Dabar Palangos bažnyčia skendi liepų žalumoje. "Vakarinės Palangos" nuotr.

Tamara Zaiceva

Pačiame Palangos centre, Vytauto gatvėje, esanti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia skendi gražuolių liepų žalumoje. Tačiau visai galimas dalykas, jog keliasdešimt daug metų skaičiuojančių ir atgaivą saulėtomis dienomis teikiančių lapuočių jau visai netrukus neliks – užstoja vaizdą.

Iniciatyvą rodo parapijos klebonas

Kaip teigia meras Šarūnas Vaitkus, iniciatyvą iškirsti bažnyčios šventoriuje augančias liepas parodė pati Palangos parapija ir jos klebonas Kęstutis Balčiūnas.

Dabar Palangos bažnyčia skendi liepų apsuptyje. „Vakarinės Palangos“ nuotr.

„Pačioje Vytauto gatvėje yra daug medžių. Jų niekas neliestų. Bet čia gal visuomenės nuomonės reikėtų atsiklausti. Klebonas ir Vyskupas tam pritartų. Jie patys apie tai ir pradėjo kalbėti“, – „Vakarinei Palangai“ sakė Š.Vaitkus.

„Šventorius yra klebonijos nuosavybė. Tai jie ir sprendžia“, – patikslino Palangos vadovas ir teigė, jog kol kas apie liepų iškirtimą tik kalbama.

Kad neužgožtų paminklo?

Tiek Palangos klebonas, tiek kurorto vadovas tikina, jog liepos šventoriuje atsiradusios sovietmečiu.

„Atėję sovietai norėdami, kad bažnyčia nesimatytų, prisodino šventoriuje medžių, kad geriau išryškėtų sovietų karių paminklas. Paklauskite, ką mano mūsų klebonas. Šiaip bažnyčia atsivertų ir būtų labiau matoma. Dievo namai turi matytis“, – sako Palangos meras. Jo teigimu, visame pasaulyje bažnyčių neužstoja medžiai ir jos matomos kaip ant delno.

Tą patį atkartojo žurnalistei ir klebonas K.Balčiūnas. Jis taip pat teigė, kad liepos šventoriuje atsirado tuomet, kai priešais buvo įkurdintas paminklas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems kariams. „Liepos pasodintos tam, kad bažnyčia neužgožtų paminklo kariams“, – „Vakarinei Palangai“ sakė klebonas.

K.Balčiūnas negalėjo pasakyti, kiek senų liepų supa visą pastatą. „Nežinau, neskaičiavau“, – kalbėjo parapijos vadovas.

Jis negalėjo pasakyti ir tai, ar siūlytų iškirsti visus medžius, ar tik, anot jo, ligotus, kad neužkristų ant žmonių. Kiek tokių ligotų liepų yra, jis taip pat kol kas neskaičiavo.

„Ruošiamas detalusis planas, tegu Miesto taryba svarsto. Nežinau, ką jie ten priims“, – kalbėjo klebonas.

Svarstytų komisija

Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigė, jog kol kas jokių panašių kalbų apie tai, kad būtų ruošiamasi iškirsti liepas bažnyčios šventoriuje, nėra girdėjusi.

Anot jos, tokiais atvejais bendra tvarka yra tokia: pateikiamas atitinkamas prašymas, jį svarsto Želdynų apsaugos ir priežiūros komisija. Šiuo metu jokio prašymo dėl senųjų liepų nėra gauta.

„Vakarinei Palangai“ darbo dienos pabaigoje jau nepavyko susisiekti su Kultūros paveldo departamento atstovais, kurie galimai žinotų, kelintais metais iš tikrųjų pasodinta keliasdešimt liepų Palangos bažnyčios šventoriuje.

Tačiau pabandėme pasižvalgyti po istorines nuotraukas, esančias įvairiuose archyvuose ar prieškariu išleistuose leidiniuose apie Palangą.

Ką liudija istorinės nuotraukos?

Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Karlo Eduardo projektą pradėta statyti 1898 m. ir baigta po devynerių metų. Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafas Feliksas Tiškevičius, kitas suaukojo parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.

Palangos bažnyčia 1907 metais. Archyvo nuotr.

Štai 1907 metais išleistas atvirukas su Palangos bažnyčios vaizdu ir prierašu: „Pelnas iš pardavinėjimo tų laiškelių yra pavestas užbaigimui naujosios bažnyčios Palangoje“.

Nuotraukoje akivaizdžiai matosi, jog visas bažnyčios šventorius palei tvorą apsodintas medžių.

1929 m. darytoje nuotraukoje įamžinta, jog medžiai jau gerokai ūgtelėjo.

Palanga 1929 metais. Archyvo nuotr.

1921 m. pavasarį, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, Palangoje apsigyveno garsus to meto fotografas Ignas Stropus. Iš Palangos klebono Juozapo Šniukštos išsinuomojo priešais bažnyčią esančio namo galą: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, antrajame – apsigyveno su šeima.

Garsiausias pajūrio fotografas Iganas Stropus, tarpukariu daug reklamavęs Palangą.
Archyvo nuotr.

Būtent Ignas Stropus yra laikomas žymiausiu fotografu, savo nuotraukomis tarpukariu reklamavusiu pajūrį ir Palangą. Štai 1936 m. jo nuotraukoje įamžinta Palangos bažnyčia jau skendi ten augančių medžių žalumoje.

Palangos bažnyčia 1936 metais. Igno Stropaus nuotr.

Tad labiausiai tikėtina, kad lapuočius Palangos bažnyčios šventoriuje sodino patys parapijiečiai ir jie tai padarė praėjusio amžiaus pradžioje.

O kokia jūsų nuomonė? Ar reikia iškirsti medžius ir atverti bažnyčios vaizdą, kad būtų galima netrukdomai ja grožėtis, ar vis dėlto palikti šimtametes liepas, kurioms įsigyti praėjusio amžiaus pradžioje, ko gero, taip pat aukojo to meto parapijiečiai?

Savo nuomonę galite išsakyti komentarų skiltyje žemiau po šiuo straipsniu. Diskutuokime!

Palanga 1930 metais. Igno Stropaus nuotraukos

45 KOMENTARAI

  1. Dievo namai yra tiesiogiai kiekvieno zmogaus sirdyje,juos pastate Kurejas ir pats ten isikure.Kokios rankos state Palangos miesto baznycia?Greiciausiai nedieviskos.Medzius pasodino parapijieciai,tai Motinos gamtos dalis.Reikia ja tausoti,puoseleti.Geras pasiulymas rasti sergancius ir aplinkiniams jau pavoju keliancius medzius,juos pakeisti jaunomis ir stipriomis lietuviskomis liepomis.Kad vis daugiau parapijieciu Dieva randa savo sirdyse ir nebesilanko baznycioje,medziai nekalti.

  2. Tai ŠVENTA 🙏. Negalima kirsti relikvinių, sakralinių, šimtamečių liepų. Tikrai velnias apsėdo net kleboną. Norite visą Lietuvą iškirsti,, sudėti trinkeles, paversti bedvase, negyva dikine. Medžiai mums dovanoja sveikatą, deguonį, grožį, gyvybę, apsaugą nuo teršalų. Ar tikrai (beveik visų) valdininkų širdys pavirto akmenimis? Kas jums darosi?

    • Prieš savaitę Birštone bažnyčios šventoriuje lūžęs medis pražudė moterį… Visos Zitos anomet šaukė, kad pablūdė valdininkai laikų nenukrito medžių… Klausimas Zitoms, kada gi jūs mąstyti pradėsite?

  3. Visa Palanga ir jos kiemai virsta betonu, miestas skendi automobiliuose, ir vietoj švaraus kurortinio oro mes kvepuojame teršalais. Medžių sparčiai mažėja, paukščiai praranda savo namus, niekas neturi teisės atimti givybės ir naikinti tai ko patys nestatė, nesodino ir neaugino – tik žmonės kuriems nieko nereiškia, bedvasiai. Gamta pati apsiginti juk negali – palikte medžius ramybėje, gyvenkite su jais ir tarp jų – harmonijoj.

  4. Mergeles Marijos baznycia tuo ir unikali, kad skendi medziuose. Ir ne betkokiuose, o Liepose! Moteriskumo simbolyje.
    Tai tik dar labiau traukia zmoniu aki, prideda paslapties. Vietiniai ir taip zino sia baznycia, o uzsienieciam ji tuo ir isskirtine.

  5. Kvailumo virusas apsilankė ir kunigų galvose ….apgailėtina, kai tik tiek to mąstymo ir matymo. Matoma ir žinoma ta bažnyčia. Viską kas žalia tik naikint, tik raut, pjaut, o paskui keeeeepam ant saulės. Bet ant kiek siauras mąstymas, baisu. Nieko švento išskyrus negyvą mūrą ….Liepos – moteriškumo simbolis, bet ar vyrai, kunigai, tai supranta???? Bukiai šiuo klausimu, bukiai. Ir kiek pinigų būtų sumokėta, kad sunaikinti medžius? Trumparegiškumas ir ar tikrai dėl bažnyčios kaip pastato „stengiasi“????

  6. seni medžiai yra vertybė, nes tokį iškirtęs jau kito nesulauksi.. daugumai atrodo, kad medžiai labai greitai užauga ir atsodinsim bus kaip buvę, bet labai klysta, nes atšokę nuo gamtos, 80m liepa jiem atrodo kaip kad per 20m augusi..

  7. per visas medijas laidose dėl klimato kaitos vis peza, kad reikia kuo daugiau miestuose sodinti medžių, nes jų sudaromas pavėsis ženkliai mažina paviršių įkaitimą ir tuo pačiu mažina į aplinką išspinduliuojamą šilumą. O čia mankurtiniai dvasios ubagai prisidengę ale rūpesčiu dėl bažnyčios vaizdo, tiesiog nori staigiai keletą auksinių į kišenių susigrūst. Visi supranta kodėl tai vyksta, bet demokratija. Juk negalima sukčiaus pavadinti sukčium…
    Kita vertus, ne kiekvienas žmogus aprengtas sutana yra šventikas ar kunigas. Todėl tokius ale kunigus, raginančius ar pageidaujančius kažką bereikalingai sunaikinti galėčiau sulyginti su viduramžių inkvizitoriais. Kurie irgi ale buvo kunigai, bet sėjo ne gėrį, bet tamsą…

  8. Tikrai nekirsti!! Jeigu reikia, apgenėti su arboristų priežiūra, o tie „sergantys“ medžiai, kaip rodo kitų miestų praktika, yra tik formalumas, kuris leidžia sulyginti su žeme žaliuosius plotus ir trinkelizuoti – liūdna tendencija. Labai tikiuosi, kad savivaldybė sieks išsaugoti šį grožį.

    • tos liepos kurios buvo Basanavičiaus gatvėje buvo 80 ~ 100 metų su didžiuliais lapų vainikais kuo gausesnė lapija tuo daugiau oro išvalo ir daugiau pavėsio suteikia karštomis dienomis, o dabartiniai nei pavėsio duoda nei oro normaliai neišvalo, gal pasėdėkit šiomis dienomis ant suoliuko tenai ant sualutės porą valandėlių, nereiks ir paros, o paskui susiraskit vietelę senų liepų pavėsyje ir taip pat ten pabūkit ir palyginkit, gal mąstyt pradėsite kai galva atvės (kompiuteriai karštyje irgi perkaista, pradeda nesąmones rodyt ekrane ir pakimba) 🙂

  9. Medžiai- šventi, išmelsti, varpų gaudesio kupini.Ar būtina žvalgytis, kaip elgiasi kiti..?
    „Kvepia grindinys po naktinio lietaus gerumu,
    Nesinori užmint anei liepžiedžio, anei liepos šešėlio…“

  10. Kokio amziaus ir sveikatos yra klebonas su meru? Gal turi sveikatos problemu arba yra vyresnio amziaus? Jei taip – siulau jiema atimti gyvybes taip pat kaip jie siulo medziams.

  11. Tegu auga, žaliuoja Palangos liepos! Klebono iniciatyva jas kirsti yra gėdinga, sveiku protu nesuvokiama. Linkiu kuo greičiau apsigalvot ir atsisakyt savo piktų kėslų.

  12. Nekirst jokiu būdų- tai nusikaltimas! Atsiminkit -tie kurie padarysite tokį nusikaltimą atsakysite !!! Medžiai irgi yra Dievo Namai ir prie ko čia sovietiniai laikai?!!!

  13. Niekas ir dabar netrukdo grožėtis bažnyčia,o šimtametes liepas palikti būtina,priešingu atveju tai būtų nusikaltimas(išimtinu atveju jei koks vienas kitas medis serga).Tikiuosi blaivus protas nugalės.

  14. Jokiais būdais negalima kirsti. Medžiai yra Palangos. Tai gyvybiškai svarbus pavėsis mūsų karštėjančioje planetoje. Gėda bažnyčios tarnams, aiškiai susipainiojusiems savo meluose. Atsikvošėkit !

  15. Palangoje jau įsigali trinkelės ir asfaltas, daug kur medžiai dėl to jau nudžiūvę, nes jiems nepalikta pakankamai vietos vandeniui ir orui. Pažiūrėkite viešbučių teritorijas – pamatysite (pvz. „Palangos žuvėdra“). Miestas jau praranda žalią savo rūbą, Basanavičiaus g. – kaip keptuvė, seniai ten senosios liepos iškirstos, o tos naujos net neužaugo
    normaliai per tiek metų – jos specialiai tokios išvestos – jokio šešėlio, jokios gaivos.. Klimatas šyla, visas pasaulis tik medžius sodina, o pas mus – brandžius medžius tik pjauna!!. O dabar nori dar ir bažnyčios brandžias gražiausias liepas iškirsti! Beprotybė! Kunigai, šalin rankas nuo medžių!

  16. Ar per medžius nesimato bažnyčios ir mažiau lankosi parapijiečių? Neranda jos? Medžius galima dažniau genėti ir ne nuo apačios kad vėjas juos laužytu…

  17. Jei iškirsti, turbūt daugiau į Palangą nevažiuosiu. Nusamdykit profesionalų arboristą, o ne elgitės kaip barbarai. Nupjaut, iškirst – daug proto nereikia.

  18. Žinoma, ne! Kas pagrinde lankosi bažnyčioje – senjorai. Kaip matyti vasaros tik karšrym, kaip jiems nusigauti iki šventoriaus, kai nebeliks medžiu pavesio??? Gal užteks viska daryti “dėl grožio”..? Reikia ir logikos.
    Tuomet bažnyčia išvis bus tuščia…

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: