Šiandien Prezidentas Gitanas Nausėda Klaipėdoje susitiko su regiono merais. Roberto Dačkaus nuotr.

Šiandien šalies Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda darbo dieną leido Klaipėdos regione. Pirmiausia buvo susitikta su mūsų krašto savivaldybių merais ir aptarti infliacijos poveikio savivaldai, energijos resursų brangimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo ir kiti aktualūs klausimai. Po susitikimo Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” išplatino pranešimą – kurorto vadovas klausia, kaip Palanga gyvens artimiausius mėnesius: itin sudėtinga situacija tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

Susitikime su Prezidentu kalbėta būtent apie skaudžias, neprognozuojamas infliacijos ir energetinių resursų brangimo pasekmes mūsų regionui ir kurortams – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

„Akivaizdu, kad gyvename energetinio karo laikais, ir šis karas – didžiulis iššūkis Lietuvai ir ypač kurortams, kurių veiklos bei pajamų intensyvumas itin priklauso nuo metų laikų.

Palanga neturi pramonės bei gamyklų, tad pagrindinės mūsų kurorto verslo šakos – sanatorinis gydymas, viešbučių sektorius, viešasis maitinimas. Ir šiandien situacija čia yra išskirtinai įtempta, pilna ta žodžio prasme, kalbama apie išlikimą.

Į visišką neviltį ir absoliučią nežinomybę sanatorijas, viešbučius, restoranus ir kavines stumia neprognozuojamai augantys energetiniai kaštai, kurių neįmanoma nei suplanuoti, nei suvaldyti, nei imtis priemonių jiems amortizuoti. Todėl neįmanoma suplanuoti nei mėnesio, nei pusmečio išlaidų ir pajamų biudžeto, neįmanoma planuoti, kiek atleisti darbuotojų, o kiek jų palikti.

Dėl infliacijos, vartotojų perkamosios galios nuosmukio, žmonių taupymo ir kt. veiksnių krenta viešbučių kambarių užimtumas ir pajamos, o kaštai auga šimtais procentų. Jei ši nežinomybė tęsis, laukia didelė veiklos stabdymo banga, o viešbučių bei restoranų darbuotojai miniomis papildys Užimtumo tarnybos gretas ir bus išlaikomi valstybės”, – rašo meras.

Jis pateikia keletq pavyzdžių. Greta J.Basanavičiaus gatvės esantis kurorto viešbutis 2021 m. 07 mėn. už suvartotą elektros energiją mokėjo 3 000 Eur, o jau 2022 m. 07 mėn. – 9 000 Eur, 2022 m. 08 mėn. – 22 000 Eur. T.y. per metus sąnaudos vien už elektros energiją išaugo beveik 800 procentų!!! Tokia pati situacija yra absoliučiai visuose Palangos ir, žinoma, Lietuvos viešbučiuose.

Sanatorijų sąnaudos vien elektros energijai išaugo 850 proc.!!! Štai, pavyzdžiui, viena iš sanatorijų 2021 m. 07 mėn. už elektrą sumokėjo 3 000 Eur, 2021 m. 08 mėn. – 7 000 Eur , o 2022 m. 07 mėn. – 28 000 Eur, 2022 08 mėn. – 60 000 Eur. Akivaizdu, jog ligonio krepšelis, finansuojamas Ligonių kasų, visiškai neamortizuoja net dalies sąnaudų”, – teigia Palangos vadovas.

Anot jo, jau dabar sąnaudos dėl infliacijos ir elektros brangimo viešbučiams, sanatorijos ir kt. turizmo sektoriaus atstovams išaugo mažiausiai 4 kartus, neskaičiuojant būsimo šildymo ir dujų pabrangimo, kas, akivaizdu, brangs taip pat. Be viso kito, sveikatinimo, turizmo, viešojo maitinimo sektoriaus atstovai dar turi išmokėti mokestines paskolas „Sodrai“ ir VMI, kai mokėjimai buvo atidėti dėl koronaviruso ir karantino.

Susitikimo metu akcentuota, kad valstybės pagalba šiam ir kitiems verslo sektoriams dabar gyvybiškai svarbi.

„Kalbant apie Palangos savivaldybės biudžetą, akivaizdu, kad infliacijos poveikis taip pat itin juntamas, nes išlaidos auga dėl padidėjusių kainų. Iš esmės mums svarbiausias infliacinis veiksnys, tai yra energijos išteklių kainos – brangios dujos ir brangi elektra – išaugino gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, centralizuoto šildymo užtikrinimas, miesto gatvių apšvietimas ir tvarkymas kitų viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įmonių bei įstaigų sąnaudas. Vien išlaidos Palangos ir Šventosios apšvietimui per 8 šių metų mėnesius išaugo 84,5 tūkst. eurų, arba 165 proc., išlaidos miestui tvarkyti – 176,4 tūkst. eurų”, – apie sudėtingas realijas rašo meras.

Anot Š.Vaitkaus, intensyviai jau kuris laikas svarstoma apie įvairias taupymo priemones, kai kuriose Palangos vietose jau sumažintas apšvietimo intensyvumas.

„Bet juk neįmanoma visiškai užtemdyti miesto, neįmanoma vėlyvą rudenį ir žiemą išjungti apšvietimą darželių grupėse ar mokyklų klasėse”, – sako kurorto vadovas.

Anot mero Š.Vaitkaus, ypač neramina situacija vandens tiekimo įmonėje „Palangos vandenys“.

Per 2021 metus už elektros energiją įmonė iš viso sumokėjo 300 tūkst. Eur, o 2022 m. 07 mėn. sumokėta 150 tūkst. Eur, 2022 m. 08 mėn. 200 tūkst. Eur. T.y. vien per 2022 m. 07 ir 08 mėn. jau viršytas visas visų praėjusių metų išlaidų už elektrą biudžetas.

Skaičiuojant pagal paskutines gautas sąskaitas už elektros energiją, įmonei vien šioms sąnaudoms per metus reikės apie 2 mln. eurų, tai reiškia, jog sąnaudos vien šioms reikmėms išauga 700 proc. Ar tai reiškia, kad ir geriamasis vanduo bei nuotekų tvarkymas palangiškiams turės pabrangti taip pat kelis šimtus procentų?

Su šia situacija susiduria visų šalies savivaldybių geriamojo vandens tiekimo įmonės ir čia nėra kaip sutaupyti”, – teigia meras.

Š.Vaitkaus nuomone, valstybė turi sukurti pagalbos mechanizmą verslui ir žmonėms išgyventi kelis ateinančius nuožmaus energetinio karo mėnesius. Valstybės pagalbą ir infliacijos valdymo priemonių paketas energetinio karo sąlygomis turi pasiekti ir savivaldybes bei viešąsias paslaugas teikiančias jų įmones.

„Manau, būtina kalbėti ne tik apie subsidijas, lengvatines paskolas, PVM lengvatas šildymui ar pirmo būtinumo prekėms, bet pirmiausia apie tai, jog būtina įvesti elektros kainų „lubas“ ne tik gyventojams, bet ir verslui, o kainų skirtumą turėtų kompensuoti valstybė. Tiek gyventojai, tiek ir verslo įmonės turi turėti galimybę planuoti savo pajamas ir išlaidas, o ne nuolat atsidurti išgyvenimo bedugnėje, gavus sąskaitas už elektros energiją ar dujas. Elektros kainų fiksavimas bent metų laikotarpiui leistų įmonėms priimti sprendimus dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo”, – teigia Palangos vadovas.

1 KOMENTARAS

  1. Kai gaudavo didžiulį pelną tuomet tylėjo, nesigyrė ir neverkšleno, krovėsi kapitalą,
    kai pabrango energija, pradeda verkti. Nieko tokio liks mažiau pelno.
    Nuomos ir maitinimo kainos buvo kosminės, žmonės mokėjo ir neverkė.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Taip pat skaitykite: