ne mažiau kaip 1000 dalyvių. Tarp jų ir du orkestrai, kariuomenės atstovai, garbūs svečiai ir istoriją atspindėsiantys to laikmečio garsūs politikai, visuomenės veikėjai, tarp jų ir Prezidentas Antanas Smetona, kurį įkūnys, anot pašnekovo, garsus ir žinomas aktorius. Kas jis? „Tegu tai lieka intriga…“, – šypsojosi R.Trautmanas.

1921 m. kovo 31 d. Palangiškiai pasitinka žygeivius. Archyvų nuotr.

„Eiseną, kuri Kretingos gatvės pradžioje pajudės link Vytauto gatvės ir ją pasieks 13 valandą, pradės Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras, už jų žygiuos Palangos orkestrantai, o taip pat Lietuvos kariuomenės atstovai, skautai, šauliai, miesto Tarybos nariai, vienuoliai, kunigai, svečių iš užsienio partnerių miestų delegacijų, istoriniai personažai. Palangiškiai ir kurorto svečiai, išgirdę orkestrų maršus, taip pat gali jungtis į eiseną ir kartu eiti link Vytauto gatvės. Juk lygiai taip buvo ir prieš 100 metų, kuomet į Kretingą traukiniu iš Kauno atvyko Prezidentas Antanas Smetona, Vyriausybės nariai, inteligentijos atstovai. Visi jie kartu su didžiuliu būriu kretingiškių, kas ratuoti, o kas pėstute, išsirikiavę į eiseną patraukė į Palangą, kur jų laukė palangiškiai, ąžuolo vainikais išpuošę sutiktuvių vartus. Tuomet eiseną pradėjo Lietuvos kariuomenės orkestras“, – pasakojo Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.

Eisenoje taip pat dalyvaus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai, Klaipėdos teritorinės muitinės, Palangos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos pareogūnai.

Ir šventinės kalbos, ir salvės

Žygeivių prie sutiktuvių vartų lauks Palangos meras Šarūnas Vaitkus su šalies Prezidentu  Gitanu Nausėda. Po sveikinimo kalbų, miesto ir valstybės vadovai prisijungs prie eisenos ir tuomet visi, skambant pučiamųjų orkestrų atliekamoms melodijoms, patrauks į Birutės parką, kur Birutės kalno papėdėje vyks Palangos grąžinimo Lietuvai minėjimo iškilmės. Taip buvo ir prieš 100 metų.

1921 m. Iškilmės Birutės parko papėdėje. Archyvų nuotr.

Čia, nuskambėjus Lietuvos himnui, bus pakeltos šalies ir Palangos vėliavos, iškilmingas kalbas sakys ir Gitanas Nausėda, ir Šarūnas Vaitkus, ir Prezidentas Antanas Smetona, poetas Maironis ir kiti garbūs svečiai. Be teatralizuotos dalies, bus kariškių šaudomų salvių, kurios pažymės didžiulę istorinio įvykio svarbą Lietuvai.

Prisijungti prie eisenos gali visi norintieji, tik nepamirškite – būtinos apsauginės veido kaukės.

Palanga rengiasi rytojaus šventei. Karolio Pronckaus nuotr.
Palanga rengiasi rytojaus šventei. Karolio Pronckaus nuotr.

Pagerbs J.Simpsoną

Rytoj Palanga pagerbs ir Džeimsą  Jangą Simpsoną (James Young Simpson) – škotų kilmės gamtos mokslų profesorių, diplomatą, rašytoją, teologą.

1918 m. susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, Lietuva neturėjo priėjimo prie jūros. Palanga ir apylinkės, 1819 – 1921 m. priklausiusios Kuršo guvernijai, atiteko Latvijai. Remiantis etnografiniu principu buvo siekiama pakoreguoti Lietuvos sienas Kuršo gubernijoje. Tarpvalstybiniam sienų ginčui spręsti abi šalys 1920 m. rugsėjo 28 d. pasirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Superarbitru abiejų šalių sutikimu buvo patvirtintas būtent škotas J.Simpsonas. Komisija dirbo nuo 1920 m. gruodžio 29 d. ir 1921 m. kovo 20 d. J.Simpsono sprendimas atiduoti Palangą Lietuvai buvo galutinis ir neskundžiamas. 1921 m. buvo sudaryta tarpvalstybinė Lietuvos ir Latvijos sienos sutartis.

Tarpukaryje J.Simpsonui įteiktas Lietuvos Gedimino ordinas. Palangoje, netoli centro, yra Simpsono garbei pavadinta gatvė.

Būtent ties J.Simpsono gatvės ir Meilės alėjos sankirta rytoj 15 val. bus atidengta skulptūra, skirta šiam istoriniam įvykiui  pažymėti bei atminti Palangai naują istorijos puslapį atvėrusiam škotų diplomatui.

Rengdamasi šioms iškilmėms Palanga jau pavasarį sutvarkė ir atnaujino visą J.Simpsono gatvę.

Rytoj skulptūros atidengimo iškilmėse koncertuos Palangos folkloro ansamblis „Mėguva“, kuris šįsyk parengė specialią programą su škotiškais elementais. Tad tikrai išvysite ir išgirsite ir škotiškuosius dūdmaišius.

Specialiai įrengtame ekrane bus transliuojamas ir Škotijos karališkosios geografijos draugijos sveikinimas palangiškiams bei miesto svečiams. Priminsime, jog J.Simpsonas buvo Edinburgo universiteto profesorius.

Sekmadienį – šimtmečio koncertas

Renginiai tęsis ir sekmadienį. Liepos 4 d. 19 val. kurorto koncertų salėje vyks šventinis koncertas, skirtas Palangos grąžinimo Lietuvai 100-mečiui.

Kaip „Vakarinei Palangai“ pasakojo Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas R.Trautmanas, renginys bus skirtas Palangos praeičiai ir dabarčiai.

Jame dalyvaus iš Palangos kilę ar čia augę atlikėjai, tarp jų Jurga Šeduikytė, Loreta Sungailienė ir kiti, o taip pat jaunoji Palangos garsenybė Kristupas Kerulis ir kiti, bus ir svečių iš Latvijos.

Visiems atlikėjam akompanuos Palangos orkestras, tačiau iš visiškai skirtingų kurorto vietų. Kai tai įmanoma? Turėtumėte ateiti ir pamatyti tai.

Norint dalyvauti renginyje, galimybių pasas nėra būtinas, tačiau bus vykdoma registracija, todėl ateiti į renginį kviečiama nuo 17.30 val. Vaikams iki 16 metų registracija nėra būtina.

Taip pat visą sekmadienį vyks vienos dienos festivalis „Myliu Palangą – šimtmečio vasara“.

Išsamiau apie festivalį čia: