Jaunius Žymantas

 

Praėjusį savaitgalį Monciškėse vyko jogą praktikuojančiųjų vasaros sveikatos stovykla „Tikiu savimi“, į kurią svečio teisėmis buvo pakviestas Anglijoje gyvenantis Artūras Pangonis. Vyras save pristato energetinio gydymo specialistu, hipnoterapeutu, nors prieš užsiimant šiomis dvasinėmis praktikomis jam teko dirbti grynai „žemiškus“ darbus. Anot A.Pangonio, dvasinių praktikų galima išmokti, bet neslepia, jog reikia daug ir intensyviai dirbti.

 

Į dvasinį nušvitimą atvedė … neviltis

 

„Į Angliją išvykome prieš šešerius metus. Buvome įklimpę į paskolas, užstatę nekilnojamąjį turtą, puolę į neviltį. Iš pradžių blaškymasis persekiojo ir Anglijoje. Pats asmeniškai dirbau įvairius darbus, žmona Simona užsiėmė savo veikla (ji – permanentinio makiažo specialistė). Kol maždaug prieš pusantrų metų supratau – užtenka: metas pereiti tik prie dvasinių mokymų, kuriais buvau susidomėjęs dar gyvendamas Kaune, — pasakoja A.Pangonis. – Anglijoje vienas iš alternatyviosios medicinos gydymo būdų – reiki – yra pripažintas, tad gilinimasis į dvasines praktikas šioje šalyje buvo paprastesnis. Dabar į Lietuvą grįžtu gana dažnai – rengiu čia mokymus Vilniuje, Kaune, Palangoje, Šventojoje, Nidoje. Abu su žmona gimtinėje per metus praleidžiame apie tris mėnesius. Galvojame, kad atėjo laikas grįžti į Lietuvą visam laikui. Tiesa, dar nenusprendėme, kur gyvensime. Kadangi esu dvasinių praktikų specialistas, supratau, kad nereikia prisirišti prie daiktų“.

A.Pangonis pasakoja auginantis dvi dukras: vyresnioji jau lanko mokyklą, jaunėlė, nors ir turėtų būti darželinukė, laiką leidžia namuose. Vyras sako, kad taip elgiasi sąmoningai: „Man baisu, kai susitikę lietuvių vaikai tarpusavyje kalbasi angliškai. Mudu su žmona norime, kad dukros būtų lietuvės, kad kuo dažniau girdėtų lietuvių kalbą, ja bendrautų“.

 

Nelaimės – visatos siunčiami signalai

 

Anot pašnekovo, mūsų gyvenime viskas yra tarpusavyje susiję – nėra beprasmių dalykų.

„Gyvenimas susideda iš visumos. Pagrindinis dalykas, žinoma, yra santykiai su žmonėmis, bet ir paprastus buities dalykus dera priimti su džiaugsmu. Nieko nereikia skirstyti į gerą ir blogą. Joks meditavimas kalnuose neduos naudos dvasiai, jeigu po meditacijos žmogus panirs į tą patį neigiamų emocijų lauką, įsisuks į tą patį rūpesčių verpetą“.

Kiekvieną vasarą po kelis kartus į Palangą atvykstantis A.Pangonis sako pastebėjęs, kad žmogui skirti dalykai pasiekiami labai lengvai, o ties tuo, kas neskirta, dažnai klumpame, iškyla nenumatytų kliūčių. Tiesa, taip pat pasitaiko, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, po kurio laiko tikslą pasiekti įmanoma. Visgi skubinti įvykių dvasinis praktikas nepataria: „Tam tikram sprendimui būtinas tam skirtas laikas, o paskubėtas žingsnis dažnai lemia nelaimingų įvykių seką. Reikia tiesiog stebėti tai, kas aplink vyksta, ir atsakymai ateina savaime. Suprantu – šiuolaikis žmogus nuo gamtos yra labai atitolęs, norint sugrįžti reikia nemažai pastangų, bet kartais pakanka paties žmogaus įžvalgų, — primindamas, kad niekada šiaip sau žmogus nei suklumpa, nei trenkiasi į stulpą, nei juo labiau įsipjauna, kalba A.Pangonis. – Nutikus nelaimei verta sustoti, pagalvoti, ką tuo metu darėt, apie ką galvojot. Nelaimes visata siunčia ne šiaip sau – jos ateina kaip įspėjimas, kad žmogus daro ar ketina daryti tai, ko nedera“.

 

Gyvenimai – skirtingi, mirtis – vienoda

 

Pašnekovas atskleidžia, kad pas jį ateina pačių įvairiausių interesantų: vieni ieško dvasios ramybės, kiti siekia sureguliuoti mitybą, treti gilinasi į savo gyvenimą, jo prasmę.

„Dažnai žmonės kreipiasi, kai juos ima persekioti nelaimės – siekia išsiaiškinti, ką jie patys, jų tėvai ar proseneliai darė ne taip, o gal pats žmogus (tiksliau jo siela) klydo praėjusiuose gyvenimuose. Ne visada nelaimių ar ligų priežastis pavyksta išsiaiškinti dvasinių praktikų metu. Tada imuosi hipnozės – žmogus transo būsenoje gali atsiminti tai, ką seniai pamiršo, grįžti ne tik į vaikystę, o ir gimimo momentą, gyvenimą mamos įsčiose, pamatyti praėjusį gyvenimą. Pastebėjau, kad pastarąjį ar net keletą praėjusių gyvenimų ir mirčių mato ne visi, kai kurie pacientai „įstringa“ vos priėję dviejų gyvenimų sandūrą. Ką jie mato? Aiškina, kad nieko nemato – išbūna tamsoje žvalgydamiesi apie valandą, kol paskatinu juos grįžti atgal“.

Į transo būseną įvestas, per gyvenimo įvykius keliaujantis žmogus tai daro vis savaip, pagal savo susiformuotą pojūtį: vieni gyvenimą varto lyg knygos lapus, kiti stebi įvykius pro langą. Tačiau mirtis visiems kelia vienodus išgyvenimus. Ramybė, jokios baimės, palengvėjimas. Taip šią būseną A.Pangoniui nusakę jo pacientai.

 

Svajonės, paremtos emocijomis, pildosi

 

A.Pagonis įsitikinęs, kad žmonės gyvena ne vieną kartą. Vyras džiaugiasi, kad daugelis iki nesenų laikų mistika laikytų teorijų jau yra grindžiamos mokslininkų išvadomis.

„Smegenyse mes kaupiame tik dalį informacijos, daugiau jos yra mūsų ląstelėse, genuose. Akivaizdu, kad būtent čia išlieka ir praėjusiuose gyvenimuose sukaupta patirtis. Manau, kad būtent iš praėjusių gyvenimų mes atsinešame gabumus muzikai, matematikai ar panašiems dalykams.

Be to, visi esame skirtingi, tad ir mūsų poelgiai kiekvieną veikia kitaip, — sakydamas, kad žmogui įmanoma viskas, jeigu jis sugeba už tai padėkoti, pasakoja A.Pangonis. — Pavyzdžiui, saldumynai. Vieni juos valgo ir džiaugiasi, mėgaujasi, kiti bijo nutukti, treti suserga. Nors atrodo keista, bet tie, kurie valgo ir mėgaujasi, yra laimingesni, ir saldumynai jiems kenkia mažiau nei tiems, kurie iš anksto yra nusiteikę priešingai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie kitus, viešai žalingais pripažintus įpročius. Nusistatymas, išankstinė nuomonė – labai svarbus veiksnys. Neveltui atėjus pas aiškiaregį šis gali pasakyti apie žmogaus būseną vien tik pažvelgęs į jo aurą. O kad visa tai nėra pramanas, mokslininkai jau įrodė: kvantinės fizikos eksperimentai parodė, jog situaciją gali pakeisti mestas žmogaus žvilgsnis, paleista mintis“.

Energetinio gydymo specialistas sako, kad mūsų mintys yra tarsi plytos, o emocijos – cementas. Žmogus gali turėti daug minčių, ilgai svajoti ir nieko neturėti, bet jeigu mintys sustiprinamos emocijomis, svajonės pildosi.

 

Senuose daiktuose – išėjusių atsiminimai

 

Dar viena A.Pangonio mokymų dalis – geopatogeninės zonos, energetinis namų valymas. Specialistas yra ne kartą gelbėjęs žmonėms, kurių vaikai serga alerginėmis odos ligomis.

„Dauguma atvejų šios ligos buvo susijusios su baimėmis. Ypač dažnai žmonės serga, apsigyvenę senuose namuose, butuose, kur įvyko tam tikri negatyvūs reiškiniai. Įrodyta ir tai, kad patalpose, ant daiktų išlieka ankstesnių šeimininkų informacija. Ne visada ji – teigiama, — dalijasi patirtimi A.Pangonis. – Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į veidrodžius. Jeigu patalpoje jų daug, žmogaus energija šokinėja ir jis pavargsta, neišsimiega. Deja, veidrodžius „išvalyti“ sunku. Ką daryti, jeigu senas veidrodis kelia neigiamų emocijų? Aš rekomenduoju susmulkinti ir išmesti, kad niekas į jį nebegalėtų žiūrėti“.

Pašnekovas sako, kad neveltui psichikos ligomis sergantieji linkę senus rakandus kaupti, laiko daug kačių (šie gyvūnai neigiama energija mėgaujasi, gulinėja ten, kur žmogui vieta netinkama). Ypač lengvai energija nuskaitoma (o tai reiškia – ir perduodama kitam žmogui) iš papuošalų. Todėl A.Pangonis pataria gerai pagalvoti, ar nešioti mirusio žmogaus puošmenas.

„Nežinia, kokią įtaką žiedas, grandinėlė, auskarai darys kitam papuošalą nešiojančiam žmogui. Priemonių patikrinti, ar papuošalas yra „švarus“, žinau ne vieną. Paprasčiausias jų – į užmerktomis akimis atsipalaidavusio žmogaus delną įdėti puošmeną ir leisti pajusti, kokias emocijas, jausmus daiktas sukelia. Sužinoti, ar konkreti kambario vieta yra tinkama miegui, taip pat lengva. Jeigu toje vietoje, kur ketinama statyti lovą, žmogus be vargo gali išlaikyti pečių lygyje ištiestą ranką, atsakymas – teigiamas“, — žeria patarimus energetinio gydymo specialistas.

 

Pagydyti per prievartą neįmanoma

 

Kad aplink mus sukasi energija, tikina pašnekovas, geriausiai liudija mažų vaikų elgesys. Tikriausiai dažnas yra pastebėjęs, kaip mažylis kelia galvą, kažkam šypsosi, bendrauja.

„Pavyzdžiu čia visada imu distancinį pultelį – jo bangų mes juk nematome, bet prietaisas reaguoja. Lygiai tas pats ir su energija. Tai, kad jos nematome, dar nereiškia, kad jos nėra, — tikina A.Pangonis. – Todėl tėvams visada sakau, jeigu vaikas prašo miegamajame palikti įjungtą šviesą, paklausykite savo atžalos. Žinoma, pirmiausiai tėvai ar seneliai turėtų patys pasigilinti į šią sritį, o vėliau ir mažylio paklausinėti, ką jis regi, ko bijo. Reikia ir patiems žinoti, ir vaikams paaiškinti: niekas niekur nedingsta“.

Ligos žmonėms, anot A.Pangonio, taip pat yra siunčiamos ne be reikalo. Tiesa, civilizacijos išradimas – tabletė, daugeliu atvejų situaciją iškreipia: žmogus nebejaučia simptomo. Tuo tarpu kūnas skleidžia rimtą signalą, į kurį žmogus turėtų atkreipti dėmesį.

„Mūsų siela reinkarnuojasi į kūną tam, kad patirtų daugiau ir gilesnių išgyvenimų. Tačiau žmogus nebesugeba atskirti savo kūno signalų, įspėjimų. Sveikti taip pat padeda ir paties žmogaus pozityvus nusistatymas. Niekas negali išgydyti žmogaus, jeigu jis pats to nenori, — grindžia pastebėjimus savo asmenine patirtimi energetinio gydymo specialistas. — Čia pavyzdžiu aš visada imu savo šeimą. Kartą pas dvasinius specialistus lankėmės abu su Simona. Mano rezultatas buvo teigiamas, o žmonai seansas nedavė jokių rezultatų. Vėliau abu pasikalbėjome apie tai ir žmona atvirai pasakė, kad ji jokių pokyčių iš tikrųjų nė nenorėjo – ėjo pas specialistą tik tam, kad eitų kartu su manimi. Tad vidinė nuostata yra labai svarbi. Tik tokiu atveju įmanomi „stebuklai“.

