Jūratė Bitinaitė. Organizatorių nuotr.

Nuo senų senovės moterų ratai buvo šventas reikalas kiekvienos gyvenime ir turėjo gilią reikšmę įvairiose kultūrose bei religijose. Šiandienos skubančiame pasaulyje moterų bendrystė yra pamiršta, arba nurašoma feminizmu. Nors dažniausiai bendraminčių reikia ne vyrams keikti, o tam, kad moterys galėtų drąsiai dalintis savo mintimis, kūryba, išgyvenimais, įsikvėpti stiprybės ir kūrybinės energijos viena iš kitos.

Šį šeštadienį Palangos Jono Šliūpo muziejaus kiemelyje poeziją mylinčių ir kuriančių moterų bendruomenė „Women Are Poems“ kviečia visus norinčius į eilių ir moterystės pilną dienos festivalį. Jame skambės poetės Liudmilos Malinauskaitės – Šliūpinienės kūryba, norinčios dalinsis savo eilėmis, Jūratė Bitinaitė skaitys paskaitą „Moters kūnas – sakralus portalas į kūrybiškumą“, o pilną įspūdžių dieną užbaigs meditatyvinė Didgeridoo garso kelionė.

„Judėjimas „Women are poems“ gimė iš noro turėti bendruomenę, kurioje moterys, dalindamosi savo kūryba, jaustųsi patogiai. Mes susitinkame per knygas, socialinius tinklus, gyvus ir nuotolinius renginius, o susitikusios klausome, girdime, augame per poeziją. Kviečiame jungtis visas: nuo pradedančiosios iki jau galinčios pasidalinti patirtimi. Kuriančias ir skaitančias. Svarbu, jog buriamės tam, kad priimtume, o ne kad vertintume. Tai – erdvė, prisotinta širdies”, – sako “Women are Poems” idėjos autorė, kūrybininkė Ieva Juodelytė.

Ieva Juodelytė, Vitalija Maksvytė, Augustė Gittins. Organizatorių nuotr.

Ieva pasakoja, kad mintis burti poeziją kuriančių moterų bendruomenę kilo išdrįsus sudalyvauti festivalio “Poezijos pavasaris” skaitymuose – ten moteriai pritrūko padrąsinimo, šilto žvilgsnio: “Galbūt ir pati galiu sau tai suteikti, tačiau bendrystėje augti smagiau. Besilaukdama penktojo vaikelio ieškojau poezijos vakaro, kuriame jausčiausi labiausiai savimi – neradus subūriau jį pati. O paskui viskas įsisuko begaliniu greičiu: skaitymai, renginiai, greitai pasirodysianti lietuvių moterų poezijos rinktinė “Women Are Poems”. Svajonės tampa apčiuopiamu buvimu, kuriame norisi kurti, dalintis ir priimti”.

Šeštadienio festivalyje paskaitą apie moters kūną ir kūrybiškumą skaitysianti buvusi laidų vedėja Jūratė Bitinaitė pasakoja, kad noras burti moteris į holistines praktikas atsirado po autentiškos kelionės į save. Savo atradimais ji dalinasi ir su pas ją apsilankančiomis moterimis.

“Prieš dešimtmetį turėjau absoliučiai viską, ką vadiname sėkme – darbą tarptautinėje korporacijoje, svajonių atlyginimą, gyvenimą pačiose nuostabiausiose pasaulio vietose, pozicijas, apie kurias dažna moteris tik pasvajotų. Apkeliavau daugiau nei 30 pasaulio šalių, gyvenau keturiuose kontinentuose, bet neturėjau nieko, kas vadinama laime. Neturėjau vidinės harmonijos, ramybės, tylos, meilės sau ir pasigėrėjimo savimi. Nežinojau, kas yra kūno ir sielos balansas, seksualinė-kūrybinė moters energija. Nejaučiau absoliučiai jokio gyvo džiaugsmo, bet visada buvau žingeidi, drąsi ir aktyvi pasaulio svajotoja. Visada tyrinėjau pasaulį, gėriau jį į save ir visada žinojau, jog yra kažkas daugiau nei materija, kažkas daugiau nei blizgučiai, deimantai, pinigai”, – sako pasaulio siela save vadinanti Jūratė Bitinaitė.

Kiekviena moteris yra kūrėja – kviečiame jas visas į susipažinimą liepos 24 dieną J. Šliūpo muziejaus kiemelyje. “Women are poems” dienos festivalio pradžia – 12 val.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija: https://forms.gle/H1G59EgHGMdgw5jWA

Pranešimas spaudai

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: