Kultūros ministras Simonas Kairys vakar vakare Vilniuje, Nacionaliniae operos ir baleto teatre, Lietuvos savivaldybių asociacijos surengtose iškilmėse „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už kultūros puoselėjimą įteikė Palangos miesto savivaldybei.
Jau šešiolikąjį kartą
Antradienio vakarą Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės krivūlės“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje Nacionaliniame dramos teatre, tradiciškai visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai įteikė „Auksinės krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms.
„Svarbiausias mūsų visų pasiekimas – augantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas savivalda. Tačiau kartu iš savivaldybių vis daugiau tikimasi – ar tai būtų laiku suteikiamos sveikatos paslaugos, ar darnų miesto veidą kuriantys dviračių takai, bendruomenių saugumo klausimai ar kokybišką ugdymą užtikrinanti aplinka. Šis pasitikėjimas ir didėjantys gyventojų lūkesčiai ir yra pagrindinė savivaldybių motyvacija judėti į priekį, keistis bei tobulėti. Būtent tai įvairiose srityse ir daro šios dienos laureatai,“ – renginyje kalbėjo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Už nuopelnus kultūrai – apdovanojimas Palangai
Išskirtinio dėmesio renginyje sulaukė ir Palangos savivaldybė – apdovanojimą jai skyrė Kultūros ministerija kaip „Savivaldybei – kultūros puoselėtojai“. „Auksinę Krivūlę” iš kultūros ministro Simono Kairio rankų atsiėmė kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.
„Auksinių krivūlių“ įteikimo renginyje Palangos miesto savivaldybei atstovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys.
Kultūros ministerija šįryt išplatini pranešimą, išvardydama darbus, už kuriuos Palanga nuominuota garbingam „Auksinės Krivūlės” apdovanojimui.
„Šiemet šio apdovanojimo Palanga visų pirma nusipelnė skambiais kultūriniais akcentais pažymėdama Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Taip pat nuolatiniu dėmesiu savo kultūros įstaigoms, įvairių sričių menininkams, pastangomis puoselėjant kultūros paveldą“, – sako kultūros ministras S.Kairys.
Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo programą sudarė apie 70 renginių. Šiemet taip pat pažymėtas skulptoriaus Antano Mončio šimtmetis, šalia jo namų-muziejaus atidarytas Antano Mončio skveras. 2021-aisiais Palanga perėmė Prezidento Antano Smetonos paminklo, kurį buvo numatyta pastatyti Vilniuje, projektą.
Palangos skulptūrų parke šiemet atidengta Prancūzijoje gyvenančios lietuvių skulptorės Rūtos Jusionytės skulptūra „Angelas“. Skulptūrą miestui padovanojo mecenatas Andrius Pranckevičius. Tuo pat metu „Ramybės“ galerijoje surengta R. Jusionytės paroda. Skulptorė yra pelniusi Prancūzijos dailiųjų menų akademijos premiją, kuri prilyginama prancūzų nacionalinei premijai. Šiemet rugsėjį Palangoje pirmą kartą įvyko ir atviros architektūros festivalis „Pastatai kalba“.
Kultūrinį gyvenimą kurorte pagyvino pernai rekonstruota ir atidaryta Palangos kurhauzo medinė dalis. Jame įsikūrė Palangos teatras, rekonstruota Reprezentacinė salė, antras aukštas skirtas Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų repeticijoms, taip pat laikinai įsikūrė Palangos pučiamųjų orkestras.
„Palangos orkestras“ pernai kultūros ministro įsakymu pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Šiemet rengiamas techninis Muzikos ir meno namų projektas, kuriuose savo veiklą vykdys Palangos pučiamųjų orkestras ir Palangos meno kolektyvai. Projektuojama nauja per 200 vietų koncertinė salė.
Palangos savivaldybė kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis – dalyvauja projekte „Kultūra, kūrybinė ekonomika ir vietos plėtra“, kurį įgyvendina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal programą „Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programa”. Šios programos tikslas – ištirti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių galimybes, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, skatinti ekonomikos augimą, verslo plėtrą ir inovacijas, kultūros darbuotojų užimtumą ir darbo sąlygų gerinimą, gyventojų gerovės didinimą, kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.
Įvertintas dešimtmečio darbas
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog ypač džiugu, kad Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio proga kurortas įvertintas už Tiškevičių paveldo sugrąžinimą Palangai.
„Palangos miesto savivaldybė įvertinimo sulaukė už dešimtmetį trukusį įtemptą darbą, pareikalavusį daugelio įvairių sričių specialistų susitelkimo – Kurhauzo restauraciją bei jo grąžinimą kultūros bendruomenei. Daug metų akis badę griuvėsiai iš pelenų pradėjo kilti prieš dešimtmetį. Pirmiausia atgijo mūrinė pastato dalis, čia įsikūrė Palangos kultūros ir jaunimo centras, duris atvėrė nuostabaus grožio koncertų salė, o prieš metus kultūros bendruomenei sugrąžinta ir restauruota medinė Kurhauzo dalis. Nuo tada visame Kurhauze gyvena kultūra ir Tiškevičių dvasia – čia vyksta koncertai, spektakliai, repetuoja meno kolektyvai – čia “verda” kultūrinis gyvenimas“, – sakė meras.
Kiti apdovanojimai
Šiais metais Aplinkos ministerijos apdovanojimas nominacijoje „Už žaliąjį pokytį“ atiteko Birštono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už turizmo paslaugų įvairovę ir inovatyvumą“ įvertino Kėdainių rajoną. Nominaciją „Pažaboję vėją“ pristačiusi Energetikos ministerija statulėlę įteikė Telšių rajono savivaldybei, o Finansų ministerija „Už finansinio savarankiškumo pavyzdį pandemijos akivaizdoje“ apdovanojo Radviliškio rajono savivaldybę.
Net du apdovanojimai šiemet teko Vilniaus miesto savivaldybei – Susisiekimo ministerijos ji buvo įvardinta kaip „Darniausia savivaldybė“, o Lietuvos verslo konfederacijos – kaip „Draugiškiausia verslui aplinka.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Už pagalbos pažeidžiamoms grupėms plėtrą ir bendruomeniškumo stiprinimą“ įvertino Pasvalio rajono savivaldybę. Nominaciją „Už pagalbą Afganistane dirbusiems vertėjams“ įsteigusi Krašto apsaugos ministerija statulėle apdovanojo Raseinių rajono savivaldybę. Ši savivaldybė buvo apdovanota ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje „Už pastangas ugdant skaitmeninį raštingumą“.
Sveikatos apsaugos ministerija „Už svarų savivaldos indėlį kovoje su Covid-19 pandemija“ „Auksinę krivūlę“ įteikė Akmenės rajono savivaldybei, o Teisingumo ministerija – Vilkaviškio rajono savivaldybei „Už solidarumą atliepiant valstybės iššūkius krizės akivaizdoje.“ Kasmetinę savo nominaciją „Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“ Užsienio reikalų ministerija šiemet skyrė Klaipėdos miesto savivaldybei. „Už švietimo pažangą pandemijos sąlygomis“ Klaipėdos rajono savivaldybę apdovanojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Už iniciatyvas gerinant bendruomenės saugumą“ Vidaus reikalų ministerija apdovanojimą įteikė Ignalinos rajono savivaldybei, o Žemės ūkio ministerija “Už vietinės ekologiškos produkcijos vartojimo skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ įvertino Panevėžio rajono savivaldybę.
LSA prezidentas M. Sinkevičius taip pat įteikė „Auksinės krivūlės“ riterio ženklus už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Šiemet apdovanojimus pelnė Natalija Kazlauskienė, Europos Komisijos deleguota Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja ES sanglaudos politikos, investicinės paramos, regioninės plėtros klausimais, Ričardas Juška, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, bei Lazdijų rajono visuomenės veikėja Birutė Vanagienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kultūros ministerijos ir „Vakarinės Palangos” inf.