 

Visos ligos nuo streso

 

A.Pangonis daro išvadą, kad žmogus suserga dėl streso. Tai gali būti momentinis išgyvenimas, o ore sklandęs virusas nusės būtent stresuojančiame organizme.

„Užvaldžius baimei, pykčiui, žmogaus organizme padidėja rūgštingumas, o tai reiškia – jis tapo imlus ligoms. Pagal tai, kuo skundžiamasi, irgi galima pasakyti, ką žmogus daro ne taip, — atskleidžia energetinio gydymo specialistas. – Sutrikusia žarnyno ar skrandžio veikla paprastai guodžiasi tie, kurie yra pernelyg užsispyrę, nepriima kitokios informacijos. Stuburo skausmai kamuoja žmones, kurie jaučiasi nestabilūs materialiai (stinga lėšų, netenka darbo, nekilnojamojo turto ir t.t.)“.

A.Pangonis prisiminė pacientą, kuris pas jį gydėsi stuburo skausmus. Išgijo, bet po kurio laiko grįžo guosdamasis žarnyno sutrikimais. Paaiškėjo, kad materialinė vyro padėtis susitvarkė – jis gavo puikiai apmokamą darbą, bet naujame kolektyve nesutaria su darbuotojais, nesutampa jo ir aplinkinių nuomonės.

„Pas mane apsilankiusieji paprastai pasveiksta per 3-4 seansus. Tiesa, vėliau reikia, kad žmogus pats save stebėtų. Net ir niekur nesikreipiant, o tik stebint save iš šalies, įmanoma per kelis mėnesius pasveikti, — įsitikinęs A.Pangonis. – Ir nuo vėžio žmonės pasveiksta, jeigu leidžia sau viskuo mėgautis. Visa bėda ir yra tame, kad esame linkę dažnai skųstis, nors viską turime, esame sveiki, su rankomis ir kojomis“.

 

Didžiausia blogybė – baimė

 

A.Pangonis savo gydymo seansuose naudoja skambančio dubens (Tibeto puodo) terapiją. Pašnekovas sako, kad į dubenų skleidžiamus virpesius žmogaus organizmas reaguoja teigiamai – juk 80 procentų esame sudaryti iš vandens.

„Skirtingų žmonių ir poreikiai – skirtingi. Vieniems reikia garso, kitiems – mankštos, dar tretiems – mitybos derinimo. Tačiau aš labiausiai pasitikiu vandens terapija. Ne veltui dar senovėje žmonės žinojo, kad egzistuoja užkalbėtas arba šventas vanduo. Tokio vandens galia tebetikima iki šių dienų. Tad vandeniui, kurį geriame (patariu palaikyti vandenį bent keliolika valandų), reikia gero palinkėjimo. Privalome mylėti savo kūną. Turime išmokti džiaugtis gyvenimu. Juk esame čia taip trumpai“.

Kalbėdamas apie sveikatos stovyklose organizuojamus mokymus, A.Pangonis primena, kad žmonės alternatyviosios medicinos ieško todėl, kad šiuolaikė neefektyvi. Atsidūrę A.Pangonio mokymuose kursų dalyviai išmoksta atsikratyti baimių ir… atsistoja ant stiklo šukių, vinių. Tokio iššūkio vyras griebiasi tam, kad kursantai įveiktų savo galimybių ribą, atsikratytų nuo vaikystės suformuoto stereotipo.

„Baimę reikia nugalėti“, — konstatuoja energetinio gydymo specialistas ir primena, kad šis posakis gali būti pritaikomas visose gyvenimo srityse.

 

Tris dienas pajūrio kopose stovyklavę ir savo galimybes išbandę lietuvaičiai

iš Palangos išvyko geros nuotaikos- nė vienas nesusižalojo, o tik dvasiškai praturtėjo

Atsistoti ant vinių ar stiklo duženų, tikina A.Pangonis, gali kiekvienas – tereikia

nugalėti galvoje susiformavusius stereotipus

Minčių galia žmonės gali pastatyti kiaušinį ant smaigalio

Anglijoje, Norvidžo mieste, lietuvis įgytomis žiniomis ir praktikomis dalijasi

su kitais

Praktinių užsiėmimų mokytojas buvusiems jogos stovykloje įteigė – bijoti

smailių vinių nereikia

Taip pat skaitykite: