Unsplasch.com nuotr.

Tamara Zaiceva

Palangos meras Šarūnas Vaitkus vakar raštu kreipėsi į Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus išsakydamas savo poziciją dėl vėjo jėgainių, planuojamų įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, ir kraštovaizdžio pokyčių, turėsiančių reikšmingos neigiamos įtakos kurorto turizmo potencialui ir plėtrai. „Kategoriškai nesutinkame!“, – išsiųstame rašte bei komentare „Vakarinei Palangai“ teigia kurorto vadovas.

Jau patvirtino pirmąjį vėjo elektrinių Baltijos jūroje etapą

Kaip jau rašėme, pernai birželio 22 d. tuometė Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus“, – buvo cituojamas tuometis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai.

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoe jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės. Be kitų aspektų, tai ypač palies uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybes dėl esminių kraštovaizdžio pokyčių, keliama klausimų ir dėl to, ar nebus sudaroma trukdžių laivybai.

Lietuvos bendrasis planas: mėlynomis rodyklėmis pažymėjome teritorijas, kuriose jūroje numatoma įrengti vėjo jėgainių parkus. Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu pirmuoju etapu siekia 137,5 kv. km ir jūroje apglėbia visą Palangą nuo Karklės iki Monciškių. „Vakarinės Palangos“ nuotr.

Nebematysime gražių saulėlydžių – kraštovaizdis bus negrįžtamai pakeistas

Energetikos ministerijos užsakymu dabar rengiamas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Vystymo planas) ir atliktas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV).

Remiantis Vystymo plano sprendiniais potencialiai atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija yra Baltijos jūroje ties Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėmis. Mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos iki Palangos pakrantės yra apie 26 km.

Būtent į tai kategoriškai sureagavo Palangos savivaldybė.

Palangos meras Šrūnas Vaitkus. V.Skaraičio / BFL nuotr.

„Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą gamtinis Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdis bus papildomas technogeniniais objektais. Naujų raiškių vertikalių dominančių atsiradimas pakeis šiuo metu esantį jūrinį kraštovaizdį ir sukels itin didelį visuomenės nepasitenkinimą“, – laišku kreipdamasis į Vyriausybės ir Seimo vadovus bei Seimo komitetus nurodė kurorto meras Š.Vaitkus.

Palangos vadovas priminė, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto zona, Pajūrio arealas priskirti labai didelio potencialo rekreacinių arealų grupei. Lietuvos Bendrajame plane pagal gamtos ir kultūros paveldo išteklių turtingumą ir aplinkos sveikumą Pajūrio arealas užima pirmąją vietą. Svarbiausi rekreaciniai ištekliai yra smulkaus smėlio paplūdimiai, vandens erdvė, smėlio kopų kraštovaizdis, užkopės pušynai ir mišrūs miškai, uosto ar infrastruktūros įrenginiais neužstatytos teritorijos.

Kaip nurodo Š.Vaitkus, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Palanga yra populiariausias kurortas tarp vietos turistų. Poilsiautojus traukia jaukus bei žalias kurortas su smėlėtais paplūdimiais bei vizualiai neužterštas Baltijos jūros akvatorijos kraštovaizdis.

Vystymo plano Strateginių pasekmių vertinimo ataskaitoje teigiama, kad: “vėjo jėgainės bus matomos nuo Palangos miesto savivaldybės rekreacinių teritorijų Baltijos jūros pakrantėje“. Ataskaitoje nurodoma, kad „įgyvendinus Vystymo plano sprendinius atsirandančios raiškios technogeninės vertikalios dominantės sumažins esamo didelių akvatorijų gamtinio kraštovaizdžio natūralumą“. Kitaip tariant, dėl planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje – atsirasiančios raiškios technogeninės vertikalios dominantės neišvengiamai sumažins esamo didelių akvatorijų gamtinio kraštovaizdžio natūralumą, jis taps urbanizuotas.

Palanga kategoriškai nesutinka – net nežymus vizualinis poveikis yra reikšmingas

Palangos vadovas nurodo, jog, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad, vėjo jėgaines įrengus didesniu nei 32 km atstumu nuo kranto, šios būtų matomos tik esant idealioms oro sąlygoms, bet tai būtų vizualiai nereikšmingas objektas.

Vėjo jėgaines įrengus 28 km atstumu, jos bus matomos gero matomumo sąlygomis. Šie parkai būtų suvokiami kaip tolimo kraštovaizdžio elementas: jėgainės matomos kaip maži objektai, menčių sukimasis paprastai nepastebimas.

Kaip minėta, mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos vėjo jėgainėms iki Palangos yra apie 26 km, vadinasi, jos bus pakankamai gerai matomos nuo kranto plika akimi.

„Vakarinės Palangos“ nuotr.

„Neabejotinai, įgyvendinus planus pastatyti vėjų jėgainių parkus, negrįžtamai bus paveiktas esamas kraštovaizdis. Žmogaus įsikišimas į gamtinę aplinką turi būti įvertintas visapusiškai, išnagrinėtos visos galimos naujos ūkinės veiklos pasekmės. Rengiant vystymo planą svarbiausia remtis darnios plėtros principais t. y. vystymasis, tenkinantis dabartinio laikotarpio poreikius, neturi sudaryti pavojaus būsimoms kartoms juos tenkinti, taip pat kalbant ir apie rekreacinius (…). Palangos – svarbiausio Lietuvos kurorto – atveju net nežymus vizualinis poveikis turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas“, – savo poziciją išsako Palangos savivaldybė.

„Kategoriškai nesutinkame su Vystymo plano Strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvada (…), kad arčiausiai Lietuvos Baltijos jūros kranto būsiančios vėjo elektrinės, esant itin skaidriam orui ir geroms matomumo sąlygoms, bus įžiūrimos ar matomos, bet į vizualiai reikšmingo poveikio zoną pajūryje esantys didelio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimiai ar regyklos nepateks (…) ir neigiamos pasekmės kraštovaizdžiui bus mažai reikšmingos“, –  pasekmių vertinimo specialistų išvadas cituoja meras.

Jūrinio kraštovaizdžio klausimas visiškai nereglamentuotas

Palangos savivaldybė priminė, jog aplinkos ministras dar 2015 m. patvirtino Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą. Remiantis šio plano sprendiniais, Baltijos jūros akvatorijos kraštovaizdis (jūrovaizdis) kaip erdvė, sudaranti atskirą makrogeosistemą, kraštovaizdžio plane traktuojamas autonomiškai ir su kontinentiniu Lietuvos kraštovaizdžiu į bendrą ekologinę struktūrą skaičiavimuose neįtrauktas. Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas numato, kad jūrinio naudojimo tematikai reikalingas atskiras nagrinėjimas ir specialūs jūrinę teisę atitinkantys sprendimai.

„Atsižvelgiant į tai, manome, kad didelės reikšmės objekto – vėjo jėgainių parko Baltijos jūros akvatorijoje – projektas turėtų būti planuojamas ir įgyvendinamas tik po sprendinių dėl jūrinio kraštovaizdžio priėmimo ir specialių reglamentų parengimo“, – nurodo Palangos vadovas.

Š.Vaitkus paprašė valstybės vadovų  ir ministrų inicijuoti Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano pakeitimų ar naujų (papildomų) dokumentų dėl jūrinio kraštovaizdžio bei Baltijos jūros erdvės galimo panaudojimo vėjo jėgainėms vystyti parengimą, taip pat papildomus tyrimus pagal realią Baltijos jūros pakrantės su iškilusiais apžvalgos taškais situaciją dėl vėjų jėgainių parkų poveikio gamtiniam kraštovaizdžiui bei jų įtakos pajūrio savivaldybių rekreaciniam potencialui, kuris gali gerokai sumažėti.

pikist.com nuotr.

Meras prašo užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo ir bus išsaugotas bei technogeniškai neužterštas unikalus Lietuvos pajūrio kraštovaizdis su nepakartojamais saulėlydžiais.

LKAS vertina griežtai: sausumos metodikos nepriimtinos jūros akvatorijoms

Palangos poziciją remia ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), jos raštu išdėstyta nuomonė išsiųsta kartu su kurorto mero laišku.

Anot LKAS, Lietuvos teritorinės jūros ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos medžiaga ir rengėjų teiginiai vienareikšmiškai pavirtina, kad vėjo jėgainės bus matomos nuo Palangos miesto savivaldybės rekreacinių teritorijų Baltijos jūros pakrantėje.

„Ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinus Vystymo plano sprendinius atsirandančios raiškios technogeninės vertikalios dominantės sumažins esamo didelių akvatorijų gamtinio kraštovaizdžio natūralumą. Tai yra nepriimtina iš esmės“, – griežtai ir nedviprasmiškai vertina LKAS.

Kraštovaizdžio architektai teigia, kad „vertikalaus matymo kampo skaičiavimas komentuojamas remiantis teorine iš vartotojo vadovo paimta schema, neatitinkančia nagrinėjamos Baltijos jūros pakrantės su kopomis situacijos“. LKAS tvirtina, jog būtina pateikti realią Baltijos jūros pakrantės su iškilusiais apžvalgos taškais kopose situaciją atitinkančią schemą.

Vėjo jėgainės Danijoje. Interneto nuotr.

„Akivaizdu, kad šiuo metu jūrinio kraštovaizdžio reglamentai nėra parengti ir šiai erdvei tinkamų sprendimų šalyje taip pat nėra. Taip pat akivaizdžiai matome, kad sausumos teritorijoms pritaikytų poveikio vertinimo metodikų taikymas jūros akvatorijos situacijoje yra iškreipiantis tikėtiną poveikį, tai yra negali būti taikomas. Darytina išvada, kad tokiu atveju didelės reikšmės objekto – vėjų jėgainių parko Baltijos jūros akvatorijoje – projektas gali būti planuojamas ir įgyvendinamas tik po tokių sprendimų dėl jūrinio kraštovaizdžio priėmimo ir specialių reglamentų parengimo“, – tvirtina kraštovaizdžio architektai.

Visa ataskaitos medžiaga, anot LKAS, liudija, kad vėjo elektrinių Baltijos jūros akvatorijoje projektu aplinkos taršą, gaminant elektros energiją iš iškastinio kuro, siūloma keisti į vizualinę vertingų šalies teritorijų taršą vėjo elektrinių objektais. Todėl jau Strateginių pasekmių vertinimo aplinkai stadijoje turėtų būti pateikti ne tik vietos parinkimo alternatyvų, bet apskritai elektros gamybos vėjo jėgainėmis ribotoje Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros akvatorijoje tikslingumo ir alternatyvių gamybos būdų analizė.

Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus

efoto.lt nuotr.

„Kreipdamiesi į valstybės ir ministerijų vadovus, Seimo komitetus mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti“, – „Vakarinei Palangai“ komentavo Palangos meras Š.Vaitkus

„Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus. Vizualiai neužterštas jūros kraštovaizdis ir tradicijos, kurios susiformavo per šimtą metų, tai išskirtinė Palangos vizitinė kortelė“, – sako meras.

Anot jo, įgyvendinus vėjo elektrinių parko statybas pagal dabar diskutuojamus parametrus, įrenginius nesunkiai matytume nuo kranto ir plika akimi, o tie, kas būtų ant jūros tilto, vadinamuosius vėjo malūnus išvystų dar iš arčiau – jie priartėtų beveik 460 metrų ir būtų labai gerai įžiūrimi.

„Grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad net šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais, o dabar kalbame apie hektarus gerai matomų vėjo elektrinių“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo meras.

Anot Palangos vadovo, norint pamatyti vėjo elektrines, visai nebūtina važiuoti į pajūrį. O tiems, kas gyvena ar atvyks prie jūros, tikrai nepriimtina, kad horizontą užgožtų tankiai styrantys įrenginiai. „Tokia vizualinė kraštovaizdžio tarša gali turėti nemažos įtakos kurorto populiarumui, sumenkinti jo turistinį potencialą“, – nuogąstauja didžiausio šalyje kurorto vadovas.

1 KOMENTARAS

  1. Tamara Zaiceva
    ir
    Palangos meras Šarūnas Vaitkus „Kategoriškai nesutinkame!“

    „Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus.“

    Iš tiesų grafas tikrai ne dėl to pastatė tiltą: tiltas jam buvo reikalingas tik tam, kad per jį būtų galima gabenti plytas iš grafui priklausančios Palangos plytinės į Liepoją su taip pat grafui priklausančiu laiveliu. Tam per miestą nuo Palangos plytinės iki pat tilto galo buvo nutiestas geležinkelio bėgiai, kuriais tos plytos buvo atvežamos ant tilto ir pakraunamos į laivą.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: